- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-29
- Bylos Nr.
- e2A-861-230/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15457-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- A. V.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19768-713/2014 pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui A. V. dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 665,68 Lt turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje nurodė, jog 2012-05-09 trečiasis asmuo A. V. Kaune, Jonavos g., prie pastato Nr. 221, vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią duobę, nepažymėtą jokiais skiriamaisiais ženklais ir kitais atitvarais. Eismo įvykio metu buvo apgadinta automobilio priekinė kairės pusės padanga, šio rato ratlankis, po remonto buvo reikalinga ratų geometrijos patikra. Eismo įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta Kelių transporto priemonių draudimu (Kasko). Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir 2012-07-17 atlygino šio eismo įvykio metu draudėjo patirtą žalą, išmokėdama A. V. 940,09 Lt dydžio draudimo išmoką. Ieškovė mano, jog atsakovė netinkamai vykdė kelio priežiūrą, todėl privalo atlyginti žalą, padarytą dėl kelio trūkumų. Kadangi ieškovė išmokėjo draudimo išmoką, jai perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Prašo priteisti 665,68 Lt, kadangi iš nuostolio sumos išskaičiuotinas padangos nusidėvėjimas, kuris yra 274,41 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko, nurodė, jog savivaldybės, nors ir yra atsakingos už vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, tačiau negali užtikrinti, kad duobės keliuose niekada neatsiras. Važiuojamosios kelio dalies dangos atsiradę nelygumai prilygintini nenugalimai jėgai ir atsakovė atleistina nuo civilinės atsakomybės. Atsakovės nuomone, vairuotojas A. V. nesilaikė Kelių eismo taisyklių, nevažiavo arčiau dešinio kelkraščio, nesulėtino greičio ar net visai nesustabdė automobilio, todėl ir neišvengė įvažiavimo į duobę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė AB „Lietuvos draudimas“ iš Kauno miesto savivaldybės 165,68 Lt (48,00 Eur) žalos atlyginimą, 5 % metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014-08-25) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 18,00 Lt (5,00 Eur) žyminį mokestį, priteisė iš AB „Lietuvos draudimas“ valstybei 11,00 Lt (3,00 Eur) pašto išlaidas.
Teismas byloje nustatė, kad atsakovė nevykdė jai įstatymais priskirtos pareigos taisyti, prižiūrėti gatves bei užtikrinti jose saugaus eismo sąlygas. Tarp atsakovei teisės aktais nustatytų pareigų neatlikimo ir eismo įvykio metu patirtos žalos yra priežastinis ryšys, todėl ji yra atsakinga už eismo įvykio metu padarytą žalą. Atsakovė nepateikė teismui nei vieno įrodymo, pagrindžiančio jos poziciją, kad automobilio sugadinimus sąlygojo ne kelio važiuojamojoje dalyje buvusi duobė. Teismas taip pat nustatė, jog įvykio metu automobilis buvo draustas pas ieškovę Kasko draudimu su besąlygine 500 Lt išskaita. Tokia šalių nustatyta sąlyga draudimo sutartyje reiškia, kad išskaitos ribose kiekvieno draudžiamojo įvykio atveju nuostolį atlygina pats draudėjas. Todėl ieškovė trečiajam asmeniui turėjo išmokėti 165,68 Lt žalos atlyginimą (665,68 Lt – 500 Lt), o likusius 500 Lt ieškovė išmokėjo savo rizika, ir atsakovė neprivalo kompensuoti šios sumos. Ieškovė atlygino nuostolius pagal Lietuvos draudimo Kasko transporto priemonių draudimo taisyklių 9.5 punktą, kai šalys nebūna susitarę dėl išskaitos. Šiame punkte nurodyta, kad nuostolių dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą toje dalyje, kurioje teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 144,81 Eur (500 Lt) žalos atlyginimo ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, jog bylą nagrinėjęs teismas neteisingai išaiškino tarp ieškovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. V. sudarytą Transporto priemonių draudimo sutartį ir jos sąlygas, visiškai neatsižvelgė į Taisyklių I dalies „Draudimo sąlygos“ 9.11.3.2. punkte nustatytą išimtį, numatančią atvejus, kai besąlyginė išskaita yra išmokama, todėl priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą. Transporto priemonių draudimo sutarties šalis sieja draudimo teisiniai santykiai, o draudėjo ir draudiko teisės bei pareigos, draudimo sutarties sudarymo, draudimo išmokos apskaičiavimo ir mokėjimo bei kitos draudimo sutarčiai taikomos sąlygos yra nustatytos Transporto priemonių draudimo taisyklėse Nr. 021 (2010-03-31 redakcija, galiojanti nuo 2010-04-19). Besąlyginę išskaitą (franšizę), kaip draudimo sutarties sąlygą, numato Taisyklių I dalies „Draudimo sąlygos“ 1.27. punktas. Šiame punkte nurodyta, jog besąlygine išskaita yra draudimo liudijime nurodyta suma, kuria kiekvieno transporto priemonės sugadinimo ar sunaikinimo atveju draudikas mažina mokėtiną draudimo išmoką, išskyrus atvejus, nurodytus Taisyklių I dalies „Draudimo sąlygos“ 9.11.3.1. ir 9.11.3.2. punktuose. Bylą nagrinėjęs teismas, skundžiamame sprendime nesivadovavo Taisyklių I dalies „Draudimo sąlygos“ 1.27. punkte pateikta nuoroda į 9.11.3.2. punkte nustatytą išimtį. Taisyklių I dalies „Draudimo sąlygos“ 9.11.3.2. punktas numato, jog tuo atveju, jeigu draudžiamojo įvykio kaltininkas yra nustatytas ir draudikas įgyja teisę regreso tvarka išieškoti išmokėtą draudimo išmoką, apskaičiuota suma nemažinama besąlyginės išskaitos suma, kai kaltininkas yra Lietuvoje registruota įmonė, įstaiga ar organizacija [...]. Sprendžiant klausimą dėl eismo įvykio pripažinimo draudiminiu ir apskaičiuojant draudimo išmoką, buvo žinomas asmuo, kuris yra atsakingas dėl įvykusio draudžiamojo įvykio – Kauno miesto savivaldybė, todėl buvo išmokėta draudimo išmoka, neišskaičius 500 Lt besąlyginės išskaitos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ginčo įvykio metu automobilis buvo draustas pas ieškovę Kasko draudimu su besąlygine 500 Lt išskaita, todėl išskaitos ribose kiekvieno draudžiamojo įvykio atveju nuostolį atlygina pats draudėjas, o atsakovė Kauno miesto savivaldybė neprivalo kompensuoti šios sumos. Be to, ieškovė nepagrįstai nurodo, jog sprendžiant klausimą dėl eismo įvykio pripažinimo draudiminiu ir apskaičiuojant draudimo išmoką, buvo žinomas asmuo, kuris yra atsakingas dėl įvykusio draudžiamojo įvykio (Kauno miesto savivaldybė), tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų šį ieškovės teiginį. Priešingai, iš byloje pateiktos AB „Lietuvos draudimas“ 2012-07-25 pretenzijos Nr. R0001286117, surašytos jau po pranešimo A. V. apie nuostolių atlyginimą su apskaičiuota išmoka, matyti, kad ji adresuota Kauno miesto savivaldybės administracijai, o ne Kauno miesto savivaldybei, t. y. ne atsakovei, o kitam juridiniam asmeniui. Be to, byloje nėra pateikta ir jokio kito dokumento, kuriame būtų identifikuotas kaltas asmuo dar iki išmokos išmokėjimo. Taigi ieškovo apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad teismas turėjo taikyti ginčo draudimo sutarties išlygas, sąlygotas kalto asmens identifikavimu dar iki išmokos išmokėjimo, yra visiškai nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, kaip trečiojo asmens A. V. draudikas, pareiškė regresinį reikalavimą atsakovei (atsakingam už padarytą žalą asmeniui) dėl padarytos žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies, todėl ieškovė tokį teismo sprendimą ginčija nurodydama, kad sprendžiant klausimą dėl eismo įvykio pripažinimo draudiminiu ir apskaičiuojant draudimo išmoką, buvo žinomas asmuo, kuris yra atsakingas dėl įvykusio draudžiamojo įvykio – Kauno miesto savivaldybė, todėl buvo pagrįstai išmokėta draudimo išmoka, neišskaičius 500 Lt besąlyginės išskaitos.
Dėl besąlyginės išskaitos ir priteistinos žalos dydžio santykio
Byloje nustatyta, jog ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir trečiasis asmuo A. V. 2011-05-26 buvo sudarę transporto priemonės draudimo sutartį. Sutartyje buvo numatyta besąlyginė išskaita – 500 Lt. Ieškovė išmokėjo draudėjui (A. V.) 940 Lt draudimo išmoką, neatskaičiusi 500 Lt besąlyginės išskaitos. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis AB „Lietuvos draudimas“ Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 (2010-03-31 redakcija, galiojanti nuo 2010-04-19), toliau Draudimo taisyklių 1.27, 9.11.3 punktais, nurodė, kad šalių numatyta besąlyginė išskaita reiškia, kad išskaitos ribose kiekvieno draudžiamojo įvykio atveju nuostolį atlygina pats draudėjas, todėl priteistinos žalos dydį sumažino besąlyginės išskaitos suma. Tačiau pirmosios instancijos teismas šiuo atveju netinkamai taikė nurodytų Draudimo taisyklių, kurios yra draudimo sutarties dalis, nuostatas. Šių Draudimo taisyklių 1.27 punkte nurodyta, kad besąlyginė išskaita (frančizė) – tai draudimo liudijime nurodyta suma, kuria kiekvieno transporto priemonės sugadinimo ar sunaikinimo atveju draudikas mažina mokėtiną draudimo išmoką, išskyrus atvejus, nurodytus Draudimo taisyklių 9.11.3.1 ir 9.11.3.2 punktuose. Taisyklių 9.11.3 punkte buvo numatyta, kad jei draudimo sutartyje yra nustatyta besąlyginė išskaita ir (ar) procentinė išskaita, apskaičiuota suma yra mažinama šios išskaitos suma, išskyrus: 1) 9.11.3.1. – 9.12 punkte nurodytus atvejus; 2) 9.11.3.2. – jei draudžiamojo įvykio kaltininkas nustatytas ir draudikas įgyja teisę regreso tvarka išieškoti išmokėtą draudimo išmoką, apskaičiuota suma nemažinama besąlyginės išskaitos suma, kai kaltininkas: yra Lietuvoje registruota įmonė, įstaiga ar organizacija, Lietuvos Respublikos pilietis ar asmuo be pilietybės, nuolat gyvenantis Lietuvoje, arba buvo sudaręs draudimo sutartį, pagal kurią gali būti pilnai atlyginama draudžiamojo įvykio metu patirta žala. Atsižvelgiant į tai, turėjo būti įvertinta, ar ginčo atveju nebuvo šiose Draudimo taisyklėse numatytų išimtinių sąlygų nemažinti draudimo išmokos besąlyginės išskaitos suma. Nagrinėjamu atveju draudžiamojo įvykio kaltininkas – Kauno miesto savivaldybė yra nustatytas, atsakovė šių teismo sprendime padarytų išvadų neginčija, tai patvirtina ir eismo įvykio medžiaga bei nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad automobilio sugadinimai atsirado trečiajam asmeniui įvažiavus į neaptvertą ir jokiais ženklais nepažymėtą duobę Kauno mieste, Jonavos gatvėje, atsakovei – Kauno miesto savivaldybei – iš esmės neginčijant, kad Kauno miesto savivaldybė yra nurodyto kelio (jo dalies) savininkas (valdytojas) CK 6.266 straipsnio prasme, taip pat atsakovei nepateikus bei byloje nesant duomenų, galinčių patvirtinti, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.), leidžia spręsti, kad būtent atsakovė, kaip inžinerinio statinio – kelio – savininkas yra atsakinga už trečiojo asmens patirtą žalą. Kauno miesto savivaldybė, remdamasi Kelių įstatymo, Vietos savivaldos, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatomis, privalėjo užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, kad jie būtų tinkami transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų saugaus eismo ir kitokių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Tačiau nagrinėjamu atveju Kauno miesto savivaldybė tinkamai nevykdė šių pareigų. Ieškovei pripažinus įvykį draudžiamuoju bei jai išmokant draudimo išmoką eismo įvykio kaltininkas (kelio, kuriame buvo duobė, važiuojamosios dalies savininkas – atsakovė Kauno miesto savivaldybė) buvo nustatytas (žinomas), todėl draudikas pagrįstai išmokėjo draudėjui išmoką, neatsižvelgęs į 500 Lt besąlyginę išskaitą, ir ieškovei turint teisę regreso tvarka išieškoti išmokėtą draudimo išmoką, ieškovės nuostolių suma, lygi 665,68 Lt, kuri pirmosios instancijos teismo buvo nepagrįstai sumažinta besąlyginės išmokos suma (500 Lt). Dėl netinkamo nurodytų Draudimo taisyklių nuostatų aiškinimo ir taikymo, pirmosios instancijos teismui nepagrįstai sumažinus priteistinos žalos dydį, skundžiamas teismo sprendimas keistinas, padidinant priteistos žalos dydį nurodyta besąlyginės išskaitos suma (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kadangi apeliacinės instancijos teismas keičia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo, todėl keistina ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šios išlaidos, ieškinį patenkinus visiškai, priteistinos iš atsakovės ieškovei (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro paduodant ieškinį sumokėtas žyminis mokestis – 54 Lt (15,64 Eur), kuris priteistinas iš atsakovės ieškovei.
Ieškovė už teismui pateiktą apeliacinį skundą taip pat sumokėjo 54 Lt žyminį mokestį. Apeliacinį skundą patenkinus visiškai, ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės priteistinos nurodytos apeliacinės instancijos teisme turėtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 str., 93 str. 1, 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111106319, ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 665,68 Lt (šešis šimtus šešiasdešimt penkis litus ir 68 ct) (192,79 Eur) žalos atlyginimą ir 54 Lt (penkiasdešimt keturis litus) (15,64 Eur) žyminį mokestį, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 665,68 Lt (192,79 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-08-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111106319, ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 54 Lt (penkiasdešimt keturis litus) (15,64 Eur) žyminį mokestį už apeliacinį skundą.