Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2004 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. nuteista pagal BK 225 straipsnio 2 dalį teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Taip pat skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 20 d. nutartis, kuria D. G. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistosios ir jos gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. nuteista už tai, kad būdama valstybės tarnautoja, savo naudai priėmė kyšį už neteisėtą veikimą, o būtent: būdama (duomenys neskelbtini) valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė – (duomenys neskelbtini), 2003 m. vasario 7 d. UAB „A.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iš šios bendrovės direktoriaus A. J. ji priėmė 400 Lt ir 50 Lt vertės riešutų rinkinį už tai, kad vykdydama savo tarnybines funkcijas, tačiau neturėdama reikiamų įgaliojimų – (duomenys neskelbtini) maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavedimo - ir žinodama, kad nesaugus produktas, neatitinkantis nustatytų produktų saugos reikalavimų – vartotojų sveikatai pavojingi lazdyno riešutai, faktiškai nebus sunaikintas, surašė neteisėtą dokumentą – aktą apie maisto tvarkymo įmonių atitikimo privalomuosius reikalavimus patikrinimo, kuriame nurodė, kad netinkama maistui produkcija – 3784 kg lazdyno riešutų – yra sunaikinta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios D. G. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 225 straipsnio 2 dalies taikymo

Vilniaus miesto 2- ojo apylinkės teismo 2004 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu D. G. nuteista už tai, kad būdama valstybės tarnautoja savo naudai priėmė kyšį už neteisėtą veikimą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje detaliai išdėstytos nusikalstamos veikos aplinkybės, jos pakartotos ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 20 d. nutartyje. Nusikalstamos veikos aplinkybių, kurios pripažintos įrodytomis, neginčija ir pati nuteistoji – kasatorė D. G., tačiau nesutinka su teismų išvadomis, kad jos veika yra nusikalstama ir atitinka BK 225 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados dėl D. G. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal 2000 m. BK 225 straipsnio 2 dalį yra pagrįstos ir teisingos.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra išdėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, teisingai pripažinta, kad D. G. yra BK 225 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo subjektu. Ji to neginčija. Objektyvioji nusikaltimo pusė reiškėsi tuo, kad jis padarytas aktyviais veiksmais – nusikalstamu veikimu. D. G. priėmė kyšį už neteisėtą akto surašymą. Tokie veiksmai padaryti tiesiogine tyčia. D. G. suprato, kad jos atlikti veiksmai viršijo jos įgaliojimus ir prieštarauja tarnybos interesams, gali sukelti teisinių ir kitų padarinių ir to siekė. Kyšininkavimas, kuris reiškiasi kyšio priėmimu, laikomas baigtu, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo priima visas ar bent dalį jam duodamų vertybių. D. G. atveju veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, kada ji gavo kyšį – prieš neteisėtų veiksmų atlikimą, ar po jų.

Nusikalstama veika, dėl kurios D. G. pripažinta kalta, padaryta iki 2000 m. Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo ir atitiko 1961 m. BK 282 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Nusikaltimo sudėties požymiai pagal 1961 m. BK 282 straipsnio 2 dalį ir 2000 m. BK 225 straipsnio 2 dalį identiški, tačiau 2000 m. BK 225 straipsnio 2 dalies sankcija nustato švelnesnę bausmę negu 1961 m. BK 282 straipsnio 2 dalies sankcija, todėl D. G. teisingai nuteista pagal 2000 m. BK 225 straipsnio 2 dalį (BK 3 straipsnio 2 dalis).

Dėl BK 22 straipsnio 1 dalies taikymo

Vadovaudamasi BPK 376 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, leidžiančia teismui, nagrinėjančiam kasacinę bylą, pritaikyti įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą, teisėjų kolegija tikrina D. G. nusikalstamos veikos kvalifikavimo teisingumą kitu aspektu nei rašoma kasaciniame skunde.

D. G. nusikalstama veika yra kvalifikuota pagal BK 225 straipsnio 2 dalį kaip baigtas nusikaltimas. Ši veika išaiškinta panaudojant operatyvinės veiklos metodus, kurie buvo naudojami siekiant surinkti ir užfiksuoti D. G. nusikalstamos veikos įrodymus. Teisėsaugos institucijų pareigūnai sužinoję iš A. J., jog D. G. gali priimti iš jo kyšį, kontroliavo jos veiksmus. Nors D. G. veika šiuo atveju formaliai atitiko nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 2 dalyje, sudėties objektyviuosius požymius, tačiau svarbi aplinkybė, jog jos elgesį kontroliavo ir iš dalies jam turėjo įtakos teisėsaugos institucijų pareigūnai. Sutikus per A. J. pasiūlyti D. G. kyšį ir iš karto po kyšio priėmimo ją demaskavus esminė žala baudžiamojo įstatymo saugomiems objektams nebuvo padaryta, nes D. G. veika buvo kontroliuojama teisėsaugos institucijų pareigūnų ir dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, reali žala BK 225 straipsnio saugomiems objektams nebuvo padaryta, t. y. nusikaltimas nebuvo baigtas, todėl D. G. veika perkvalifikuotina iš BK 225 straipsnio 2 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį, 225 straipsnio 2 dalį, nekeičiant paskirtos bausmės.

Dėl BPK 332 straipsnio reikalavimų

Vilniaus miesto 2- ojo apylinkės teismo 2004 m. gegužės 31 d. nuosprendžio pagrįstumas ir teisėtumas patikrintas apeliacine tvarka pagal nuteistosios D. G. apeliacinį skundą, kuris Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 20 d. nutartimi atmestas. Nors kasatorė ir nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo jos apeliacinį skundą, tačiau iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad ji iš esmės atitinka BPK 332 straipsnio reikalavimus. Priešingai, nei nurodo kasatorė, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 20 d. nutartyje yra išdėstytos motyvuotos išvados dėl esminių apeliacinio skundo motyvų. Nutartyje išsamiai išdėstytos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo. Aplinkybė, kad nutartyje pakartojamas bylos aplinkybių ir įrodymų išdėstymas, kuris buvo pateiktas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nėra pagrindas pripažinti, kad padarytas esminis Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimas.

Kasacinės instancijos teismas pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu, todėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2004 m. gegužės 31 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 20 d. nutarties pagrįstumas netikrinamas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytos išvados dėl techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus atitinka 1961 m. BPK 198¹–198² straipsnių reikalavimus ir yra teisingas. Pagal BPK 198² straipsnio 3 dalį pokalbių per nukentėjusiųjų, liudytojų ar kitų proceso dalyvių telefonus galime klausyti šiems asmenims paprašius arba jiems sutikus ir nesant teismo nutarties, kai nesinaudojama telekomunikacijų operatorių paslaugomis ir įrengimais. Baudžiamojoje byloje yra liudytojo A. J. sutikimas, kad būtų klausomasi jo ir D. G. pokalbių telefonu. Jo pokalbiai buvo įrašomi panaudojant technines priemones pagal BPK 198¹ straipsnio reikalavimus (turimas omenyje 1961 m. Baudžiamojo proceso kodeksas).

Pagal 2002 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 35 straipsnio nuostatą informacija, surinkta pagal Operatyvinės veiklos įstatymą, kuri baudžiamojoje byloje gali turėti įrodomosios reikšmės, po naujojo Baudžiamojo proceso kodekso įsigaliojimo gali būti procese naudojama, jei ta informacija užfiksuota dokumente, kuris atitinka naujojo Baudžiamojo proceso kodekso 95 straipsnyje nurodyto dokumento požymius ir to dokumento rūšis yra numatyta naujojo Baudžiamojo proceso kodekso 96 straipsnyje. Tai, kad Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2004 m. gegužės 31 d. nuosprendis iš dalies pagrįstas įrodymais, gautais atliekant veiksmus pagal Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymą (2002 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. IX-965 redakcija) ir vadovaujantis 1961 m. BPK 198¹ ir 198² straipsnių nuostatomis, neprieštarauja minėto Įstatymo 35 straipsnio reikalavimams, nes garso ir vaizdo juostos, kitos elektroninės informacijos laikmenos pagal 2002 m. BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktą yra dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje pagrįstai konstatuota, kad nuteistosios D. G. nusikalstamų veiksmų negalima traktuoti kaip provokacijos padarinių. Pagal Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 5 dalį provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti. Pagal bylos aplinkybes, išdėstytas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nėra pagrindo pripažinti, kad buvo apribota D. G. veiksmų pasirinkimo laisvė. Ji galėjo 2003 m. vasario 7 d. nevažiuoti su A. J. į UAB „A.“, nesurašinėti riešutų sunaikinimo akto ir svarbiausia – nepriimti A. J. pasiūlyto kyšio.

Teisėjų kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie būtų pagrindas pripažinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepagrįstu ir tuo pagrindu būtų galima keisti ar naikinti šį nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Vilniaus miesto 2- ojo apylinkės teismo 2004 m. gegužės 31 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 20 d. nutartį: D. G. veiką iš BK 225 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 22 straipsnio 1 dalį, 225 straipsnio 2 dalį. Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.