Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, neįgalus, teistas: 1. 2014 m. vasario 3 d. Tauragės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (3 epiz.) - laisvės apribojimu 1 m. 4 mėn.; 2. 2014 m. kovo 3 d. Tauragės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 1 m. 9 mėn.; 3. 2015 m. liepos 22 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį - 40 parų areštu; 4. 2018 m. gruodžio 17 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 8 mėn.; 5. 2020 m. spalio 14 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį - 90 parų areštu. Bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. P. 2024 m. lapkričio 9 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio sudavė du smūgius kumščiu D. D. į veidą, tuo sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl muštinės lūpos žaizdos, kairio skruosto sumušimo.

Kaltinamasis T. P. kaltu visiškai prisipažino. Nurodė, kad 2024 m. lapkričio 9 d. nuvažiavo pas seserį ir prašė, kad D. duotų prožektorių. D. atsisakė jam duoti prožektorių ir tada jie susistumdė, tuo metu jis D. galimai ir pataikė į veidą, sudavė du smūgius. Tiksliai įvykio aplinkybių neatsimena dėl neblaivumo. Tą dieną buvo neblaivus, išgėrė maždaug 5 litrus alaus. Tai pirmas kartas, anksčiau tokių įvykių nėra buvę. Atsiprašė ir sesers, ir paties D. Daugiau taip nebedarys. Su civiliniu ieškiniu sutinka. Vartoja vaistus, bet tuo metu prieš įvykį vaistų neturėjo, todėl gėrė alų.

Analogiškus parodymus kaltinamasis davė ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 145-148, 152-154).

Motyvuojamoji dalis

Be T. P. kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta šia rašytine bylos medžiaga:

Liudytoja D. D. parodė, kad 2024 m. lapkričio 9 d. ji buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu namuose dar buvo jos sūnus D. D., jos marti E. D. ir kt. Į svečius buvo atvykęs ir jos brolis T. P. Prieš atvykstant sūnui A. su marčia E. į svečius, T. jau buvo pas jų atėjęs. T. jų namuose sėdėjo, gurkšnojo kavą. Jis atvyko būdamas neblaivus. Po kurio laiko ji kartu su E. išėjo į tvartą, melžti karvių. Išėjo į kiemą ji, E., T. ir D. Išėjus į kiemą, T. kalbėjo, kad nori vykti namo, prašė D. paskolinti prožektorių. Girdėjo, kaip D. sakė T., kad neduos prožektoriaus, nes jam pačiam reikės rytoj einant į tvartą reikės prožektoriumi pasinaudoti. Po to ji su E. ir D. nuėjo į tvartą melžti karvių, iš paskos ėjo ir T. Kol ji melžė karves, E., D. ir T. stovėjo šalia. Po karvių melžimo visi išėjo į kiemą. Kieme T. vėl pradėjo prašyti jos sūnaus prožektoriaus. Jos sūnus atsakė T., kad prožektoriaus neduos. Tada T. griežtai pasakęs D.: ,,Duok prožektorių gaidį” ir staiga su abejomis rankomis sugriebęs D. už striukės priekinės dalies, prisitraukė jį arčiau savęs ir su rankos kumščiu apie porą kartų trenkė jos sūnui D. į veido sritį. Ji T. pasakė, kad baigtų muštis. Po to T. aprimo ir išvažiavo su dviračiu (1 t., b.l. 7-15).

Liudytoja E. D. parodė, kad 2024 m. lapkričio 9 d., apie 16 val. ji kartu su savo vyru atvyko pas vyro tėvus, adresu (duomenys neskelbtini). Kai atvyko namuose buvo uošviai, uošvių vaikai ir A. dėdė T. P. Jiems atvykus T. virtuvėje vartojo alkoholį. Po to ji kartu su uošviene D. D. išėjo į tvartą melžti karvę. Kartu ėjo D. sūnus D. D. ir T. Išėjus iš tvarto į kiemą, T. pasakė D., kad duotų jam prožektorių, kad galėtų pasišviesti einant tamsoje. Girdėjo, kaip D. pasakė, kad neduos prožektoriaus, nes mama nematys, kaip pasimelžti karvę tamsoje. Po to ji pamatė, kaip T. su rankomis pastūmė D., sakydamas: ,,Pydare duok prožektorių”. Tada D. atsakė: ,,ko tu čia stumdaisi”. Tada T. priėjo arčiau D. ir su dešinės rankos kumščiu apie porą kartų trenkė jam per veidą. Tai pamačiusi iškart bėgo atskirti T. nuo D. Taip pat T. pasakė, kad už tokį poelgį jam iškvies policiją. Tai išgirdęs T. pasiėmė dviratį ir pasišalino. Priėjusi arčiau D., pamatė, kad iš burnos bėga kraujas. D. pasakė, kad jam skaudėjo. D. tuo metu, kai T. trenkė D. buvo priestatuke ir atbėgo tik išgirdusi, kad vyksta konfliktas, ar to momento, kaip T. trenkė jos sūnui matė, negali pasakyti. Po įvykio iškvietė policiją, paskambinę numeriu 112 (1 t., b.l. 121-124).

D. D. pareiškimu, kuriame pranešama, jog 2024 m. lapkričio 9 d., apie 18.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), nuosavo namo kieme, jos brolis T. P. , kuris gyvena (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus kumščiu trenkė porą kartų jos sūnui D. D., gim. (duomenys neskelbtini) į veido sritį, taip brolis sukėlė jos sūnui fizinį skausmą, o po to T. P. pasišalino iš namų valdos. Prašo nubausti T. P. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b.l. 7-15).

Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nepilnametis nukentėjusysis D. D. parodė, kad tikrai T. P. sudavė jam du kartus į veidą (1 t., b.l. 78-80, 112-116).

Apžiūros protokole nurodyta, kad atvykus, adresu (duomenys neskelbtini), LKS ((duomenys neskelbtini)). Tai gyvenamo namo kiemas, kuris nėra stebimas vaizdo stebėjimo kameromis, (žiūrėti nuotraukas Nr.: 1-2). Kieme apželdinta žolė, ties įvažiavimu žolė išvažinėta. Išvažinėtos žolės plote iš žemės išlindę dalis akmens, šalia minėto akmens matosi avalyne išspardytų žemių fragmentai, (žiūrėti nuotraukas Nr.:3- 7). Daugiau bylai pėdsakų ar objektų nėra, įvykio vietos apžiūros rinkinys nenaudotas, nes nėra pėdsakų. Apžiūra baigta (1 t., b.l. 16-18).

D. D. asmens apžiūros protokole su fotonuotraukomis, nurodyta, jog apžiūrimo asmens bei jį atstovaujančio asmens sutikimais buvo apžiūrimas D. D. kūnas. Vizualiai apžiūrėjus bendrą apžiūrimo asmens kūną, matosi veido srityje, kairėje pusėje skruosto paraudimas. Toliau apžiūrint asmenį buvo pastebėta sužalota viršutinė kairės pusės vidinė lūpos dalis (1 t., b.l. 62-65, 66-69).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad D. D. konstatuota muštinė viršutinės lūpos žaizda, kairio skruosto sumušimas, padaryti kietais bukais daiktais, dviem arba daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 55-56).

Ekspertizės akte nurodyta, kad T. P. jam inkriminuojamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. T. P. dėl psichikos būsenos gali suprasti reikšmingas bylai faktines aplinkybes ir duoti apie jas parodymus ikiteisminiame tyrime ir teisme. Su juo galima atlikti procesinius veiksmus ir kviesti jį į teismą. Jam nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių (2 t. b.l. 48-56).

Surinktų ir ištirtų įrodymų visuma įrodo, kad T. P. 2024 m. lapkričio 9 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio sudavė du smūgius kumščiu D. D. į veidą, tuo sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl muštinės lūpos žaizdos, kairio skruosto sumušimo, todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į veikos pavojingumą visuomenei, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas padarytas tyčiniais veiksmais. Kaltinamasis teistas, teistumas išnykęs (1 t., b.l. 159-167), tačiau už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nesustabdė jo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, baustas administracine tvarka už teisėtvarkos pažeidimus (1 t., b.l. 181-185), neįgalus, nedirbantis. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas, atsižvelgdamas į visas anksčiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pasiekti kaltinamajam paskiriant 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę (BK 48 straipsnis) be intensyvios priežiūros, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje ir draudimą 3 (tris) mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 5 dalies 4 punktas). Paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu, nes byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamasis prisipažino esąs kaltas (BK 64¹ straipsnis) paskiriant galutinę bausmę - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje ir draudimą 3 (tris) mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Teismo vertinimu, pagal T. P. asmenybę ir jo padarytą nusikaltimą apibūdinančias aplinkybes, būtent tokia bausmė optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

T. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b.l. 155-158), paliktina iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti (Baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalis).

Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta.

Nukentėjusysis D. D. pareiškė civilinį ieškinį 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, nurodydamas, jog kaltinamasis T. P. jam turi atlyginti 200 Eur neturtinę žalą (b. l. 73-74).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Teismų praktikoje atlyginant neturtinę žalą dėl nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priteisiamos sumos svyruoja nuo kelių šimtų eurų.

Pateiktame civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė ne tik padarytos neturtinės žalos sumą, bet nurodė ir konkretesnių detalių ar savo išgyvenimų po įvykio, kurie pagrįstų civilinį ieškinį. T. P. sudavė du smūgius kumščiu D. D. į veidą, tuo sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl muštinės lūpos žaizdos, kairio skruosto sumušimo. Kadangi, kaltinamasis pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra pripažintas kaltu, bei įvertinus padarytus D. D. sužalojimus, teismo įsitikinimu, iš kaltinamojo T. P. prašoma priteisti 200 Eur suma, yra pagrįsta nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, tokia suma atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, tinkamą kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų balansą, todėl atsižvelgiant į išdėstytą, nukentėjusiojo D. D. civilinys ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo T. P. priteistina 200 Eur suma neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250, 6.263, 6.279 straipsniai, BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos nustatyta, kad kaltinamajam T. P. buvo paskirtas gynėjas advokatas R. J., kuris atstovavo jo interesus teisiamajame posėdyje. Kadangi gynėjo dalyvavimas T. P. buvo būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, teismas, įvertinęs tai, sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nėra išieškotinos valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždrausti 3 (tris) mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam paskirti galutinę - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždrausti 3 (tris) mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

T. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusiojo D. D. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti D. D. iš T. P. 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti nukentėjusiojo įstatyminę atstovę D. D.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš T. P. valstybės naudai, nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.