- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-10
- Bylos Nr.
- 1A-86-1076/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys, Justas Namavičius, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- G. P.
- Advokatai
- Gediminas Skaistys
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Šiukštos,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. pripažintas kaltu ir nuteitas:
‑ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
‑ pagal BK 129 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę apėmimo būdu subendrinus su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta arešto bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. G. P. nuteistas už tai, kad 2018 m. birželio 25 d., laikotarpiu nuo 13 val. iki 23 val., tiksliau nenustatytu laiku, pastato, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia sudavė mažiausiai dvidešimt smūgių kumščiais, kojomis bei mediniu pagaliu nukentėjusiajam O. J. į veidą, krūtinę, nugarą ir kitas kūno vietas, tuo padarė nukentėjusiajam šiuos sužalojimus: kraujosruvą nosies pamato srityje, nubrozdinimą nosies gale, nosies kaulų bei pertvaros lūžius, kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą dešinės akies obuolio junginėje, kraujosruvą kaktos dešinėje ties antakiu, kraujosruvą dešiniame žande, pereinančią į smakro dešinę pusę, kraujosruvą kairės akies vokuose, kairės akiduobės vidinės sienelės lūžį, kraujosruvą kairės ausies kaušelyje, pereinančią į kairį žandą, kraujosruvą viršutinėje lūpoje, kraujosruvą dešinio žasto išorinio paviršiaus vidinėje dalyje, nubrozdinimus kairiame dilbyje bei plaštakoje, kraujosruvas kairio žasto išoriniame paviršiuje, kraujosruvą krūtinėje, kraujosruvas liemens kairės pusės apatinėje dalyje, kraujosruvą nugaros kairės pusės vidurinėje dalyje, nubrozdinimą nugaros dešinės pusės apatinėje dalyje, nubrozdinimą kairio klubo, sėdmens srityje bei kairės šlaunies viršutinės dalies išoriniame paviršiuje, kraujosruvas bei nubrozdinimą dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje, kraujosruvas bei nubrozdinimą kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, dėl to nukentėjęs ilgai sirgo ir tokiu būdu nesunkiai sužalojo O. J.
1.1. Be to, G. P. laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 25 d., 18.40 val., iki 2018 m. birželio 26 d., 8.30 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, negyvenamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia sudavė mažiausiai penkiolika smūgių kumščiais, kojomis bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu kietu buku daiktu nukentėjusiajai T. Ž. į galvą, pilvą, rankas ir kitas kūno vietas, tuo padarė jai minkštųjų audinių sumušimus ir poodines kraujosruvas dešinėje galvos ir veido pusėje, muštines žaizdas dešinėje kaktos ir viršutinės lūpos pusėje, ūmų subdūrinį kraujo išsiliejimą apie dešinį galvos smegenų pusrutulį, minkštųjų audinių sumušimus ir kraujosruvas pilve, gaktoje, kairio sėdmens srityje, kairės šlaunies vidiniame paviršiuje, odos nubrozdinimus galvoje, veide, pilve, rankose, įvedęs kietą buką ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą daiktą T. Ž. į makštį padarė jai sužalojimus lytinuose organuose – paviršinį makšties gleivinės plyšimą, dėl to nuo patirtos politraumos sukeltų komplikacijų – galvos smegenų strigimo, antrinės smegenų išemijos, išsivysčiusių infekcijų komplikacijų ir antrinės mažakraujystės fone ištikus asistolijai 2018 m. rugpjūčio 31 d., 17.30 val., T. Ž. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose mirė. Tokiu būdu G. P. tyčia nužudė T. Ž.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
2. Nuteistasis G. P. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 10 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nepriėmus išteisinamojo nuosprendžio, apeliantas prašo, esant galimybei sumažinti G. P. pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę, kuri apelianto nuomone, yra per griežta.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas priėmė G. P. atžvilgiu apkaltinantį nuosprendį nesant tam jokio teisinio pagrindo, nesant svarių ir įtikinamų įrodymų, kad G. P. padarė jam inkriminuotas dvi nusikalstamas veikas.
2.2. Apeliantas nurodo, kad nukentėjusioji T. Ž. buvo nuteistojo gera pažįstama, su kuria pastarasis seniau draugavo, paskutiniais metais jų santykiai atšalo, tačiau sutarė gerai. 2018 m. birželio 25 d., namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), nuteistasis G. P., nukentėjusioji T. Ž. ir nepažįstamas vyras vartojo alkoholinius gėrimus. Begeriant, nepažįstamas vyras pradėjo užgaulioti G. P. Nukentėjusioji T. Ž. pasakė G. P., kad nepažįstamas vyras turi peilį, kurį gali panaudoti prieš G. P., todėl G. P. reikėtų nepažįstamo vyro pasisaugoti. G. P., matydamas, kad vystosi konfliktas, nutarė pasišalinti per skylę tvoroje, palikęs nukentėjusiąją ir nepažįstamą vyrą. Apeliantas teigia, kad daugiau sugėrovų nematė, tik būdamas sulaikytas G. P. sužinojo, kad nukentėjusioji ir nepažįstamas vyras buvo sumušti, o jų sumušimu buvo apkaltintas G. P. Nuteistasis G. P. tai neigė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme. Anot apelianto, byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų dėl G. P. neteisėtų veiksmų, yra tik netiesioginiai įrodymai ‑ suinteresuotų asmenų parodymai. Nukentėjusiosios T. Ž. sūnus A. P. parodymus davė sužinojęs apie įvykį iš nukentėjusiosios, t. y., kad nukentėjusiąją sumušė „kažkoks senis“, o kas tas „senis“, neaišku iki šiol. Taip pat buvo vadovautasi nukentėjusiojo O. J., kuris yra T. Ž. draugas bei suinteresuotas šios bylos baigtimi asmuo, nes jis yra pripažintas šioje byloje nuketėjusiuoju, parodymais. Teismas rėmėsi ir nuteistojo G. P. motinos N. P., su kuria nuteistasis nesutaria, parodymais. Anot apelianto, N. P. jį melagingai apkalbėjo, parodydama apie tai, kad G. P. jai pasakojo apie tą vakarą buvusius lytinius santykius su nukentėjusiąją T. Ž. Apeliantas teigia, kad byloje nėra jokios video, audio medžiagos apie to vakaro įvykius, nepaimti pirštų antspaudai nuo rasto tariamo nusikaltimo įrankio, neatlikta kvapų ekspertizė. Specialistai, medikai, policininkai atvyko tik nelaimingam faktui konstatuoti ir jį įtvirtint bei padėti nukentėjusiesiems. Nuteistasis G. P. nesupranta koks yra jo vaidmuo šių nusikalstamų veikų padaryme. G. P. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme davė vienodus parodymus apie tai, kad jokios nusikalstamos veikos tą vakarą nepadarė.
3. Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo G. P. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Nuteistasis apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis.
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ‑ BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Tiesioginiai įrodymai patys be tarpinių grandžių yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertinami bendrame visų byloje surinktų duomenų kontekste. Visų įrodymų – pirminių ir išvestinių, tiesioginių ir netiesioginių – visuma turi sudaryti logikos dėsniams neprieštaraujančią grandinę. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.
7. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad O. J. buvo padaryti daugybiniai kūno sužalojimai įvairiuose kūno vietose, kurie įvertinti kaip nežymūs ir nesunkūs, o T. Ž. buvo padaryti daugybiniai kūno sužalojimai įvairiuose kūno vietose, kurie įvertinti kaip nežymūs, nesunkūs ir sunkūs, nuo kurių visumos pastaroji mirė. Nors nuteistasis G. P. neigia padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, jo parodymus paneigia byloje esantis įrodymų visetas.
8. Nuteistasis G. P. teisiamajame posėdyje nurodė, kad smurtą G. P. ir T. Ž. atžvilgiu naudojo O. J. Pasak nuteistojo, valgykloje O. J. stumdė ir mušė T. Ž., pastūmė ją į radiatorių, T. Ž. nukrito, kai pastaroji kėlėsi, O. J. dar jai įspyrė. Požeminėje perėjoje, esančioje (duomenys neskelbtini), O. J. vėl mušė T. Ž., t. y. tampė ją, spyrė jai 3–4 kartus stovinčiai, T. Ž. susirietė, nukrito, paskui metė į ją maišą su duona. Apleistame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), O. J. tąsė G. P. už drabužių, užpuolė G. P. su peiliu, todėl pastarasis, atėmęs iš jo peilį ir jį išmetęs, pabėgo, tą vakarą nuėjo į motinos namus. Nuteistasis nežino kas galėjo sužaloti nukentėjusiuosius. A. P. įvykio vietoje nematė (t. 5, b. l. 83-85). Nuteistojo G. P. parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs: apklausiamas 2018 m birželio 28 d. nuteistasis nurodė sutikęs nukentėjusiąją su dviem vyrais, vėliau jie su pirmuoju vyru užėjo į valgyklą, kur pastarasis smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu, kaip ir požeminėje perėjoje (t. 4, b. l. 82). Vėlesnėse apklausose G. P. jau nurodė sutikęs tik T. Ž. ir su ja buvusį vyrą, ir jie kartu nuėjo išgerti į apleistą pastatą (t. 4, b. l. 109; 121) Teisiamojo posėdžio metu G. P. nurodė sutikęs abu nukentėjusius, bet vėl sugrįžo prie versijos, kad nukentėjusysis esą naudojo smurtą T. Ž. atžvilgiu valgykloje ir požeminėje perėjoje (t. 5 b. l. 83). Tačiau liudytoja R. V., valgyklos darbuotoja, teisiamajame posėdyje parodė, kad T. Ž. buvo neblaivi, tačiau vaikščiojo pati, su O. J. nekonfliktavo. Abu pavalgę išėjo iš valgyklos; kad su jais būtų trečias asmuo, nematė (t. 5, b. l. 167-168). Kolegija nemato pagrindo netikėti šios liudytojos parodymais, kurie paneigia G. P. keliamą versiją, esą O. J. smurtavo valgykloje. Be to, šios aplinkybės atitinka O. J. parodymus, kad įvykio dieną jis ir T. Ž. valgykloje buvo neblaivūs ir nukrito, o išėję G. P. sutiko lauke prie valgyklos (t. 5, b. l. 88).
9. Nukentėjusysis O. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nuosekliai parodė, kad tiek pirmą kartą dienos metu, tiek antrą kartą tą pačią dieną vakare O. J. atžvilgiu intensyvų fizinį smurtą, mušant rankomis, pagaliu ir spardant kojomis į įvairias kūno vietas, naudojo G. P. O. J. neigia turėjęs peilį ir juo grasinęs G. P. (t. 5, b. l. 88-91). Nukentėjusysis savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 114-120), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, iš kurių matyti, kad O. J. atpažino asmenį – G. P., kuris jį sumušė (t. 1, b. l. 91-96, 121-125).
10. Nukentėjusiojo O. J. nurodytas aplinkybes patvirtino ir nukentėjusysis A. P., nukentėjusiosios T. Ž. sūnus, kuris tiesiogiai buvo įvykio vietoje ir matė aplinkybes jau pasibaigus muštynėms. Liudytojas A. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad jam atėjus, apleistame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo trys asmenys, t. y. G. P., T. Ž. ir O. J., kuris sumuštas klūpėjo ant kelių. Apie tai, kad smurtavo G. P., A. P. nurodė abu nukentėjusieji O. J. ir T. Ž. Nukentėjusiajam A. P. nukentėjusysis O. J. nurodė, kad jį sumušė G. P., o T. Ž. sakė, kad „gavo į šonus“ nuo G. P. Anot nukentėjusiojo A. P., įvykio vietoje nebuvo daugiau jokių kitų asmenų, kurie galėtų naudoti smurtą O. J. atžvilgiu, T. Ž. to negalėjo padaryti, nes ji gulėjo apsvaigusi, vos galėjo atsikelti, o atsikėlusi krisdavo, todėl A. P. ją prilaikydamas palydėjo iki senelės namų (t. 5, b. l. 131-135). Nukentėjusysis A. P. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole atpažino asmenį G. P., apie kurį davė parodymus (t. 1, b. l. 166-170). Tai, kad nukentėjusysis A. P. tikrai buvo įvykio vietoje – apleistame pastate, jog A. P. išvijo G. P. iš apleisto namo teritorijos, palydėjo T. Ž. iki senelės namų, teisiamajame patvirtina nukentėjusiosios M. T. (t. 5, b. l. 92-94) ir nukentėjusiojo O. J. parodymai (t. 5, b. l. 88-91). Taip pat nukentėjusioji M. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. P. jai pasakojo, kad jo motina (T. Ž.) jam sakė, jog jai (T. Ž.) „per šonus daužė tas senis“, kuris sėdėjo prie jos, o ne O. J. (t. 5, b. l. 92-94). Teisiamajame posėdyje buvo perkaityti liudytojos N. P., nuteistojo G. P. motinos, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (BPK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuose liudytoja parodė, kad G. P. jai pasakojo, jog sumušė kartu su ankstesne nuteistojo sugyventine T. buvusį vyrą, jog tas vyras prarado sąmonę, vėliau lytiškai santykiavo su T. Ž. (t. 2, b. l. 62-64, 65-67). Šiuos parodymus liudytoja N. P. patvirtino ir teisiamajame posėdyje. N. P. parodymai akivaizdžiai neatitinka konflikto aplinkybių, kurias G. P. nurodė teisme, kad jis O. J. tik pastūmė, smūgių išvis nesudavė ir tuomet pabėgo, o T. Ž. pažįsta tik iš matymo.
11. Nukentėjusiųjų O. J. ir A. P. parodymai viso proceso metu nekito, buvo nuoseklūs, išsamūs. Nukentėjusysis O. J. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu vienodai ir detaliai paaiškino visas esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kokiu būdu nuteistasis G. P. prieš O. J. naudojo fizinį smurtą, o A. P. viso proceso metu tvirtino faktą, kad įvykio vietoje buvo G. P., o nukentėjusieji O. J. ir T. Ž. nurodė A. P., kad fizinį smurtą jų atžvilgiu naudojo G. P. Teismas nenustatė pagrindo, jo nenurodė ir pats nuteistasis, kodėl nukentėjusiesiems O. J. ir A. P. būtų buvę naudinga melagingai apkalbėti nuteistąjį G. P. Priešingai, nukentėjusysis O. J. parodė nuteistojo G. P. anksčiau nepažinojęs, pirmą kartą jį pamatė tik įvykio dieną, o nukentėjusysis A. P. nors galimai ir matė G. P. vaikystėje, tačiau jo neprisiminė. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiųjų O. J. ir A. P. parodymų teisingumu ir patikimumu, be to, juos patvirtina kiti byloje esantys ir teisme ištirti įrodymai.
12. Nukentėjusiojo O. J. nurodytas aplinkybes dėl panaudoto fizinio smurto pobūdžio, lokalizacijos, patirtų sužalojimų taip pat pavirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada G1968/2018(02), kurioje konstatuota, kad O. J. padaryti daugybiniai kūno sužalojimai (kraujosruvos, lūžiai, nubrozdinimai) įvairiuose kūno vietose (galvoje, rankose, krūtinėje, nugaroje, kojose ir kitose kūno vietose), kurie laikomi nežymiu ir nesunkiu sveikatos sutrikdymu, buvo patirti dėl ne mažiau kaip dvidešimties trauminių poveikių ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ‑ 2018 m. birželio 25 d. bei užduotyje nurodytomis aplinkybėmis – smūgiuojant rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas (t. 3, b. l. 72–73). Specialistas Gregoire Abi Chaker teisiamajame posėdyje paaiškino, kad O. J. padaryti sužalojimai yra daugiau būdingi smūgių sudavimui, o ne griuvimui atsitrenkiant į daiktus (t. 6, b. l. 10-11).
13. Nuteistasis G. P. apeliaciniame skunde iškėlė versiją, kad jis pirmą kartą pabėgęs iš įvykio vietos daugiau sugėrovų O. J. ir T. Ž. nematė, todėl nežino kas galėjo juos sužaloti. Nuteistasis G. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad pirmą kartą pabėgęs iš apleisto pastato, vakare nuėjo į motinos namus. Tačiau šią G. P. iškeltą versiją paneigia byloje esantys įrodymai. Teisiamajame posėdyje buvo perkaityti liudytojos N. P., nuteistojo G. P. motinos, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (BPK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuose liudytoja parodė, kad G. P. iki juosmens nuogas atėjo į jos namus tik 2018 m. birželio 27 d., apie 8.30 val., prieš tai nesirodęs 2-3 dienas (t. 2, b. l. 62-64, 65-67), t. y. praėjus nuo įvykio dviem dienoms. Nukentėjusysis O. J. viso proceso metu nuosekliai parodė, kad įvykio dieną G. P. apleistame pastate buvo du kartus ir abu kartus naudojo O. J. atžvilgiu fizinį smurtą. 2018 m. liepos 17 d. objektų apžiūros protokole aprašytas UAB „K. S.“ apsaugos kamerų padarytas 2018 m. birželio 25 d. nuo 13.00 val. iki 24.00 val., (duomenys neskelbtini), teritorijos vaizdo įrašas. Iš aprašyto vaizdo įrašo matyti, kad 2018 m. birželio 25 d. G. P. į apleistas patalpas buvo atėjęs ne vieną kartą, o net keturis kartus. Pirmą kartą į apleistas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pro tvoroje esančią skylę, 2018 m. birželio 25 d., apie 13.18 val., G. P. atėjo kartu su T. Ž. ir O. J., o 14.03 val. G. P. pro tą pačią skylę, esančią tvoroje, išėjo vienas (T. Ž. su O. J. išėjo 14.07 val.). Antrą kartą ‑ tą pačią dieną, apie 14.57 val., G. P., būdamas vienas, vėl sugrįžo į apleistas patalpas ir 16.43 val. išėjo. Trečią kartą ‑ tą pačią dieną, apie 17.05 val., G. P. vėl sugrįžo į apleistas patalpas, tačiau 18.12 val. išėjo. Ketvirtą kartą ‑ tą pačią dieną, apie 18.01 val., G. P. vėl sugrįžo į apleistas patalpas, iš karto po to, praėjus vos vienai minutei, kai pro tą pačią skylę esančią tvoroje įlindo į apleistas patalpas T. Ž. (T. Ž. atėjo 18.40 val.), o 19.05 val. į apleistas patalpas atėjo O. J., kuris 23.18 val. išėjo iš apleistų patalpų, perlipęs per tvorą (t. 3, b. l. 13–15).
14. Atsižvelgiant į tai, kad po pirmo G. P. išėjimo (14.03 val.) iš apleisto pastato teritorijos, kur G. P. buvo atėjęs kartu su O. J. ir T. Ž., jis dar du kartus per pakankamai trumpą laiko tarpą (atėjo 14.57 val. ir išėjo 16.43 val., paskui vėl atėjo 17.05 val. ir išėjo 18.12 val.) buvo atėjęs į apleisto namo teritoriją vienas, o ketvirtą kartą G. P. į apleisto namo teritoriją atėjo 18.41 val., t. y. iš karto, praėjus vos vienai minutei po T. Ž. atėjimo (18.40 val.), rodo, jog G. P. pastoviai buvo prie apleisto pastato teritorijos arba apleistame pastate, kuriame vasaros laikotarpiu gyveno T. Ž. su O. J., o T. Ž. sugrįžus, G. P. iš karto nusekė paskui ją.
15. Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad įvykio vietoje abejais atvejais (dienos metu ir vakare) visada buvo tik trys asmenys ‑ G. P., O. J. ir T. Ž. Nei vienas iš byloje apklaustų nukentėjusiųjų nenurodė, jog įvykio vietoje buvo dar kitų asmenų. Tai parodė ir pats nuteistasis G. P., jog apleistame pastate buvo trise – G. P., O. J. ir T. Ž., jokių kitų asmenų nebuvo. Taip pat prie įvykio vietos buvusi vaizdo filmavimo kamera užfiksavo tik trijų asmenų atėjimo ir išėjimo į apleisto namo aptvertą teritoriją aplinkybes, jokių kitų pašalinių asmenų patekimo į apleisto namo teritoriją neužfiksuota. Vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad antrą kartą, kai apleistame pastate buvo vėl trys asmenys – O. J., G. P. ir T. Ž., iš apleisto namo teritorijos pirmas išėjo O. J. (apie 23.18 val.), palikęs pastate G. P. kartu su T. Ž. Vaizdo įrašo duomenys, kaip teisingai nustatė ir apygardos teismas, iš esmės atitinka nukentėjusiojo O. J. nurodytas aplinkybes. Jie neprieštarauja ir liudytojo A. P. parodymams, nes šis nurodė patekęs į statybvietę ir ją palikęs kitu keliu nei nukentėjusieji (t. 1, b. l. 162-163; t. 5, b. l. 131). O. J. parodė, kad jis, būdamas sumuštas G. P., išėjo, palikęs T. Ž. su G. P. vienus, jokių kitų asmenų ten nebuvo. G. P. buvo agresyviai nusiteikęs, tiek pirmo, tiek antro susitikimo metu naudojo O. J. atžvilgiu intensyvų fizinį smurtą, ką rodo O. J. konstatuoti daugybiniai kūno sumušimi skirtingose kūno vietose, nes O. J. gyveno kartu su G. P. buvusia sugyventine, t. y. G. P. mušė O. J. iš pavydo. Vėliau G. P. naudojo fizinį smurtą ir T. Ž. atžvilgiu, patalpose daugiau nebuvo jokių kitų asmenų, kurie galėtų tai padaryti. Nors O. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis nematė, jog G. P. muštų T. Ž., nes nuo patirtų sužalojimų, jam buvo ištinusios akys, tačiau girdėjo sakant T. Ž., kad G. P. jai nemuštų į pilvą (t. 5, b. l. 88-91). Iš nukentėjusiojo O. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad T. Ž. buvo pasakiusi G. P., jog yra nėščia nuo O. J., ir T. Ž. sakė G. P. nedaužyti jos pilvo (t. 1, b. l. 118). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog G. P. iš pavydo, kad jo buvusi sugyventinė gyvena su kitu vyru, sudavė T. Ž. smūgius į pilvo sritį bei kitas kūno vietas. Specialisto išvadoje, kurioje buvo konstatuoti T. Ž. padaryti daugybiniai kūno sužalojimai įvairiuose kūno vietose, buvo nurodyti ir sužalojimai padaryti pilvo srityje, o būtent, kraujosruva pilvo viduryje bei dešinėje, taip pat gaktoje (t. 3, b. l. 89-90, 99-104). Teisiamajame posėdyje buvo perkaityti liudytojos N. P., parodymai, kad G. P. jai pasakojo, jog sumušė su T. Ž. buvusį vyrą iš pavydo, o po to lytiškai santykiavo su T. Ž. G. P. liudytojai sakė, jog „T. bus jo ir niekino kito“. Liudytoja N. P. nurodė, kad nors G. P. jos atžvilgiu ne kartą naudojo fizinį smurtą, tačiau savo sūnaus G. P. neapkalba, jam nekeršija, nurodė tai, kas jai žinoma iš G. P. pasakojimo (t. 2, b. l. 62-64, 65-67). Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojos N. P. parodymų teisingumu ir patikimumu, nes ji buvo apklausta ikiteisminio tyrimo pradžioje, tą pačią dieną kai buvo sulaikytas G. P., t. y. 2018 m. birželio 27 d., todėl nurodytas aplinkybes ji galėjo žinoti tik iš G. P. žodžių, be to, liudytojos N. P. parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.
16. Tai, kad nuteistasis G. P. nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, patvirtina faktas, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu pateikė ne tuos drabužius, kuriuos vilkėjo įvykio dieną. 2018 m. liepos 17 d. objektų (vaizdo įrašo) apžiūros protokole užfiksuota, kokius drabužius vilkėjo G. P. įvykio dieną ‑ 2018 m. birželio 25 d., o būtent, G. P. buvo apsirengęs juodą džemperį su trimis raudonomis juostelėmis ant rankovių, mėlynos spalvos džinsines kelnes ir tamsios (pilkos arba tamsiai mėlynos) spalvos sportinius batus su baltos spalvos detalėmis (t. 3, b. l. 13-15, 18-19). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu G. P. pateikė šviesius mėlynus džinsus ir baltus sportinius batelius (t. 2, b. l. 105-109; t. 3, b. l. 55-60), teigdamas, kad būtent su šiais drabužiais jis buvo įvykio dieną, o džemperį išmetė pabėgęs nuo O. J., nes O. J. jį suplėšė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad G. P. įvykio dieną vilkėtų drabužius ir avėtų batų atsikratė tyčia, nes ant jų galėjo likti nusikalstamų veikų pėdsakų. Be to, vaizdo įraše užfiksuota, kad G. P. iš apleisto pastato išėjo ir įėjo į jį keletą kartų su tuo pačiu džemperiu, t. y. neišmetė jo po pirmojo konflikto su O. J., kadangi jis nebuvo suplyšęs. N. P. parodė, kad G. P. atėjo pas N. P. į namus iki juosmens nuogas, be viršutinių marškinėlių, ant šviesių džinsinių kelnių buvo dėmės, panašios į kraują. G. P. pasakojo liudytojai, kad jo juodas sportinis džemperis su raudonomis juostelėmis ant rankovių buvo kruvinas, todėl jį išmetė ir liko iki pusės nuogas (t. 2, b. l. 62-64, 65-67), o ne todėl, jog jis buvo suplyšęs. Iš 2019 m. sausio 28 d. Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro specialisto išvados matyti, kad ant įvykio vietoje rastų T. Ž. marškinėlių, su kuriais ji grįžo į įvykio vietą antrą kartą vakare, jau būdama persirengusi po pirmo susitikimo su G. P., rasta kaltinamojo G. P. biologinių pėdsakų (t. 3, b. l. 133). Nors nuteistasis G. P. pirmo susitikimo metu su T. Ž. padėjo jai eiti, tačiau ji tuo metu buvo apsirengusi kitais drabužiais ir biologinių pėdsakų nebūtų galėję atsirasti, jei tarp G. P. ir T. Ž. nebūtų buvę artimo kontakto būtent po 18.41 val.
17. Iš specialistų išvadų matyti, kad T. Ž. konstatuoti daugybiniai kūno sužalojimai įvairiuose kūno vietose (nežymus, nesunkūs ir sunkūs) buvo padaryti suduodant ne mažiau kaip 15 smūgių į įvairias kūno vietas kietu buku daiktu bei smūgiuojant daiktu (lazda ir pan.), spardant kojomis su vidutine ar net didele jėga, o paviršinis makšties gleivinės plyšimas padarytas greičiausiai į makštį įvedant kokį nors kietą daiktą – pagalį ar pan., T. Ž. konstatuoti sužalojimai nebūdingi savigynai ir savęs žalojimui (t. 3, b. l. 89-90, 99-104, 107-108). Specialistas Ą. S. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad T. Ž. padaryti sužalojimai būdingi tyčiniam žalojimui (t. 5, b. l. 11-13). Specialistas Gregoire Abi Chaker teisiamajame posėdyje paaiškino, kad žalojęs daiktas galėjo būti įvykio vietoje rastas pagalys (t. 6, b. l. 13-15). Įvykio vietoje buvo rasti du pagaliai, ant kurių rasta T. Ž. kraujo ir biologinių pėdsakų (t. 3, b. l. 132).
18. Nukentėjusioji T. Ž. buvo sužalota toje vietoje, kurioje buvo rasta ir kurioje ji liko viena su G. P., išėjus O. J. Iš nukentėjusiojo O. J. parodymų matyti, kad G. P. pradėjo T. Ž. atžvilgiu naudoti fizinį smurtą, mušti jai į pilvą, O. J. dar esant įvykio vietoje. Jokių kitų asmenų, išskyrus G. P., kurie galėtų sužaloti T. Ž., įvykio vietoje nebuvo. Nukentėjusysis O. J. teisiamajame posėdyje ir parodymų patikrinimo vietoje parodė, kad G. P. reiškė jam pretenzijas, jog jis gyvena su jo buvusia sugyventine, G. P. sakė įvykio vietoje, kad nori turėti lytinius santykius su T. Ž., gulėdamas lovoje G. P. trynėsi prie T. Ž., O. J. buvo sumuštas G. P. dėl jo santykių su T. Ž., kad jie kartu gyveno (t. 1, b. l. 114-120; t. 5, b. l. 88-91). Tai patvirtina ir liudytojos N. P. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai, kad G. P. liudytojai pasakojo, jog sumušė su T. Ž. buvusį vyrą iš pavydo, o po to lytiškai santykiavo su T. Ž. G. P. liudytojai sakė, jog „T. bus jo ir niekino kito“ (t. 2, b. l. 62-64, 65-67). Tai atskleidžia nuteistojo G. P. nusikalstamo elgesio motyvus, t. y. pavydą, norą turėti lytinius santykius su buvusia drauge T. Ž., kerštą, kad ji susirado kitą sugyventinį. Iš G. P. ankstesnių teistumų, liudytojų N. P. ir J. P. parodymų matyti, kad G. P., yra agresyvus, konfliktiškas, nenuspėjamas, linkęs smurtauti ir labai pavydus.
19. Įvertinus byloje esantį įrodymų visetą, darytina išvada, kad G. P. naudojo fizinį smurtą O. J. atžvilgiu ir padarė jam kaltinime nurodytus sužalojimus bei kad G. P. naudojo fizinį smurtą T. Ž. atžvilgiu ir padarė jai daugybinius kūno sužalojimus, nuo kurių visumos pastaroji mirė. Apygardos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistasis G. P. veikė netiesiogine tyčia, jog tarp nuteistojo G. P. atliktų veiksmų ir atsiradusių padarynių yra tiesioginis priežastinis ryšys, tad G. P. nusikalstamas veikas teisingai kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės
20. Nuteistasis G. P. apeliaciniame skunde prašo sumažinti jam paskirtą bausmę, nes ji, anot apelianto, yra per griežta.
21. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Skiriant bausmę už nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, apygardos teismas įvertino nuteistojo G. P. asmenybę: nuteistasis yra gana jauno amžiaus, tačiau jau teistas šešis kartus, tame tarpe ir už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, susijusias su smurto naudojimu, liudytojų charakterizuojamas kaip agresyvus, linkęs smurtauti asmuo, baustas administracine tvarka, šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė būdamas neseniai paleistas iš įkalinimo įstaigos. Taip pat skiriant bausmę buvo įvertintas padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, nusikalstamų veikų padarymo motyvai ir tikslai, t. y., kad G. P. netiesiogine tyčia padarė nesunkų ir labai sunkų nusikaltimus. Įvertinta tai, kad nėra G. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad jis nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už ankstesnius nusikaltimus (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo G. P. už kiekvieną nusikaltimą atskirai paskirtos bausmės yra aiškiai per griežtos. Kolegija konstatuoja, kad nuteistajam už kiekvieną nusikaltimą paskirtos bausmės yra adekvačios padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, tinkamai individualizuotos, tad jų švelninti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo G. P. apeliacinį skundą atmesti.