- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-28
- Bylos Nr.
- I-3106-809/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01300-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- L. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K)), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 1–2).
Nurodė, kad laikotarpiais nuo 2016 m. lapkričio 6 d. iki 2017 m. balandžio 6 d. ir nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. vasario 22 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose sąlygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų. Paaiškino, kad kamerose nebuvo užtikrintas minimalus plotas, kadangi buvo laikoma po 4 asmenis. Kamerose buvo drėgna, trūko higienos priemonių. Pažymėjo, jog tualetai nebuvo atitverti nuo likusio kameros ploto, o įrengti prie įėjimo į kamerą, todėl per duryse esantį stebėjimo langelį buvo matomas pareigūnų ir pareigūnių. Taip pat kamerose tvyrojo nemalonus kvapas. Be to, negalėjo gauti jokių dezinfekavimo priemonių. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė miego ir judėjimo sutrikimus, nepatogumus, kankinimus, garbės ir orumo pažeminimą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Vilniaus PN (iki reorganizavimo – Lukiškių TI-K) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 11–15).
Nurodė gyvenamųjų kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiais nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2016 m. gruodžio 11 d., nuo 2016 m. gruodžio 20 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., nuo 2017 m. sausio 10 d. iki 2017 m. vasario 7 d., nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. vasario 20 d., nuo 2017 m. vasario 28 d. iki 2017 m. kovo 29 d., nuo 2018 m. sausio 3 d. iki 2018 m. vasario 22 d., numerius, jų plotus, asmenų skaičių tose gyvenamosiose kamerose, įskaitant ir patį pareiškėją. Taip pat pareiškėjas buvo laikomas sekcijoje, kuri yra bendra gyvenamoji patalpa, skirta nuteistųjų, paliktų įstaigoje ūkio darbams atlikti, apgyvendinimui. Paaiškino, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m.), stalo matmenys (išskyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 kv. m.), taburetės matmenys apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m.), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m.).
Lukiškių TI-K priežiūros posto pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Pažymėjo, jog teisės aktuose nenumatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Pažymėjo, kad pataisos pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.
Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Taip pat pareiškėjo nurodytas žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Šiuo atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad laikotarpiais nuo 2016 m. lapkričio 6 d. iki 2017 m. balandžio 6 d. ir nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. vasario 22 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K sąlygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų, atlyginimo priteisimo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje H. prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje D. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose nebuvo užtikrintas minimalus kamerų plotas.
Pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) (redakcija, galiojanti iki 2019 m. kovo 6 d.) 1.3.1 punktas, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Lietuvos higienos norma 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015), minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato.
EŽTT 2016 m. spalio 20 d. priimtame sprendime, spręsdamas dėl galimo Konvencijos straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sąlygų, taip pat ir minimalios asmeninės erdvės, paaiškino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)).
Šiuo aspektu administracinių teismų praktikoje nurodyta, kad vadovaujantis aukščiau aptartu EŽTT sprendimu, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, LVAT 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m., – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimas byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimas byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).
Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K laikotarpiais nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2016 m. gruodžio 11 d., nuo 2016 m. gruodžio 20 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., nuo 2017 m. sausio 10 d. iki 2017 m. vasario 7 d., nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. vasario 20 d., nuo 2017 m. vasario 28 d. iki 2017 m. kovo 29 d., nuo 2018 m. sausio 3 d. iki 2018 m. vasario 22 d. buvo laikomas toliau nurodytose kamerose: 6,83 kv. m. ploto kameroje Nr. 223 (1 asm.); 7,49 kv. m. ploto kameroje Nr. 347 (1–2 asm.); 8,17 kv. m. ploto kameroje Nr. 340 (2 asm.); 7,38 kv. m. ploto kameroje Nr. 118 (2 asm.); 8,22 kv. m. ploto kameroje Nr. 307 (2 asm.); 7,45 kv. m. ploto kameroje Nr. 111 (1 asm.); 7,95 kv. m. ploto kameroje Nr. 341 (1–2 asm.); 8,10 kv. m. ploto kameroje Nr. 342 (2 asm.); 7,65 kv. m. ploto kameroje Nr. 327 (1–2 asm.); 7,44 kv. m. ploto kameroje Nr. 138 (2 asm.); 7,38 kv. m. ploto kameroje Nr. 121 (1 asm.); 7,70 kv. m. ploto kameroje Nr. 287 (2 asm.); 7,21 kv. m. ploto kameroje Nr. 331 (2 asm.); 7,88 kv. m. ploto kameroje Nr. 346 (2 asm.); 7,94 kv. m. ploto kameroje Nr. 172 (1 asm.); 7,38 kv. m. ploto kameroje Nr. 107 (2 asm.); 7,94 kv. m. ploto kameroje Nr. 174 (2 asm.); 6,34 kv. m. ploto kameroje Nr. 112A (1 asm.); 7,86 kv. m. ploto kameroje Nr. 262 (2 asm.); 42,33 kv. m. ploto kameroje Nr. 252 (8–11 asm.); 7,83 kv. m. ploto kameroje Nr. 263 (2 asm.); 7,75 kv. m. ploto kameroje Nr. 323 (2 asm.); 105,14 kv. m. ploto sekcijoje Nr. 1 (19 asm.). Kamerose įrengta sanitarinio mazgo patalpa, kurios plotas 0,56 kv. m. (1 t., b. l. 11–15).
Taip pat byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas buvo perkeltas į sekciją, nes kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją 2018 m. sausio 26 d. su prašymu leisti atlikti skirtą 2,5 metų bausmę dirbant ūkio darbus Lukiškių TI-K (1 t., b. l. 191), o Lukiškių TI-K 2018 m. vasario 20 d. raštu Nr. 96-734 informavo pareiškėją, kad pateiktas prašymas yra tenkinamas ir jis paliekamas Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus (1 t., b. l. 190). Pažymėtina, jog sekcija yra bendra gyvenamoji patalpa, skirta nuteistųjų, paliktų įstaigoje ūkio darbams atlikti, apgyvendinimui (1 t., b. l. 11–15)
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjui tekęs gyvenamųjų patalpų plotas, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto, svyravo nuo 3,6 kv. m. iki 7,95 kv. m., atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą – nuo 3,41 kv. m. iki 7,39 kv. m. Vadinasi, Lukiškių TI-K administracija ginčui aktualiu laikotarpiu užtikrino pareiškėjui teisės aktų nustatytą minimalų gyvenamųjų patalpų plotą ir pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistos nei Konvencijos, nei nacionalinių teisės aktų nuostatos.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš to, kad kamerose buvo drėgna ir tvyrojo nemalonus kvapas.
Nagrinėjamu atveju aktualios Lietuvos higienos normos 134:2015 nuostatos, kurių 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, o santykinė oro drėgmė – nuo 35 iki 65 proc. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas). Natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas).
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 14.1 papunktis nustato, kad langas užtikrina natūralią dienos šviesą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Taip pat turi būti dieninis ir naktinis elektros apšvietimas (14.3 papunktis).
Pareiškėjas skunde nenurodė, kuriose kamerose buvo laikomas. Iš atsakovės atstovo atsiliepime pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiais nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2016 m. gruodžio 11 d., nuo 2016 m. gruodžio 20 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., nuo 2017 m. sausio 10 d. iki 2017 m. vasario 7 d., nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. vasario 20 d., nuo 2017 m. vasario 28 d. iki 2017 m. kovo 29 d., nuo 2018 m. sausio 3 d. iki 2018 m. vasario 22 d. buvo laikomas kamerose Nr. 107, 111, 112A, 118, 121, 138, 172, 174, 223, 252, 262, 263, 287, 307, 323, 327, 331, 340, 341, 342, 346, 347 ir sekcijoje Nr. 1 (1 t., b. l. 11–15).
Byloje pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir NVSC), Vilniaus visuomenės sveikatos centro ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos patikrinimo aktai, iš kurių matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose nuolat atliekami patikrinimai (1 t., b. l. 20–60, 62–72, 74–76, 79–96, 98–112, 115–129, 131–133, 135–137, 139–143, 145–162).
NVSC 2018 m. liepos 30 d. Patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8)PA-5017 nustatyta, kad kameroje Nr. 112A, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2018 m. sausio 3 d., išmatuota santykinė oro drėgmė buvo 72 proc. (1 t., b. l. 141–143). Lukiškių TI-K 2018 m. rugpjūčio 13 d. rašte Nr. 9-9607 nurodyta, kad sumažinti santykinį oro drėgnumą kameroje Nr. 112A, ji dažniau vėdinama, išmatuoti santykinį oro drėgnumą Lukiškių TI-K neturi tam skirtų prietaisų, tačiau juntama oro drėgmė kameroje šiuo metu yra sumažėjusi (1 t., b. l. 144).
NVSC, Vilniaus visuomenės sveikatos centras ir Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, periodiškai atliekančios sveikatos saugos kontrolę, neužtikrinto vėdinimo ar netinkamos santykinės oro drėgmės kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, nenustatė (1 t., b. l. 20–60, 62–72, 74–76, 79–96, 98–112, 115–129, 131–133, 135–137, 139–140, 145–162). Nors NVSC 2018 m. liepos 30 d. Patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8)PA-5017 nustatė, jog kameroje Nr. 112A nebuvo užtikrinta santykinė oro drėgmė (1 t., b. l. 141–143), tačiau šiuo atveju NVSC nustatytas pažeidimas ir pašalintas laikotarpiu, kai pareiškėjas šioje kameroje nebuvo laikomas. Pažymėtina, jog pareiškėjas skunde nenurodė, ar kreipėsi į NVSC ar kitas institucijas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad pareiškėjas neįrodė, jog buvo laikomas netinkamomis sąlygomis šiuo aspektu.
Pareiškėjas skunde teigė, kad nebuvo užtikrinta pakankamai higienos priemonių.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų, esančių pataisos namų vaikų namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normas (toliau – ir Aprūpinimo normos), galiojusias iki 2017 m. sausio 1 d., bausmę atliekantiems nuteistiesiems kiekvieno mėnesio pradžioje mėnesiui turėjo būti išduodama: 200 g. skalbiamojo muilo, 100 g. tualetinio muilo, 1 rulonas tualetinio popieriaus.
Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-132 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) 4 punktas nustato, kad pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis, higieniniai paketai (10 vnt., moterims) ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms. Aprašo 5 punkte nurodyta, kad drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Laikoma, kad suimtasis (nuteistasis) yra nemokus, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Tais atvejais, kai suimtasis (nuteistasis) šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu (Aprašo 13 punktas). Apraše nurodytas išduotos dantų pastos (75 ml) galiojimo laikas – 2 mėn., tualetinio popieriaus (3 ritinėliai) – 1 mėn., tualetinio muilo (100 g) – 1 mėn., dantų šepetuko (1 vnt.) – 1 mėn., skutimosi peiliukų (4 vnt.) – 1 mėn.
Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. balandžio mėn. Pranešime ,,Dėl L. K. skundo” nurodyta, jog iki 2017 m. visiems Vilniaus PN suimtiesiems ir nuteistiesiems priklausančios higienos priemonės buvo išduodamos pagal nustatytą bendrą tvarką, t. y. du kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje). Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. vasario 22 d. pareiškėjas į Vilniaus PN administraciją dėl higienos priemonių kreipėsi du kartus. Vadovaujantis iki 2017 m. galiojusiomis Aprūpinimo normomis, kiekvienam nuteistajam ir suimtajam, einančiam praustis į duša, kiekvieną kartą buvo išduodama po 30 g muilo, o nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Aprašui, dušinėse patalpose įrengti kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai, kurie pildomi pagal poreikį (1 t., b. l. 167–169).
Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2018 m. sausio 11 d. pateikė prašymą išduoti dantų šepetėlį, dezodorantą, dantų pasta ir muilą (1 t., b. l. 170). Iš Lukiškių TI-K 2018 m. sausio 25 d. Suimtųjų (nuteistųjų) materialinio buitinio aprūpinimo žiniaraščio Nr. H-37 matyti, kad pareiškėjui 2018 m. sausio 26 d. buvo išduota 400 g skalbimo miltelių, 3 ritinėliai tualetinio popieriaus, dantų šepetėlis (1 vnt.), dantų pasta (100 ml), skutimosi peiliukai (4 vnt.), dezodorantas (50 ml), 100 g tualetinio muilo (1 t., b. l. 171).
Pareiškėjas 2018 m. sausio 26 d. pateikė prašymą išduoti dezodorantą, dantų šepetėlį, tualetinio popieriaus, dantų pastos, skutimosi peiliukų, skalbimo miltelių ir muilo (1 t., b. l. 172). Lukiškių TI-K 2018 m. sausio 31 d. Suimtųjų (nuteistųjų) materialinio buitinio aprūpinimo žiniaraštis Nr. H-39 patvirtina, kad pareiškėjui higienos priemonės nebuvo išduotos, kadangi jis jas buvo gavęs 2018 m. sausio 26 d. (1 t., b. l. 173). Taip pat Lukiškių TI-K 2018 m. vasario 2 d. raštu Nr. 96-S25 informavo pareiškėją, kad jo prašymas dėl higienos priemonių išdavimo nebus tenkinamas, kadangi 2018 m. sausio 26 d. higienos reikmenys buvo išduoti pagal 2018 m. sausio 19 d. prašymą (reg. Nr. 7.40 (27) - 157) (1 t., b. l. 192).
Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad jam buvo išduodamos higienos priemonės, tačiau skundžiasi, kad jų nepakako. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjui buvo išduodamos higienos priemonės. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nedetalizavo ir nenurodė, kada ir kokių higienos priemonių jam nepakako, o tik abstrakčiai teigė, jog jų nepakako. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo nurodomais duomenimis, jog pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusias Aprūpinimo normas pareiškėjui higienos priemonės buvo išduodamos du kartus per mėnesį, o nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojant Aprašui, higienos priemonės išduodamos pagal prašymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra nėra pagrindo išvadai, kad atsakovės atstovas pažeidė pareigą pareiškėjui išduoti higienos priemones.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, todėl buvo matomas pareigūnų ir pareigūnių.
Lietuvos higienos norma 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu.
Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Taigi teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad byloje A. M. prieš Rusiją priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiškimo Nr. 15210/07) Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016).
Byloje pateiktame Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. balandžio mėn. Pranešime ,,Dėl L. K. skundo“ nurodyta, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7 (gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257), Nr. 23 (gyvenamosiose kamerose Nr. 386–395), Nr. 25 (gyvenamosiose kamerose Nr. 406–417) ir Nr. 26 (gyvenamosiose kamerose Nr. 418–426) gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis; kitose Lukiškių TI-K gyvenamosios kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Eksploatavimo taisyklėse ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir PĮĮET) sanitarinio mazgo užuolaidų įrengimas nenumatytas, tačiau gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygas asmens privatumui užtikrinti buvo įrengtos sanitarinio mazgo užduolaidos. Šias užuolaidas užsitraukti turi patys suimtieji ir nuteistieji (1 t., b. l. 167–169).
Nors Lukiškių TI-K kameros įrengimas atitinka Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus, tačiau tai trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniškai nepriimtinas. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92)3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto neužtikrina asmens privatumo naudojantis sanitariniais mazgais.
Iš Lukiškių TI-K nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas laikotarpiais, t. y. 2016 m. lapkričio 18 d., nuo 2016 m. lapkričio 23 d. iki 2016 m. lapkričio 26 d., 2017 m. sausio 10 d., 2017 m. sausio 23 d., nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2017 m. sausio 27 d., nuo 2017 m. sausio 31 d. iki 2017 m. vasario 2 d., nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. vasario 12 d., 2017 m. vasario 20 d., 2018 m. sausio 3 d., iš viso 17 parų buvo laikomas vienas. Kitais laikotarpiais, t. y. nuo 2016 m. lapkričio 19 d. iki 2016 m. lapkričio 22 d., nuo 2016 m. lapkričio 27 d. iki 2016 m. gruodžio 11 d., nuo 2016 m. gruodžio 20 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., nuo 2017 m. sausio 11 d. iki 2017 m. sausio 22 d., nuo 2017 m. sausio 24 d. iki 2017 m. sausio 25 d., nuo 2017 m. sausio 28 d. iki 2017 m. sausio 30 d., nuo 2017 m. vasario 3 d. iki 2017 m. vasario 7 d., nuo 2017 m. vasario 13 d. iki 2017 m. vasario 19 d., nuo 2017 m. vasario 28 d. iki 2017 m. kovo 29 d., nuo 2018 m. sausio 4 d. iki 2018 m. vasario 22 d., iš viso 140 parų buvo laikomas kartu su kitais asmenimis kameroje ar sekcijoje (1 t., b. l. 11–15). Byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad sanitariniai mazgai yra atskirti užuolaidomis nuo likusio kameros ploto arba įrengtos atskiros kabinos su durimis (1 t., b. l. 164–166). Be to, Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog Lukiškių TI-K priežiūros posto pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Remiantis byloje pateiktais duomenimis apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, darytina išvada, kad sanitarinio mazgo kabina buvo įrengta kameroje Nr. 252, kurioje pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2018 m. vasario 13 d., iš viso 37 paras (1 t., b. l. 11–15). Atsižvelgiant į tai, jog priežiūros posto pareigūnai stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdami užtikrinti įstaigoje laikomų asmenų saugumą ir kontrolę, todėl šiuo aspektu neteisėti atsakovės atstovo veiksmai nekonstatuotini. Teismo vertinimu, 17 parų laikotarpį, kai pareiškėjas Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas vienas bei 37 parų laikotarpį, kai pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 252, kurioje buvo įrengta kabina, nebuvo pažeistas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais. Tačiau, 140 parų laikotarpį, kai pareiškėjas buvo laikomas kartu su kitais asmenimis kameroje, jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais.
Pareiškėjas skunde teigė, kad nebuvo suteiktos dezinfekavimo priemonės.
Lietuvos higienos normos 134:2015 37 punkte nustatyta, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai).
Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. balandžio mėn. Pranešime ,,Dėl L. K. skundo” nurodyta, kad į visas gyvenamąsias kameras (išskyrus Nr. 104–125, kurias tvarko nuteistieji, Vilniaus PN atliekantys ūkio darbus ir paskirti į valytojo pareigas) yra išduotos švarios ir tvarkingos valymo priemonės, t. y. šepetys grindims, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, šluostė. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1-157 ,,Dėl suimtųjų ir nuteistųjų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime aprūpinimo indų plovimo ir sanitarinių techninių įrengimų dezinfekavimo priemonėmis”, per mėnesį išduodama 100 g geriamosios sodos indų plovimui ir 100 g kalcionuotos sodos sanitarinių techninių įrengimų dezinfekavimui. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 1-278 ,,Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo bendro naudojimo bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos aprašas”, į kameras išduodamas universalus ploviklis, skirtas plauti grindis, sienas, indus ir kitus vandeniui atsparius paviršius (1 t., b. l. 167–169).
Teismas minėtais atsakovės atstovo argumentais dėl kamerų vėdinimo, nuteistųjų (suimtųjų) aprūpinimo valymo ir higienos priemonėmis neturi pagrindo abejoti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog kameras Nr. 104–125 tvarko tvarko nuteistieji, Vilniaus PN atliekantys ūkio darbus ir paskirti į valytojo pareigas, todėl laikotarpiais, kai pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 107, 111, 112A, 118, 121, jas turėjo tvarkyti nuteistieji, atliekantys ūkio darbus. Laikotarpiais, kai pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 138, 172, 174, 223, 252, 262, 263, 287, 307, 323, 327, 331, 340, 341, 342, 346, 347, sekcijoje Nr. 1, vadovaujantis Vilniaus PN pateiktu paaiškinimu, pareiškėjui buvo išduodamos valymui skirtos priemonės. Be to, teismas pažymi, kad LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.). Tačiau, pareiškėjas, teigdamas, kad jam nebuvo suteiktos dezinfekavimo priemonės, nenurodė, nei kada, nei kokių priemonių jam pritrūko, taip pat nenurodė, ar dėl nurodomų pažeidimų kreipėsi į įstaigos administraciją su prašymais, pareiškimais ar skundais. Pažymėtina, jog NVSC 2016 m. gruodžio 22 d. Patikrinimo akte Nr. 10-1674(16.17.7. 10.12) nurodyta, kad kameroje Nr. 223, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2016 m. lapkričio 18 d., visos valymo priemonės buvo, t. y. šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai (1 t., b. l. 24–27). NVSC 2018 m. lapkričio 5 d. Patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8)PA-7707 nurodyta, kad kameroje Nr. 112A, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2018 m. sausio 3 d., valymo inventorius neišduodamas, kadangi šią kamerą valo asmenys, atliekantys ūkio darbus ir paskirti į valytojo pareigas (1 t., b. l. 135–137). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą įvardijo miego ir judėjimo sutrikimais, nepatogumais, kankinimais, garbės ir orumo pažeminimą. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą, negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamą poveikį privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo. Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LAVT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).
Pastebėtina, kad vertinant neturtinės žalos atlyginimo būdą ir dydį, privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu, vienais atvejais leidžia pažeidimą tik pripažinti, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1310-525/2017), kitais atvejais – sudaro pagrindą spręsti, jog pažeidimo pripažinimas nėra tinkama satisfakcija ir turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017).
Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Vilniaus PN (iki reorganizavimo – Lukiškių TI-K) pažeidimų mastą, intensyvumą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų neužtikrinant pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniais mazgais, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 140 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, neturtinei žalai atlyginti priteistina 140 Eur suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo L. K. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui L. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.