- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-11-16
- Bylos Nr.
- 1-225-161/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42526-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Zarembienė
- Kaltinamasis
- J. A.
UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAST EISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. lapkričio 16 d.
Ukmergė
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Edita Zarembienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro Liudo Žuklio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:
J. A., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini) teistas: 1) 1998 m. sausio 10 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 1 d. (LR BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., redakcija) -1 m l/a, LR BK 47¹ str. (LR BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., redakcija) pagrindu bausmės vykdymą atidedant vienerių metų laikotarpiui; 2) 2001 m. birželio 18 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 3 d. (LR BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., redakcija) – 1 m l/a; 3) 2007 m. balandžio 25 d. Anykščių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 1 d. – 1 m l/a, 2007 m. liepos 9 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu buvo pakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, LR BK 75 str. pagrindu paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui; 4) 2007 m. gruodžio 13 d. Anykščių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 179 str. 1 d., pritaikius LR BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., - 1 m. ir 8 mėn. l/a, LR BK 75 str. 1 d. ir 2 d. 4 ir 7 p. pagrindu paskirtos galutinės bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui; 5) 2008 m. balandžio 4 d. Anykščių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., pritaikius LR BK 64 str. 1 ir 3 d., - 2 m l/a; 6) 2010 m. lapkričio 17 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p., 140 str. 1 d. - 1 m. ir 6 mėn. l/a; 7) 2011 m. rugsėjo 30 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., pritaikius LR BK 64 str. 3 d., - 2 m. ir 3 mėn. l/a, paleistas 2013 m. gegužės 28 d. iš Alytaus pataisos namų, atlikęs bausmės laiką; 8) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014-09-02 pagal LR BK 140 str. 2 d. vadovaujantis LR BK 64¹ str. 1 d., paskirta 60 parų arešto bausmė, teistumai neišnykę,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis J. A. nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent:
2015 m. liepos 30 d. apie 15 val., J. A. žodinio konflikto metu, už (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) tyčia savo sugyventinei D. V. nemažiau kaip vieną kartą sudavė į veidą ir ją pastūmė, po ko ši griuvo veidu į žvyrą, tuo nukentėjusiajai D. V. padarydamas odos nubrozdinimą kairės alkūnės srityje odos nubrozdinimus bei poodines kraujosruvas veide, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaip matyti iš kaltinamojo J. A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jis su D. V. kartu gyvena jo nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Gyvena iš jo gaunamų pajamų. D. V. negauna jokių pajamų, ji yra išbraukta iš darbo biržos, nes girtaudama nustatytu laiku nenuėjo į darbo biržą. Iki 2015 m. liepos 30 d. jis tris paras nebuvo namuose, D. V. jo neįsileisdavo, jis tas tris paras nakvojo tai pas seserį, tai pas brolį. Jam paskambinus į D. telefoną ji atsiliepdavo kartais juo, tai jis iš jos balso jautė, kad ji jo bute pijokauja, nuėjus prie buto durų D. jam buto durų neatidarydavo. Vakar, apie 9-10 val. jis paskambino D., iš balso suprato, kad yra neblaivi, jis pasakė jai, kad nori įeiti į namus, nes reikalingi drabužiai, ji atsakė, kad „nieko aš neleisiu, aš guliu, man bloga“. Tada antrą kartą jis D. paskambino po pietų, maždaug apie 14 val., jai atsiliepus telefonu, jis jai pamelavo, kad ji ateitų už daugiabučio, kad ji paimtų maistą, kurį jis ne va tai buvo padėjęs, jai pamelavo norėdamas patekti į savo butą ir taip norėdamas D. išvilioti iš savo buto. Prieš tris paras jam išėjus į parduotuvę D. jo nebeįsileido, tai bute buvo likę ir jo raktai nuo buto, todėl jis į butą ir negalėjo patekti. Tas tris paras, kai neįėjo į butą jis dirbo, alkoholio nevartojo. Gal už 10-15 minučių jam paskambino pati D. ir paklausė „kur maistas yra?“, jis atsakė, kad už namo. Tuo metu jis pats buvo mieste. Gal po 10 minučių vėl paskambinusi D. pasakė, kad ji jokio maisto neranda ir jis tada su dviračiu nuvažiavo į tą vietą, už (duomenys neskelbtini), namo. Už namo D. buvo su S., kurio pavardės nežino, žino, kad jis už „Eifelio“ soduose gyvena. Matė, kad D. su S. jau buvo neblaivūs, jis tada dar pats buvo blaivus. Tada jis D. paklausė „kodėl tu manęs neįleidi į namus?“, D. nieko nesakė, ji tylėjo. Tada jam D. pati padavė nuo jo buto jo raktus. Iš D. jis pasiėmė ir savo telefoną „Nokia“, kurį buvo davęs jai naudotis. Tada jis D. vieną kartą su dešinės rankos delnu sudavė į veidą ir ją pastūmė abiem rankom ties nugara, ji po jo nustūmimo pargriuvo veidu ant tokio gruzo, žvyro. Viso to S. nematė, nes jam tik privažiavus prie D., jis nuėjo visai į kitą pusę, kur nežino. Kai D. atsistojo jis matė, kad jai iš lūpos lyg kairėje pusėje bėgo kraujas. Jis D. daugiau jokių smūgių nesudavė. Jo suduotų smūgių D., jo manymu, niekas nematė. Tada, iš jos pasiėmęs raktus ir savo telefoną parėjo namo, D. palikęs lauke, matė, kad ji nuėjo, kur nežino. Jis D. smūgių savo namuose tikrai nesudavė, viskas vyko už (duomenys neskelbtini) namo, tokiame kaip ir miškelyje. Jokios E. tikrai nebuvo, jis jau seniai yra sakęs D., kad jis į savo butą parsives E. ir su ja gyvens, bet prie D. į savo butą jis jokios E. nebuvo atsivedęs. Jis alkoholį gėrė vienas, pavakaryje, kai namuose pavalgė, nusiprausė, pasistatė dviratį, nuėjo į parduotuvę, kur nusipirko 2 butelius po 1 l talpos, 6 laipsnių stiprumo alaus, iki pareigūnų atvykimo jis tuos abu butelius alaus savo namuose, vienas ir išgėrė. D. pas jį į namus daugiau tą dieną atėjusi nebuvo. Jis nežino, ar D. jo sugyventinė, ji tai savaitę būna, tai savaitę valkatauja. Po savaitės nebuvimo ateina prašo jo priimti, jam jos gaila, nes ji neturi kur gyventi, tai ją ir priima pas save, dabar ją kaip ir išlaiko, nes ji jokių pajamų neturi. Jis suduodamas jai į veidą neprakirto lūpos, tik kai ji pargriuvo ir atsistojo jis pastebėjo, kad jai bėga iš lūpos kraujas, jos tikrai jis nespardė, kad ji pati girta svirdinėjo visa. Kai jis D. pamatė už namo, prie jos privažiavęs su dviračiu, nepastebėjo, kad ji būtų sumušta, nors gal kažkas ant veido ir buvo, bet nieko tiksliai pasakyti negali. Dėl savo tokio elgesio jis tikrai gailisi, bet ir jai taip nereikėjo elgtis, išėjus į parduotuvę tris paras jo į namus neįleido, dėl to jis ant jos ir pyko, dėl to ir sudavė jai bei pastūmė ją, bet šio įvykio metu jis pats tikrai buvo blaivus (b.l. 59-60).
2015-08-13 J. A. šiuos savo parodymus patvirtino ir akistatos su nukentėjusiąja D. V. metu (b.l. 45-46).
2015-10-30 pareiškus įtarimą pagal LR BK 140 str. 2 d. J. A. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. (b.l. 68).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo J. A. prisipažinimo jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais parodymais.
Nukentėjusioji D. V. parodė, kad 2015-07-30, apie 15 val., į namus, adresu (duomenys neskelbtini) grįžo girtas sugyventinis J. A.. Jis parėjo su moterimi vardu E., kurios ji nepažįsta. J. priekaištavo, kad nepagaminta valgyti, bet ji pasakė, kad maistas pagamintas. Tada .J. jai liepė išeiti iš namų, sakė norintis pabūti su E.. Ji pasakė, kad niekur neis. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Jai stovint koridoriuje J. kumščiais sudavė apie tris smūgius į galvą, po kurių ji parkrito ant grindų. Jai gulint J. dar apie 5-6 kartus įspyrė į šonus. Mušdamas ją vadino „kurva“. Tai ne pirmas kartas, kai ją J. muša. Dėl suduotų smūgių jai veide susidarė kraujosruvos, skauda šonus. Pas teismo med. ekspertus ji nevažiuos, dėl patirtų sužalojimų ji kreipsis į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. (b.l. 29-30). 2015-08-13 papildomos apklausos metu D. V. parodė, kad 2015 m. liepos mėnesio pabaigoje, J. A. girtas grįždavo į namus, ji būdama blaivi neįleido J. į namus, kadangi matė, kad jis yra girtas, žinojo, kad jei jį įleis į namus, tai jis ją sudaužys, nes jis nuolat būdamas girtas ją sudaužo. Mano, kad tas dienas jis buvo ir nakvojo pas savo meilužę. Ji tas dienas net iš namų niekur nėjo, nes bijojo kur nors J. sutikti, žinojo, kad sutikęs girtas jis ją sumuš. 2015-07-30 ji išėjo pas pažįstamą, su kuria išgėrė du butelius sidro, po 1 l talpos, 7,5 laipsnių stiprumo. Nuo išgerto sidro apsvaigo, nes lauke buvo karšta, suveikė, nesijautė labai girta. Savo sugyventiniui J. A. ji nesakė, kad yra pas draugę. Jai skambino J. A., kvietė susitikti, sakė, kad atveš maisto, kodėl jis pats neparėjo namo ir neparnešė maisto ji nežino. J. kviečiama ji viena išėjo į kiemą, jis apgaule į lauką ją išviliojo, J. su dviračiu atvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, visai ne kaip iš darbo, ir apsirengęs jis gražiais rūbais. Ji kieme, tiksliau už (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) prie miškelio buvo viena, mano, kad jis tyčia jai čia liepė ir ateiti, kad niekas nematytų, kaip jis ją muša, nes jei kieme jis būtų ją užpuolęs, tai žmonės jam iš karto būtų policiją iškvietę. Tik nulipęs nuo dviračio, J numetė dviratį ir iš karto pradėjo ją daužyti ir tampyti. Pirmą smūgį ranka, lyg kumščiu, jai J. sudavė į kairę veido, kliuvo ir ausiai, ir veidui, šis smūgis buvo labai stiprus iš karto guzas ant antakio iššoko ir po šio smūgio ji pargriuvo ant žemės lyg ant kairiojo šono. Jai pargriuvus J. nemažiau penkių kartų įspyrė į pilvą, į dešinįjį šoną ir petį, mėlynės dar yra iki šiol, iki šiol labai skauda dešinįjį šoną, mano gali būti lūžę šonkauliai. Kiek tiksliai jai J. įspyrė nežino, nes buvo praradusi sąmonę, mano be sąmonės buvo keletą minučių. Tada J. jai iš rankinės ištraukė jai gimtadienio proga padovanotą mobiliojo ryšio telefoną, jis pats jai jį buvo padovanojęs, ir raktus nuo buto. Kai atgavo sąmonę jautė, kad bėga kraujas iš nosies, jai buvo praskelta viršutinė lūpa kairėje pusėje, toje pačioje vietoje jau gal trečią kartą lūpą jai J. praskėlė, buvo suplėšyta visa bliuzelė, ji ją išmetė. Tada tik atgavusi sąmonę ji iš karto atėjo į policiją ir parašė pareiškimą. Matė, kaip J. paėmęs jos rankinę, pasiėmė dviratį ir nuėjo link namų. Ji pirmoje apklausoje nurodė, kad J. ją sumušė jų bute, adresu (duomenys neskelbtini) gailėdama J., manė, kad jei pasakys, kad J. ją sumušė viešoje vietoje, tai jam nuo to tik blogiau bus. Sakydama, kad J. ją sumušė bute jokiu būdu nenorėjo tyrimui pakenkti. Ji pamelavo, sakydama, kad 2015-07-30 J. parėjo į namus su moterimi vardu E., taip nebuvo tą dieną, bet tai kasdienybė jos gyvenime, kad J. į jų namus pareina su kita moterimi, o jai liepia išeiti. J. ją mušė tikrai būdamas girtu, per tiek metų ji juk jį pažįsta, kada jis būna girtas, kada ne, su juo kartu juk gyvena apie 15 metų. Ji nežino dėl kokios priežasties ją J. sumušė. Butą, kuriame paskutiniu metu su J. gyvena nuomoja J. savo vardu, buto savininkė gyvena (duomenys neskelbtini). Ji dabar būna tai pas pažįstamus, tai pas drauges, nueina pas sūnų pernakvoti. Ji parašiusi pareikšimą buvo nuvykusi į priėmimo skyrių, kur ją gydytojai apžiūrėjo, į šeimos gydytoją ji nesikreipė, po gydytojų apžiūros niekur nesigydė ( b.l. 32).
2015-08-13 D. V. šiuos savo parodymus patvirtino ir akistatos su įtariamuoju J. A. metu, paaiškindama, kad dvi dienas J. A. į namus neįleido, nes bijojo būti sumušta (b.l. 45-46).
Liudytojas S. L. paaiškino, kad J. A. žino tik iš matymo, su juo jokių tarpusavio santykių nepalaiko. D. V. taip pat žino tik iš matymo. Šią vasarą, gali būti liepos mėnesio pabaigoje jis tikrai neprisimins tikslios datos, dienos metu, kiek buvo valandų nežino, jis ėjo pro (duomenys neskelbtini) daugiabutį (duomenys neskelbtini) ir sutiko iš matymo pažįstamą D. V., ar ji buvo blaivi, jis negali pasakyti. Atsimena, kad D. pas jį paprašė padėti jai surasti kažkokį maišą lyg su maistu, jis jai sakė, „ką čia ieškosiu“ ir pamatė, kaip link jų su dviračiu atvažiuoja J. A.. Ar D. V. yra sugyventiniai su J. A., jis tiksliai nežino, kaip sužinojo iš žmonių kalbų, jie tai gyvena kartu, tai jau nebegyvena. Žino, kad J. A. puolė ant tos D. kažkaip sakydamas „ateik čia“, sunku jam prisiminti. Žino, kad J. A. numetęs dviratį nulėkė prie D. ar jai sudavė kokius smūgius, jis tikrai to nematė, tiesiog pamatęs, kad atvažiuoja A. jis ėjo, kur ėjęs, jam nebuvo įdomu, ko ta D. ieško. Žino, kad jam nueidinėjant ir jam J. A. šaukė „tu gaidys“ dar kažką rėkė, bet jis į jį nekreipė dėmesio. Žino, kad abu D. su J. kažką rėkavo, bet į tai jis nekreipė dėmesio, tikrai nežino, ar D. šaukėsi pagalbos, nematė ar ją tada mušė J. A. ar ne, nes nueidinėdamas jis atgal nesigręžiojo, žino, kad šalia to miškelio, už namo daugiau tikrai jokių žmonių nebuvo. Vėliau jam kažkas minėjo, kad tą dieną J. A. sumušė D. V., kas jam apie tai sakė tikrai neprisimena, bet kaip jau ir minėjo jis pats nematė, kad J. A. muštų D., nes į juos atsigręžęs nežiūrėjo (b.l. 48).
Iš 2015-09-30 specialisto išvados Nr. G 2980/15(01) matyti, kad: D. V. padaryta odos nubrozdinimai kairės alkūnės srityje, odos nubrozdinimai bei poodinės kraujosruvos veide. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Konkrečiau pasisakyti apie trauminių poveikių skaičių nepakanka duomenų. D. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose nepakanka duomenų, kuriais remiantis galima būtų pasisakyti apie sužalojimų padarymo laiką bei būdą (b.l. 36; 37).
Tokiu būdu iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis J. A. nežymiai sužalojo savo šeimos narį - sugyventinę D. V., ir ši jo nusikalstama veika pilnai atitinka ir ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 2 d.
Nusikaltimas yra baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia.
Kaltinamasis J. A. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su jam siūloma paskirti bausme (b.l. 100-102).
Nukentėjusioji D. V. civilinio ieškinio byloje nepareiškė.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi 36,20 Eur civilinį ieškinį, tačiau J. A., pateikė kvitą Nr. 1500236234, kuriuo atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą (b.l. 25-26), todėl civilinis ieškinys netenkintinas (LR BPK 115 str.).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. A. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d.), jis ne kartą teistas, tame tarpe ir už analogiškus nusikaltimus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis gera valia atlygino žalą, dirba, prisipažino nusikaltęs ir gailisi dėl savo elgesio, kaltinamajam paliktina prokuroro siūloma paskirti bausmė ir jos dydis, kuris kaltinamojo atžvilgiu gali pasiekti bausmės tikslus.
Kadangi byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, kaltinamasis visiškai prisipažino esantis kaltas, todėl vadovaujantis LR BK 64¹ str., J. A. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis LR BK 66 str. 1 d., J. A. taikytas sulaikymas (b.l. 52, 54) įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (LR BK 66 str. 2 d.).
Kadangi J. A. nusikalstamą veiką padarė prieš savo šeimos narį, todėl vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 9 p., 67 str. 3 d., 72² str., jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 420-422 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
J. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d., ir paskirti jam areštą septyniasdešimt penkioms paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. A. galutinę bausmę – areštą penkiasdešimčiai parų.
Paskirti J. A. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo išklausyti visą šių programų kursą.
Į bausmės laiką įskaityti J. A. sulaikymą nuo 2015-07-30 iki 2015-07-31 vieną sulaikymo dieną, ją prilyginant vienai arešto parai.
J. A. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio netenkinti.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.