- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-02-27
- Bylos Nr.
- R-415-31-07
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Gintaras Kryževičius (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- Darbo
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai
- Trečiasis asmuo
- A. R.
- Kategorijos
- 18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Darbo partijos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. R. dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Darbo partija kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2007 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. 89 toje dalyje, kuria panaikintas A. R. registravimas kandidatu į Kauno rajono savivaldybės tarybos narius. Taip pat prašo sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai ir ar Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad Darbo partijos narys A. R. 2007 m. sausio 5 d. iš Informatikos ir ryšiu departamento prie VRM gavo pažymą Nr. 6-8-9R-R13950 „Dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir teistumo", kurioje nurodyta, kad jis nėra teistas. Dėl šios priežasties A. R. Kauno rajono rinkimų apygardos Nr. 16 buvo įregistruotas kandidatu į Kauno rajono savivaldybės tarybos narius ir gavo kandidato į savivaldybės tarybos narius pažymėjimą.
VRK ginčijama sprendimo dalimi panaikino A. R. registravimą kandidatu į Kauno rajono savivaldybės tarybos narius, kadangi 1996 m. rugpjūčio 19 d. jis buvo teistas Lazdijų rajono apylinkės teismo, kas matyti iš paties VRK 2007 m. vasario 4 d. sprendimo. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas kandidatas į savivaldybės tarybos narius turi viešai paskelbti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu (sprendimu) bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo. Apie tai jis nurodo kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje, nepaisant to, ar teistumas pasibaigęs ar panaikintas. Rinkimų komisijos leidžiamame plakate su kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta: „Teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“. Pareiškėjos manymu, ši Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostata akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalį niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Darbo partijos iškeltas kandidatas į Kauno rajono savivaldybės tarybos narius - A. R. - už nusikalstamą veiką jau vieną kartą buvo baustas Lazdijų rajono apylinkės teismo. Reikalavimą, o juo labiau esant atitinkamai Informatikos ir ryšių departamento prie VRM 2007 m. sausio 5 d. pažymai, viešai paskelbti apie tokį faktą pareiškėja vertintina kaip asmens pakartotinį baudimą už tą pačią nusikalstamą veiką. Pareiškėjos manymu, jos teiginį patvirtinta tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 44 straipsnyje yra numatyta bausmė - viešųjų teisių atėmimas. Pagal šio straipsnio 1 dalį viešųjų teisių atėmimas yra teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybės institucijų (pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 1 dalį savivaldybės taryba yra savivaldybės institucija) ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 44 straipsnio 2 dalyje numatyta speciali išlyga tokiai bausmei - aplinkybė, kai nusikalstama veika padaroma piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Dar daugiau, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 6 straipsnio 3 dalyje netgi teisingumą vykdantiems teismams yra nustatytas draudimas kam nors daryti apribojimus dėl kokių nors aplinkybių bei žmogaus asmeninių savybių. Teismui taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 44 straipsnyje numatytą bausmę, yra numatyti ir tam tikri apribojimai, tuo tarpu VRK pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 2 dalį panaikina kandidatų į savivaldybės tarybas registravimą visada, kai nustato Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes. Registravimo panaikinimas atima kandidato į savivaldybės tarybą teisę būti išrinktam, o tai iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 44 straipsnyje nustatytą sankciją už nusikalstamos veikos padarymą. Pareiškėja teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą VRK yra suteiktos teisės riboti Darbo partijos nario A. R. viešąsias teises, kai tokia galimybė suteikiama tik teisingumą vykdančiam teismui.
Pareiškėjos manymu, ši situacija suteikia pagrindo manyti, kad Darbo partijos narys A. R. už tą pačią nusikalstamą veiką yra baudžiamas antrą kartą, tik šį kartą jau ne teismo, o VRK, kuri nėra teisingumą vykdanti institucija. Tokia padėtis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai bei 109 straipsnio 1 daliai. Pripažinus, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai, o Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 2 dalis - Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, ginčijamas sprendimas laikytinas neteisėtu iš esmės ir yra naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (sprendimo turinio prieštaravimas aukštesnės galios teisės aktams).
Šalies argumentai
Skunde teismui Darbo partija taip pat nurodo, kad ginčijama sprendimo dalis dėl A. R. registravimo kandidatu į Kauno rajono savivaldybės tarybos narius panaikinimo pažeidžia visos Darbo partijos interesus, kadangi iš esmės savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvauja ne atskiri fiziniai asmenys, bet politinių partijų sudaryti ir patvirtinti kandidatų į savivaldybių tarybų narius sąrašai. 2007 m. sausio 10 d. Darbo partijos tarybos sprendimu buvo patvirtintas kandidatų į Kauno rajono savivaldybės tarybos narius sąrašas, todėl atėmimas teisės būti išrinktam bet kurio iš sąraše esančių asmenų atžvilgiu sukelia neigiamas pasekmes visai partijai. Darbo partija niekaip nebegali A. R. pakeisti kitu asmeniu, kadangi pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 35 straipsnio 5 dalį keisti kandidatų į savivaldybių tarybų narius sąrašą partijos galėjo iki 2007 m. sausio 22 d. 17.00 val.
II.
Atsiliepimu į pareiškėjos skundą atsakovas prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad priimdama ginčijamą sprendimą komisija rėmėsi išskirtinai objektyviais kriterijais, t. y. VRM Informatikos ir ryšių departamento pateikta informacija, jog A. R. 1996 m. rugpjūčio 19 d. Lazdijų r. apylinkės teismo buvo pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 82 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnį, 207 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnį, skirta 6000 Lt bauda, bei R. A. kandidato į savivaldybės tarybos narius anketos 9 klausimo atsakymu „Ne“. Pažymi, jog VRK vadovavosi Įstatymo 89 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas kandidatas į savivaldybės tarybos narius turi viešai paskelbti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo. Apie tai jis nurodo kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje, nepaisant to, ar teistumas pasibaigęs ar panaikintas. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas reikalauja kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje nurodyti po 1990 m. kovo 11d. įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos teismo nuosprendžiu asmens pripažinimo kaltu dėl bet kokios nusikalstamos veikos padarymo faktą. Pareiškėjos argumentą, kad kandidatas galėjo nuslėpti teistumo faktą, remdamasis gauta 2007 m. sausio 5 d. IRD pažyma Nr. 6-8-9R-R13 Dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir teistumo, atsakovas laiko teisiškai nereikšmingu, nes kandidatas turėjo informaciją apie įsigaliojusi teismo nuosprendį.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnis, priešingai nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 44 straipsnis, nedraudžia kandidatui būti renkamam, tik nurodo imperatyviai informuoti rinkėjus apie tai, jei jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu (sprendimu) bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo. Apie tai jis nurodo kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje, nepaisant to, ar teistumas pasibaigęs, ar panaikintas. Rinkimų komisijos leidžiamame plakate su kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta: „Teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“. Tai pažymėti neprivaloma, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei.
Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalis nustato, kad teisę būti išrinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkimų įstatymai. Tai reiškia, jog Konstitucija nustato bendruosius teisės būti išrinktam reikalavimus, o įstatymų leidėjui suteikiama teisė rinkimų įstatymuose sukonkretinti Konstitucijos reikalavimus ar nustatyti papildomus reikalavimus, taikomus asmenims, siekiantiems pasinaudoti teise būti išrinktiems. Įstatymų leidėjas, Įstatymo 89 straipsniu nustatė rinkėjams teisę būti informuotiems apie kandidatų teistumo faktą, kad rinkėjai rinkdami savivaldybės tarybos narius galėtų tinkamai pasirinkti, už ką atiduoti turimą balsą. Atsakovas pažymi, jog Įstatymo 89 straipsnio norma neturi tiesioginio loginio ryšio su Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalimi ar 109 straipsnio 1 dalimi, nes šios Konstitucijos nuostatos nėra susijusios su rinkimų teisėje įtvirtinta norma apie savivaldybės tarybos nario mandato netekimą dėl rinkėjams nepaskelbtos turėtos teismo nuosprendžiu (sprendimu) paskirtos bausmės. Todėl mano, kad pareiškėjos prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu dėl šių nuostatų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai ir Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai nėra tenkinas.
Pažymi, jog Įstatymas nenurodo termino iki kada Komisija turi panaikinti kandidato, nuslėpusio teistumą, registraciją, tačiau 89 straipsnio 2 dalis nurodo, jog tai privalo būti atlikta nedelsiant. Pareiškėjos motyvą, kad buvo pažeisti jos interesai, nes ji negalėjo pakeisti kandidato kitu dėl pasibaigusio termino, atsakovas laiko nepagrįstu, kadangi Pareiškėja turėjo visas galimybes sudaryti sąlygas kandidatams pateikti visus duomenis būtinus žinoti apie kandidatą į savivaldybių tarybas. Partija, keldama kandidatų sąrašą prisiima atsakomybę už keliamus kandidatus, bei už Įstatyme imperatyviai nustatytų reikalavimų nevykdymą, todėl mano, kad pareiškėjos reiškiamos pretenzijos dėl jos pažeistų teisių nėra teisiškai reikšmingos.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė bylos nagrinėjimo teisme metu prašo skundą tenkinti jame nurodytų argumentų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Pareiškėjos prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai ir ar Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, netenkinamas.
Reikalavimas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2007 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. 89 toje dalyje, kuria panaikintas A. R. registravimas kandidatu į Kauno rajono savivaldybės tarybos narius, atmetamas.
Byloje nustatyta, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi VRM Informatikos ir ryšių departamento pateikta informacija, jog A. R. 1996 m. rugpjūčio 19 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo buvo pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 82 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnį, 207 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnį, paskirta 6000 Lt bauda, bei R. A. kandidato į savivaldybės tarybos narius anketos 9 klausimo atsakymu „Ne“.
Teisinis tokios sprendimo priėmimo pagrindas yra Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 ir 2 dalys.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas kandidatas į savivaldybės tarybos narius turi viešai paskelbti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo. Apie tai jis nurodo kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje, nepaisant to, ar teistumas pasibaigęs ar panaikintas.
Šios teisės normos reikalauja kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje nurodyti po 1990 m. kovo 11 d. įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos teismo nuosprendžiu asmens pripažinimo kaltu dėl bet kokios nusikalstamos veikos padarymo faktą. Pažymėtina ir tai, jog faktas, jog 2007 m. sausio 5 d. IRD pažymoje Nr. 6-8-9R-R13 „Dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir teistumo“ nurodoma, kad trečiasis suinteresuotasis asmuo yra neteistas, nėra pagrindas ginčijamą atsakovo sprendimą pripažinti neteisėtu, nes kandidatas žinojo apie jo atžvilgiu teismo priimtą ir įsiteisėjusį nuosprendį, todėl privalėjo tinkamai vykdyti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnyje nustatyta pareiga anketoje deklaruoti buvusį teistumą ir šios pareigos nevykdymo teisinės pasekmės nesietinos su pakartotiniu persekiojimu už padarytą nusikaltimą. Tokiu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas užtikrina, kad rinkėjai, įgyvendindami savo aktyviąją rinkimų teisę, disponuotų visa reikšminga informacija apie kandidatus į savivaldybių tarybų narius, kuri gali sąlygoti arba sąlygoja rinkėjo valią rinkimuose. Todėl tokios informacijos sąmoningas ar nesąmoningas nuslėpimas yra vertintinas kaip rinkėjo teisių turėti įstatyme nustatytos apimties informaciją apie kandidatą į savivaldybių tarybų narius suvaržymas, įtakojantis ar galintis įtakoti jo valią, todėl dėl tokio informacijos nepateikimo kylančios teisinės pasekmės – kandidato registracijos į savivaldybės tarybos narius panaikinimas atitinka Konstitucijoje įtvirtintus teisinės valstybės principus ir kolegija nemato teisinių pagrindų abejoti Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 2 dalies konstitucingumu.
Ginčijamo sprendimo teisėtumo nepaneigia ir pareiškėjos motyvas, kad pažeisti jos interesai, nes ji negalėjo pakeisti kandidato kitu dėl pasibaigusio termino.
Rūpestingai ir apdairiai įgyvendinanti savo teises ir vykdanti pareigas partija turi organizacines galimybes sudaryti sąlygas kandidatams pateikti visus duomenis, būtinus žinoti apie kandidatą į savivaldybių tarybas. Partija, keldama kandidatų sąrašą, prisiima atsakomybę už keliamus kandidatus, bei už Įstatyme imperatyviai nustatytų reikalavimų nevykdymą, todėl paminėti pareiškėjos argumentai atmestini kaip nereikšmingi ginčijamo teisės akto teisėtumo vertinimo aspektu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 120 ir 121 straipsniais teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai ir ar Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, netenkinti.
Skundą, kuriuo prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2007 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. 89 toje dalyje, kuria panaikintas A. R. registravimas kandidatu į Kauno rajono savivaldybės tarybos narius, atmesti.
Šis sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.