Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2021-03-02 · Administracinė byla Nr. eI2-21-402/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-03-02Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-01-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-03-02
Bylos Nr.
eI2-21-402/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00368-2019-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjai
Natalja Zelionkienė (pirm.), Rimantas Giedraitis, Algis Markevičius
Pareiškėjas
„Apželdinimas“
Trečiasis asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, R. A. B., P. W., Kauno miesto savivaldybės administracijai, Valstybinė miškų tarnyba, Kauno miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemė tarnyba prie ŽŪM
Atsakovas
Kauno regiono plėtros taryba
Administracinė byla Nr. eI2-21-402/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00368-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 2 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Algio Markevičiaus ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Apželdinimas“ atstovui advokatui A. D.,

atsakovės Kauno regiono plėtros tarybos atstovei S. S.,

trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui A. A., trečiųjų suinteresuotų asmenų R. A. B. ir P. W. Mc C. (P. W. Mc C.) atstovui P. V., trečiųjų suinteresuotų asmenų R. A. B. ir P. W. Mc C. (P. W. Mc C.) atstovui pagal įgaliojimą I. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Apželdinimas“ skundą atsakovei Kauno regiono plėtros tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracijai, P. W. Mc C. (P. W. Mc C.), R. A. B., Valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kauno regiono plėtros tarybos 2019-02-11 sprendimą Nr. 51/2S-21 „Dėl Kauno regiono plėtros tarybos 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 51/2S-119 „Dėl UAB „Apželdinimas“ projekto „Teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), išvystymas“ pripažinimo regioninės svarbos projektu“ pripažinimo netekusiu galios“.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu visiškai palaikė skundą ir paaiškino, jog pareiškėja 10,1201 ha bendro ploto valstybiniame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (toliau – ir žemės sklypas), siekia įvykdyti projektą „Teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, išvystymas“ (toliau – ir projektas), kurį įvykdžius žemės sklypo teritorija, šiuo metu esanti šiltnamių ūkio, būtų pakeista į visuomeninės paskirties, gyvenamosios paskirties ir komercinės paskirties teritoriją.

Pareiškėja 2017-10-30 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui pateikė raštą Nr. 2017/10/30-25 „Dėl Kauno miesto, Aleksoto seniūnijos, regiono socialinės, ekonominės plėtros ir infrastruktūros projekto“, kuriame nurodė, kad pareiškėjos vykdomas projektas atitinka absoliučiai visus teisės aktų reikalavimus, kad būtų pripažintas regioninės svarbos projektu, bei, atsižvelgdama į tai, prašė inicijuoti projekto pripažinimo regioninės svarbos projektu procedūrą ir dėl to kreiptis į Kauno miesto savivaldybės tarybą ir Kauno regiono plėtros tarybą.

Nurodytas pareiškėjos prašymas buvo patenkintas ir Kauno regiono plėtros taryba, įvertinusi jai pateiktą projekto dokumentaciją, 2017-11-21 priėmė sprendimą Nr. 51/2S-119 „Dėl UAB „Apželdinimas“ projekto „Teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, išvystymas“ pripažinimo regioninės svarbos projektu“ (toliau – ir 2017-11-21 sprendimas), kuriuo Kauno regiono plėtros taryba, atsižvelgdama į Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017-11-14 sprendimą Nr. TR-737 „Dėl UAB „Apželdinimas“ projekto „Teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, išvystymas“ pripažinimo regioninės svarbos projektu“, pripažino pareiškėjos vykdomą projektą regioninės svarbos projektu.

Pareiškėja apie projekto pripažinimą regioninės svarbos projektu buvo informuota Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017-11-23 raštu Nr. (33.200)2-3779 „Dėl regioninės svarbos projekto statuso suteikimo“. Tuo pačiu raštu pareiškėja buvo informuota apie pareigą kiekvienais metais teikti informaciją apie projekto įgyvendinimą pagal Kauno regiono plėtros tarybos nustatytus ir 2017-11-21 sprendime nurodytus kriterijus.

Pareiškėja, vykdydama 2017-11-21 sprendime jai nustatytą pareigą, tiek 2018-02-01, tiek 2019-02-01 pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštus Nr. 2018/02/01-1 ir Nr. 2019/02/01-2 „UAB „Apželdinimas“ regioninės svarbos projekto „Teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, išvystymas“ įgyvendinimo informacija“, kuriuose nurodė esminius veiksmus, kuriuos pareiškėja atliko siekdama įgyvendinti projektą, bei pateikė projekto rezultatų įvertinimus pagal 2017-11-21 sprendime nustatytus kriterijus.

Atsakovė, nuo 2017-11-21 sprendimo priėmimo praėjus kiek daugiau nei metams, priėmė 2019-02-11 sprendimą Nr. 51/2S-21 „Dėl Kauno regiono plėtros tarybos 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 51/2S-119 „Dėl UAB „Apželdinimas“ projekto „Teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, išvystymas“ pripažinimo regioninės svarbos projektu“ pripažinimo netekusiu galios“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas), kuriuo nusprendė 2017-11-21 sprendimą pripažinti netekusiu galios.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno regiono plėtros taryba, pripažindama 2017-11-21 sprendimą netekusiu galios, nesilaikė teisės aktuose nustatytos tokių sprendimų panaikinimo tvarkos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad nei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, nustatantis viešojo administravimo principus, bendruosius viešojo administravimo institucijų veiklos pagrindus ir panašiai, nei kiti įstatymai nenumato viešojo administravimo institucijos teisės panaikinti savo priimtą administracinį sprendimą, suteikusį asmeniui tam tikras teises. Teisėtumo principas suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-02-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A2-161/2005, 2010-02-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-35/2010).

Viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-227/2012). Be to, viešojo administravimo subjektų veikloje yra taikomas principas „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-02-01 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-35/2010).

Taigi, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, bendra taisyklė yra tokia, kad institucija neturi teisės panaikinti savo pačios priimto administracinio sprendimo.

Taip pat įstatymų leidėjas, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymu suteikęs regiono plėtros tarybai teisę priimti sprendimus pripažinti regiono socialinės, ekonominės plėtros ir infrastruktūros projektus regioninės svarbos projektais, aptariamu įstatymu nesuteikė regiono plėtros tarybai teisės panaikinti tokius priimtus sprendimus. Kitaip tariant, Regioninės plėtros įstatyme nėra nustatyta, kad regiono plėtros taryba turi teisę panaikinti savo sprendimus pripažinti socialinės, ekonominės plėtros ir infrastruktūros projektus regioninės svarbos projektais.

Kaip minėta, regiono plėtros taryba socialinės, ekonominės plėtros ir infrastruktūros projektus pripažįsta regioninės svarbos projektais, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais regionų socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektų pripažinimo regioninės svarbos projektais kriterijais. Šie kriterijai yra nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-11-11 nutarimu Nr. 1184 „Dėl Regionų socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektų pripažinimo regioninės svarbos projektais kriterijų aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas) patvirtintame Regionų socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektų pripažinimo regioninės svarbos projektais kriterijų apraše (toliau – ir Aprašas).

Regioninės plėtros įstatymas nesuteikia regiono plėtros tarybai teisės panaikinti sprendimo, kuriuo socialinės, ekonominės plėtros ir infrastruktūros projektas pripažintas regioninės svarbos projektu. Vienintelis atvejis, kada toks sprendimas gali būti panaikintas, yra nustatytas Nutarimo 2.3 punkte, tačiau sprendimas pripažinti socialinės, ekonominės plėtros ir infrastruktūros projektą regioninės svarbos projektu Nutarimo 2.3 punkte nurodytais pagrindais gali būti panaikintas tik prieš tai projekto vykdytojui nustačius vienerių metų terminą, per kurį jis turi teisę ištaisyti trūkumus, sudarančius pagrindą panaikinti sprendimą socialinės, ekonominės plėtros ir infrastruktūros projektą regioninės svarbos projektu.

Kauno regiono plėtros tarybos priimtame skundžiamame sprendime nėra nurodyti nei faktinis, nei teisinis pagrindai, kuriais remiantis šis sprendimas yra priimtas. Pareiškėjai, prieš priimant skundžiamą sprendimą, nebuvo nustatytas vienerių metų terminas projekto trūkumams (jeigu tokie iš viso buvo nustatyti) ištaisyti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis šioje skundo dalyje aptartu teisiniu reglamentavimu ir suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, darytina išvada, kad Kauno regiono plėtros taryba, pripažindama 2017-11-21 sprendimą netekusiu galios, nesilaikė Nutarimo 2.3 punkte nustatytos tokių sprendimų panaikinimo tvarkos, t. y. nenustatė pareiškėjai vienerių metų termino projekto trūkumams nustatyti (jeigu tokie iš viso buvo nustatyti), dėl to skundžiamas sprendimas pripažintinas neteisėtu ir naikintinas.

Skundžiamame sprendime nėra nurodyti faktinis ir teisinis jo priėmimo pagrindai, taip pat visiškai nėra motyvų, iš kurių būtų galima suprasti, dėl kokių konkrečiai priežasčių 2017-11-21 sprendimas, kuriuo pareiškėjos vykdomas projektas buvo pripažintas regioninės svarbos projektu, buvo pripažintas netekusiu galios (panaikintas), o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintiems bendriems reikalavimams individualaus administracinio akto turiniui. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad Kauno regiono plėtros taryba nenurodė nei teisės akto, kuris būtų suteikęs teisę priimti sprendimą pripažinti netekusiu galios 2017-11-21 sprendimą, kuriuo pareiškėjos projektas buvo pripažintas regioninės svarbos projektu, nei faktinio pagrindo, kuriuo remiantis toks sprendimas buvo priimtas. Skundžiamame sprendime atitinkamai taip pat nėra jokių motyvų, iš kurių būtų galima suprasti, kodėl buvo priimtas būtent toks sprendimas. Pareiškėjai iš skundžiamo sprendimo turinio absoliučiai neaišku, kokiais konkrečiai teisės aktais ir kokiomis konkrečiai aplinkybėmis remiantis yra priimtas skundžiamas sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

Taip pat pažymėjo, jog Regioninės plėtros įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad regioninės svarbos projektas – tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus regionų socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektų pripažinimo regioninės svarbos projektais kriterijus atitinkantis socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektas, kuris vykdomas įgyvendinant regiono plėtros plane nustatytus regiono plėtros tikslus ir uždavinius ir kurio įgyvendinimas turės esminę įtaką regiono ekonominei, socialinei, demografinei būklei ir (arba) atskiros ūkio šakos (sektoriaus) būklei.

Pareiškėja yra pasirengusi kartu su Kauno miesto savivaldybe sudaryti sąlygas vystyti Kauno aviacijos gamyklos teritoriją bei projekto vykdymo metu investuoti į žemės sklypo plėtojimą, kuriant inžinerinę ir socialinę infrastruktūrą. Vykstant žemės sklypo teritoriją, bus ne tik įkuriamas vaikų darželis, bet ir pastatytuose statiniuose bus įrengiamos patalpos, kurios bus pritaikytos socialinėms paslaugoms teikti, kuriama kita verslo infrastruktūra (įskaitant pragyvenimo paslaugas), į šiuos objektus yra planuojama investuoti vien tik privačias lėšas. Projektas tenkina Aprašo 4 ir 4.1 punktuose įtvirtintą kriterijų.

Pareiškėja žemės sklype ketina įrengti socialinės infrastruktūros objektus, kuriuose galės būti sukurta bent 15 darbo vietų. Pareiškėja įsipareigojusi užtikrinti, kad po projekto įgyvendinimo pabaigos bus išlaikyta per 15 darbo vietų, kuriose bus mokamas didesnis nei vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kauno miesto savivaldybė yra pasirengusi Kauno aviacijos gamyklos teritoriją pritaikyti inovatyvių ir pažangių verslo įmonių plėtrai, todėl bus kuriamos didelę pridėtinę vertę kuriančios darbo vietos, kuriose darbo užmokestis viršys savivaldybės vidutinį atlyginimą bent 30 proc. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad projektas tenkina Aprašo 5 ir 5.2 punktuose įtvirtintą kriterijų.

Pagal projektą kuriamų ar tobulinamų socialinių ar viešųjų paslaugų tiesioginių naudos gavėjų (paslaugos gavėjų) projekto įgyvendinimo laikotarpiu ir 3 metus nuo jo įgyvendinimo pabaigos bus daugiau kaip 100 asmenų (Aprašo 8 p.).

Pareiškėjos vertinimu, pareiškėjos vystomas projektas atitinka 5 Aprašo 1–8 punktuose nustatytus kriterijus, pagal kuriuos projektai yra pripažįstami regioninės svarbos projektais, todėl projektas pagrįstai 2017-11-21 sprendimu buvo pripažintas regioninės svarbos projektu. Nuo 2017-11-21 sprendimo priėmimo iki skundžiamo sprendimo, kuriuo panaikintas 2017-11-21 sprendimas, priėmimo nepasikeitė aplinkybės, kurios būtų sudariusios pagrindą spręsti, kad projektas jau nebeatitinka bent 4 Apraše nustatytų kriterijų, dėl to skundžiamo sprendimo priėmimui nebuvo jokio pagrindo.

2017-11-21 sprendimui skundžiamu sprendimu esant panaikintam nepagrįstai ir neteisėtai, skundžiamas sprendimas papildomai yra naikintinas, nes pažeidžia pareiškėjos teisėtus lūkesčius. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintas teisinės valstybės principas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas nuo teisingumo principo ir atvirkščiai; neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas (Konstitucinio Teismo 2010-02-03 nutarimas).

Pareiškėja, remdamasi 2017-12-21 sprendimu, kuriuo projektas pripažintas regioninės svarbos projektu, pradėjo realiai įgyvendinti projektą ir dėl to jau paskyrė nemažai investicijų (tiek laiko, tiek piniginių), o būtent: parengti techniniai projektai ir gauti statybą leidžiantys dokumentai bendro naudojimo susisiekimo komunikacijoms tiesti (bendras ilgis 1820 metrų); parengti techniniai projektai ir gauti statybą leidžiantys dokumentai bendro naudojimo inžinerinėms komunikacijoms tiesti (bendras suprojektuotų vandentiekio, ūkio ir lietaus nuotekų komunikacijų ilgis apie 4470 metrų); atlikti bendro naudojimo (duomenys neskelbtini) gatvės projektavimo darbai (ilgis 180 metrų); atlikti socialinės infrastruktūros projektavimo parengiamieji darbai, vertinimas ir pasirengta vykdyti Projektą; pasirengta verslo infrastruktūros statybai (parengta dalis projektų ir gauti statybą leidžiantys dokumentai).

Atsakovės atstovė su skundu nesutinka, visiškai palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad Kauno regiono plėtros taryba 2019 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 51/2S-21 „Dėl Kauno regiono plėtros tarybos 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 51/2S-119 „Dėl UAB „Apželdinimas“ projekto „Teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, išvystymas“ pripažinimo regioninės svarbos projektu“ pripažinimo netekusiu galios“, apsvarsčiusi Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2018 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. (AP-30264)3S-30084 „Dėl pareiškimo“ Kauno regiono plėtros tarybai pateiktą nutarimą Nr. (AP-30264)3VI-116, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. sausio 11 d. raštą Nr. 1SD-49-(3.7 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ ir Kauno miesto savivaldybės mero 2019 m. sausio 30 d. raštą Nr. (33.194)R-341 „Dėl regioninės svarbos projekto „Teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, išvystymas“, nusprendė Kauno regiono plėtros tarybos 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. 51/2S-119 „Dėl UAB „Apželdinimas“ projekto „Teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, išvystymas“ pripažinimo regioninės svarbos projektu“ pripažinti netekusiu galios.

Pažymėjo, jog pagal teisinį reglamentavimą ir suformuotą teismų praktiką viešojo administravimo subjektas negali savo iniciatyva panaikinti savo sprendimo blogindamas suteiktų teisių turėtojo padėtį. Ginčo atveju sprendimas buvo panaikintas ne savo iniciatyva, bet vykdant prokuroro reikalavimą spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo.

Panaikinti savo sprendimą viešojo administravimo subjektas gali, jei tai numatyta įstatymuose. Šiuo atveju tokią teisę suteikė Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 2 punktas, nes prokuroro teisę reikalauti spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti atitinka valdžios institucijos pareiga spręsti ir imtis priemonių pažeidimui pašalinti.

Vyriausybės 2015 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 1184 2.3 punkte numatyta sprendimo panaikinimo inicijavimo tvarka ginčui netinkama teisės norma, nes ji taikoma tuo atveju, kai regioninės svarbos projekto statusas suteikia pagrindą skirti valstybės biudžeto, Europos Sąjungos finansinės paramos ar kitų finansavimo šaltinių lėšas regiono socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektui įgyvendinti (Nutarimo 2 punktas). Nagrinėjamas projektas Nutarimo 2 punkto neatitinka.

Bet kuriuo atveju taryba galėjo ir savo iniciatyva kreiptis į teismą dėl sprendimo panaikinimo. Kadangi ginčas perduotas teismui, teismas turi jį išnagrinėti iš esmės.

Dėl sprendimo motyvų nurodymo sprendime. Pagal teismų praktiką sprendimo motyvai neturi būti išdėstyti būtinai pačiame sprendime. Jie gali būti išdėstyti kitame susijusiame akte. Ginčijamame sprendime nurodyta, kad sprendimas priimamas atsižvelgiant į prokuroro nutarimą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštą, Kauno miesto savivaldybės mero raštą. Sprendimo faktinės aplinkybės, teisiniai pagrindai yra aiškūs iš šių dokumentų, o sprendimo motyvai nurodyti tarybos 2019-02-05 posėdžio protokole apie 10 klausimą.

Kauno miesto savivaldybės meras 2019 m. sausio 30 d. raštu Nr. (33.194)R-341 „Dėl regioninės svarbos projekto „Teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, išvystymas“ nurodė, kad pagal pateiktus duomenis ir informaciją, kuri anksčiau nebuvo žinoma, ir išaiškėjus naujoms aplinkybėms mano, kad projekto „Teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, išvystymas“ dalis (tik dalis, atsakovės pastaba), kuria sukuriama viešoji ir socialinė infrastruktūra (gatvės, magistraliniai vandentiekio ir nuotekų tinklai, darželis, patalpos, skirtos kultūros skatinimui, teritorijos, skirtos visuomenės sveikatos saugos, sporto ir sveikatingumo skatinimui), atitinka regioninės svarbos projektams keliamus reikalavimus. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme numatyta, kad socialinė infrastruktūra – infrastruktūra, kurią sudaro kultūros, švietimo, visuomenės sveikatos saugos, sporto ir sveikatingumo, rekreacijos ir turizmo, religinės paskirties ir kiti viešojo naudojimo objektai, inžinerinė infrastruktūra – įvairių veiklos sričių, aprūpinančių ūkį ir gyventojus, objektai: inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos ar aplinkos kokybei gerinti reikalingi objektai, todėl gyvenamųjų namų statyba negali būti laikoma socialine arba inžinerine infrastruktūra.

Kauno regiono plėtros tarybos 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimas Nr. 51/2S-119 „Dėl UAB „Apželdinimas“ projekto „Teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, išvystymas“ pripažinimo regioninės svarbos projektu“ buvo priimtas neįvertinus visos projekto „Teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, išvystymas“ pripažinimo regioninės svarbos projektu“ apimties, nes investicijų projektas parengtas ir pateiktas tik vystomos teritorijos socialinės ar inžinerinės infrastruktūros objektų daliai. Kaip paaiškėjo, didesnė dalis vystant teritoriją numatytų veiklų yra gyvenamųjų būstų statyba ir investicijos į Šiltnamių ūkio teritoriją bei planuojamą vystyti inžinerinę bei socialinę infrastruktūrą, UAB „Apželdinimas“ skaičiavimais, sudarys per 2 milijonus eurų, o bendros investicijos į vystomą teritoriją bus apie 50 milijonų eurų.

Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punktu, valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu jos reikia įgyvendinti ir regiono projektams, kuriuos regiono plėtros taryba Vyriausybės nustatyta tvarka pripažįsta regioninės svarbos projektais.

Inicijavus teisminius ginčus dėl neteisėtų lengvatinių valstybinės žemės nuomos sutarčių panaikinimo, bendrovės, su kuriomis siekiama nutraukti žemės nuomos ne aukciono tvarka santykius ir jas įpareigoti atlaisvinti valstybinės žemės sklypus, pasiekia, kad regionų plėtros tarybos priimtų sprendimus, kuriais ginčo sklypuose ketinami vystyti šių bendrovių projektai pripažįstami regioninės svarbos. Tokia situacija susidarė dėl 10,1201 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos.

Tarybos sprendimas buvo priimtas neįvertinus visos projekto apimties, nes projektas parengtas tik teritorijos socialinės ar inžinerinės infrastruktūros objektų daliai. Didesnė dalis vystant teritoriją numatytų veiklų (gyvenamųjų būstų statyba) apskritai nėra nagrinėtos, nors jos iš esmės lemia ir projekto tipo pasirinkimą (šiuo metu projektas nagrinėjamas kaip socialinės plėtros projektas) ir finansinius bei socialinės ir ekonominės naudos įverčius. Tai patvirtina ir pačiame projekte (13 puslapis) pateikta informacija, kad investicijos į Šiltnamių ūkio teritoriją bei planuojamą vystyti inžinerinę bei socialinę infrastruktūrą, UAB „Apželdinimas“ skaičiavimais, sudarys per 2 milijonus eurų, o bendros investicijos į teritoriją bus apie 50 milijonų eurų.

Į regiono plėtros planą įtraukto projekto R02B000-000000-0001 „Teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, išvystymas“ nurodomas lėšų poreikis 1 980 000,00 Eur (atitinka Projekto apimtį), projektui nėra priskirtos numatomų veiklų grupės (pagrindinė ir susijusios) pagal Regionų plėtros planų rengimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1V-706 „Dėl Regionų plėtros planų rengimo metodikos patvirtinimo“, 3 priedo 8 lentelėje nustatytą sąrašą (vidurinė unikalaus numerio dalis, koduojanti numatomas vykdyti veiklas -000000-), Projektas priskirtas regiono plėtros plano priemonei 1.2.2.1 „Miestų viešosios infrastruktūros sutvarkymas, gerinant sąlygas naujam verslui ir darbo vietų kūrimui“, t. y. iš regiono plėtros plane pateiktos informacijos gali būti daroma pagrįsta prielaida, kad regioninės svarbos projektu yra laikomas tik teritorijos viešosios (socialinės ar inžinerinės) infrastruktūros objektų išvystymas, bet ne viso sklypo konversija, apimanti ir gyvenamųjų namų statybą.

Nėra užtikrinta, kad deklaruoti projekto rezultatai bus kontroliuojami įgyvendinant projektą ir bent 3 metus nuo projekto įgyvendinimo pabaigos. Projektui apskritai nėra priskirti produkto ir rezultato vertinimo kriterijai ir jų siektinos reikšmės bei nenustatyti projekto įgyvendinimo terminai.

Viešasis interesas šioje situacijoje yra pažeidžiamas dviem aspektais: tarybai įvertinus projektą, buvo sudarytos prielaidos lengvatine tvarka išnuomoti neproporcingai didelį valstybinės žemės sklypą, kai projekto įgyvendinimui užtenka kur kas mažesnio valstybinės žemės sklypo; taryba pripažino projektą regioninės svarbos projektu, nors tik jo dalis atitinka regioninės svarbos projektui nustatytus kriterijus, t. y. tikėtina, kad UAB „Apželdinimas“ projekto dalyje įgijo lengvatines teises, nors pastaroji projekto dalis neatitinka regioninės svarbos projektams nustatytų kriterijų.

Pareiškėjo lūkesčiai nebuvo teisėti, nes, kaip konstatavo prokuroras, projekto pripažinimas regioninės svarbos projektu buvo ydingas pripažinimo momentu. Net ir teisėti lūkesčiai nėra absoliutūs, jei jie konfliktuoja su kitomis teisės saugomomis vertybėmis, šiuo atveju su viešuoju interesu (visuomenės lūkesčiu, kad valstybinė žemė būtų naudojama skaidriai, racionaliai, neiškreipiant privilegijomis konkurencijos).

Trečiųjų suinteresuotų asmenų R. A. B. ir P. W. Mc C. atstovai su skundu nesutinka, visiškai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir paaiškino, kad pareiškėja prašo pripažinti Kauno regiono plėtros tarybos 2019-02-11 sprendimą Nr. 51/2S-21 „Dėl Kauno regiono plėtros tarybos 2017-11-21 sprendimo Nr. 51-/2S-119 „Dėl UAB „Apželdinimas“ projekto „Teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, išvystymas“ pripažinimo regioninės svarbos projektu“ netekusiu galios.

Tokių veiksmų atsakovė ėmėsi ne savo iniciatyva, o gavusi prokuratūros reikalavimą pašalinti viešojo intereso pažeidimą, nulemtą 2017-11-21 Projekto tvirtinimo, ir susipažinusi su NŽT ir Kauno miesto savivaldybės mero nuomone apie galimą viešojo intereso pažeidimą. 2018-11-28 nutarime reikalauti imtis priemonių teisės pažeidimams pašalinti Nr. (AP-30264)3VI-116 Kauno apygardos prokuratūra nurodė, kad įvertinus 2017-11-21 sprendimą nėra aišku, kodėl projektui įgyvendinti perduodamas visas žemės sklypas, dalis projekto neatitinka Apraše nurodytų kriterijų. Neatsakingas projekto vertinimas lemia, kad buvo patvirtintas Projektas ir nuspręsta UAB „Apželdinimas“ išnuomoti visą žemės sklypą tam nesant objektyvaus pagrindimo.

Taigi, 2017-11-21 Kauno regioninės plėtros tarybos sprendimas pripažinti projektą regioninės svarbos projektu ir tuo pagrindu išnuomoti pareiškėjai visą žemės sklypą galimai pažeidė viešąjį interesą. 2019-02-11 sprendimu Kauno regiono plėtros taryba panaikino 2017-11-21 sprendimą, siekdama ištaisyti savo neteisėtų veiksmų pasekmes ir eliminuoti viešojo intereso pažeidimą.

Tai lemia situacija, kad, teismui patenkinus pareiškėjo skundą (pvz., nustatytus formalius pažeidimus, dėl kurių negalėjo būti priimtas skundžiamas sprendimas), būtų atkurtas projekto regioninės svarbos statusas ir sudaryta galimybė UAB „Apželdinimas“ reikalauti, kad NŽT sudarytų žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas) nuomos sutartį. Administracinis teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės. Trečiųjų suinteresuotų asmenų nuomone, teismas, atsižvelgdamas į viešąjį interesą šioje byloje ir vadovaudamasis ABTĮ 80 straipsnio 2 dalimi, turėtų peržengti skundo ribas ir įvertinti Kauno regiono plėtros tarybos priimto 2017-11-21 sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nustatęs, kad 2017-11-21 sprendimas priimtas neteisėtai, teismas turėtų jį savo iniciatyva panaikinti arba palikti galioti Kauno regiono plėtros tarybos 2019-02-11 sprendimą.

Kauno regiono plėtros taryba turėjo teisę 2017-11-21 sprendimą pripažinti netekusiu galios.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnyje nustatyta, kad prokuroras įstatymo numatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityje buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.

Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje, be prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, numatyti ir kiti prokuroro įgaliojimai. Prokuroras, turėdamas pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindamas viešąjį interesą, turi teisę: kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko; nutarimu reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti prokuratūrą apie priimtą sprendimą, taip pat per 20 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos pateikti prokuratūrai informaciją apie jo vykdymo rezultatus; įstatymų nustatytais atvejais nutarimu sankcionuoti fizinių asmenų iškeldinimą; nutarimu įspėti valstybės pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems prilygintą asmenį, kad nedarytų teisės pažeidimų; nutarimu reikalauti atlikti valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos tarnybinį patikrinimą.

Kauno apygardos prokuratūros nutarimas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, galiojantis ir jo pagrindu atsakovė buvo įpareigota imtis veiksmų. Kauno regiono plėtros tarybos 2019-02-11 sprendimas, priimtas vykdant Kauno apygardos prokuratūros reikalavimą, negali būti prilyginamas viešojo administravimo subjekto sprendimui, kuomet jis savo iniciatyva panaikina jo paties priimtą administracinį sprendimą.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentai, kad Kauno regiono plėtros taryba neturėjo teisės panaikinti savo 2017-11-21 sprendimo, yra nepagrįsti.

Pažymėjo, jog nėra pagrindo pripažinti, kad skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Net jeigu skundžiamas sprendimas turi trūkumų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme, tuomet aktualu įvertinti, ar šie trūkumai yra tokio intensyvumo, kad sutrukdytų UAB „Apželdinimas“ tinkamai įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą, argumentus. Nagrinėjamu atveju, įvertinus skundo turinį, matyti, kad didžiausias dėmesys yra skiriamas pagrįsti, kad projektas atitinka reikiamą Apraše nurodytų kriterijų skaičių, todėl akivaizdu, kad UAB „Apželdinimas“ suprato, kokiu pagrindu ir kokiais motyvais remiantis 2017-11-21 sprendimas buvo pripažintas netekusiu galios. Atsižvelgiant į tai, netgi jeigu skundžiamas sprendimas turi trūkumų, jie nesutrukdė pareiškėjai įgyvendinti teisės į teisminę gynybą, todėl neturėtų būti naikinamas dėl Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pažeidimo.

Kauno regiono plėtros tarybai sprendžiant dėl projekto tvirtinimo nedalyvavo NŽT atstovai.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir ŽĮ) 1 straipsnio 2 dalis numato, kad, įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje apibrėžiami valstybės ir savivaldybių turto valdymo principai, iš kurių išskiriamas racionalumo principas, numatantis, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas. Regioninės plėtros įstatymo 2 straipsnio 4 dalis regioninės svarbos projektą apibrėžia kaip Vyriausybės nustatytus regionų socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektų pripažinimo regioninės svarbos projektų kriterijus atitinkantį socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektą, kuris vykdomas įgyvendinant regiono plėtros plane nustatytus regiono plėtros tikslus ir uždavinius ir kurio įgyvendinimas turės esminę įtaką regiono ekonominei, socialinei, demografinei būklei ir (arba) atskiros ūkio šakos (sektoriaus) būklei. Šio teisinio reguliavimo kontekste yra aktualu, kad, pagal ŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtent Nacionalinė žemės tarnyba patikėjimo teise valdo visą Lietuvos Respublikos valstybinę žemę, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, atitinkamai, būtent NŽT tenka pareiga įgyvendinti žemės tvarkymo ir administravimo politiką ir užtikrinti efektyvų ir racionalų valstybinės žemės naudojimą bei kitus valstybinio turto valdymo principus.

Nors nei Regioninės plėtros įstatyme, nei Apraše nėra numatytas NŽT dalyvavimas regiono plėtros tarybų posėdžiuose, sprendžiant klausimus dėl regioninės svarbos projektų patvirtinimo, tačiau įgyvendinantis šį projektą asmuo turi teisę lengvatine tvarka išsinuomoti valstybinės žemės sklypą ar jo dalį, kuriame būtų įgyvendinamas projektas. Tokia nuomos sutartis būtų sudaroma su NŽT, kuri, kaip valstybinės žemės patikėtinė, turi užtikrinti, kad be aukciono būtų išnuomotas toks žemės sklypas, koks objektyviai reikalingas įgyvendinti valstybei svarbiam ekonominiam ar kultūriniam projektui, kurio valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, taip pat regiono socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektui, kurį regiono plėtros taryba Vyriausybės nustatyta tvarka pripažįsta regioninės svarbos projektu. Atitinkamai, sistemiškai vertinant teisės aktų nuostatas, NŽT, kaip valstybės patikėtinei, valdančiai ir disponuojančiai valstybine žeme bei įgyvendinančiai valstybinės žemės valdymo ir administravimo politiką, turi būti sudarytos galimybės dalyvauti Kauno regiono plėtros tarybos posėdžiuose, kuomet yra sprendžiama dėl regioninės svarbos projekto tvirtinimo, tačiau priimant 2017-11-21 sprendimą NŽT nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti Kauno regiono plėtros tarybos posėdyje, taigi NŽT nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl Projekto pagrįstumo.

Projektui negalėjo būti suteiktas regioninės svarbos projekto statusas. Projektu iš esmės yra analizuojama socialinės / viešosios infrastruktūros sukūrimo kaštai (keliai, inžineriniai tinklai, dviračių takai, darželis), tačiau taip pat projekte yra pasisakoma apie ketinimą žemės sklype statyti gyvenamuosius namus, nurodoma bendra investicijų suma – apie 50 mln. Eur (Projekto 4, 20, 42 lapai). Projektas, be viešosios / socialinės infrastruktūros sukūrimo, apima ir gyvenamųjų namų statybą, todėl toks projektas prieštarauja Regioninės plėtros įstatymo tikslams ir todėl negali būti laikomas regioninės svarbos projektu.

Nors projekte nurodomas ketinimas vykdyti gyvenamųjų namų statybą ir aiškiai nurodoma bendra investicijų suma, siekianti 50 mln. Eur, detalizuojama yra tik ta projekto dalis, kuri apima socialinės ir viešosios infrastruktūros sukūrimą, tačiau apie gyvenamųjų namų statybą yra nutylima. Atsižvelgiant į tai, kad investicijos į viešąją ir socialinę infrastruktūrą sudaro tik mažąją dalį visų investicijų, akivaizdu, kad tikrasis projekto tikslas yra gyvenamųjų namų statyba ir pelno gavimas iš jų pardavimo, kitaip tariant tai yra pagrindinis UAB „Apželdinimas“ ir ją valdančios AB Šiaulių banko tikslas. Aprašo 5.2 punkte numatyta, kad įgyvendinus projektą bus sukurta ir ne trumpiau kaip 3 metus nuo projekto įgyvendinimo pabaigos išlaikyta ne mažiau kaip 15 darbo vietų, kuriose mokamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, didesnis negu Lietuvos statistikos departamento paskelbtas paskutinis savivaldybės, kurioje numatyta įgyvendinti projektą, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, jeigu projektą numatoma įgyvendinti savivaldybėje, kurioje yra 15 000 ir daugiau gyventojų. Projekte (13 lapas) vėlgi visiškai formaliai nurodoma, kad įgyvendinus projektą šis kriterijus bus tenkinamas.

Taip pat pažymėjo, jog visi pareiškėjos lūkesčiai kilo iš neteisėto 2017-11-21 sprendimo, atitinkamai iš neteisėto administracinio akto kilę lūkesčiai negali būti laikomi teisėtais lūkesčiais ir neturėtų būti ginami.

Skundas tenkintinas.

Pareiškėja prašo panaikinti Kauno regiono plėtros tarybos 2019-02-11 sprendimą Nr. 51/2S-21 „Dėl Kauno regiono plėtros tarybos 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 51/2S-119 „Dėl UAB „Apželdinimas“ projekto „Teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, išvystymas“ pripažinimo regioninės svarbos projektu“ pripažinimo netekusiu galios“.

Bylos duomenimis, pareiškėja 2017-10-30 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui pateikė raštą Nr. 2017/10/30-25 „Dėl Kauno miesto, Aleksoto seniūnijos, regiono socialinės, ekonominės plėtros ir infrastruktūros projekto“, kuriame nurodė, kad pareiškėjos vykdomas projektas atitinka visus teisės aktų reikalavimus, kad būtų pripažintas regioninės svarbos projektu, bei, atsižvelgdama į tai, prašė inicijuoti projekto pripažinimo regioninės svarbos projektu procedūrą ir dėl to kreiptis į Kauno miesto savivaldybės tarybą ir Kauno regiono plėtros tarybą.

Nurodytas pareiškėjos prašymas buvo patenkintas ir Kauno regiono plėtros taryba, įvertinusi jai pateiktą projekto dokumentaciją, 2017-11-21 priėmė sprendimą Nr. 51/2S-119 „Dėl UAB „Apželdinimas“ projekto „Teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, išvystymas“ pripažinimo regioninės svarbos projektu“, kuriuo Kauno regiono plėtros taryba, atsižvelgdama į Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017-11-14 sprendimą Nr. TR-737 „Dėl UAB „Apželdinimas“ projekto „Teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, išvystymas“ pripažinimo regioninės svarbos projektu“, pripažino pareiškėjos vykdomą projektą regioninės svarbos projektu.

Pareiškėja apie projekto pripažinimą regioninės svarbos projektu buvo informuota Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017-11-23 raštu Nr. (33.200)2-3779 „Dėl regioninės svarbos projekto statuso suteikimo“. Tuo pačiu raštu pareiškėja buvo informuota apie pareigą kiekvienais metais teikti informaciją apie projekto įgyvendinimą pagal Kauno regiono plėtros tarybos nustatytus ir 2017-11-21 sprendime nurodytus kriterijus.

Pareiškėja, vykdydama 2017-11-21 sprendime jai nustatytą pareigą, tiek 2018-02-01, tiek 2019-02-01 pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštus Nr. 2018/02/01-1 ir Nr. 2019/02/01-2 „UAB „Apželdinimas“ regioninės svarbos projekto „Teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, išvystymas“ įgyvendinimo informacija“, kuriuose nurodė esminius veiksmus, kuriuos pareiškėja atliko siekdama įgyvendinti projektą, bei pateikė projekto rezultatų įvertinimus pagal 2017-11-21 sprendime nustatytus kriterijus.

Kauno apygardos prokuratūroje 2018-11-09 gautas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymas „Dėl viešojo intereso gynimo“.

Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymą, 2018 m. lapkričio 28 d. priėmė nutarimą Nr. AP-30264, kuriuo nutarė reikalauti iš Kauno regiono plėtros tarybos imtis priemonių šiame nutarime nurodytiems pažeidimams, padarytiems jos veiklos srityje, pašalinti ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti prokuratūrą apie priimtą sprendimą, taip pat per 20 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos pateikti prokuratūrai informaciją apie jo vykdymo rezultatus.

Kauno regiono plėtros taryba, nuo 2017-11-21 sprendimo priėmimo praėjus kiek daugiau nei metams, priėmė 2019-02-11 sprendimą Nr. 51/2S-21 „Dėl Kauno regiono plėtros tarybos 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 51/2S-119 „Dėl UAB „Apželdinimas“ projekto „Teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, išvystymas“ pripažinimo regioninės svarbos projektu“ pripažinimo netekusiu galios“, kuriuo nusprendė 2017-11-21 sprendimą pripažinti netekusiu galios.

Kaip matyti, pareiškėja 10,1201 ha bendro ploto valstybiniame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, siekia įvykdyti projektą „Teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, išvystymas“, kurį įvykdžius žemės sklypo teritorija, šiuo metu esanti šiltnamių ūkio, būtų pakeista į visuomeninės paskirties, gyvenamosios paskirties ir komercinės paskirties teritoriją.

Ginčas byloje kilo dėl Kauno regiono plėtros tarybos 2019-02-11 sprendimo Nr. 51/2S-21 „Dėl Kauno regiono plėtros tarybos 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 51/2S-119 „Dėl UAB „Apželdinimas“ projekto „Teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, išvystymas“ pripažinimo regioninės svarbos projektu“ pripažinimo netekusiu galios“ pagrįstumo ir teisėtumo.

Atsakovė šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis. VAĮ 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vertindamas viešojo administravimo organo priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumą, pirmiausia privalo nustatyti, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pabrėžė, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17, 23 ir 56 straipsniai). Ši teisės norma tiesiogiai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nustato imperatyvią pareigą patikrinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl kurių viešojo administravimo metu priimtas sprendimas (įsakymas, aktas ir t. t.) yra naikintinas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1610/2010 ir kt.).

Vertindama nurodytus pareiškėjos ir jos atstovo argumentus, teisėjų kolegija pirmiausia pabrėžia, jog VAĮ 3 straipsnio 1 punkte apibrėžtas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu, administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (VAĮ 3 str. 2 p.). Atitinkamai VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje yra detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011). Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas minėta pirmiau, ir įvertinusi skundžiamą administracinį aktą, sprendžia, kad atsakovė priėmė 2019-02-11 sprendimą Nr. 51/2S-21 „Dėl Kauno regiono plėtros tarybos 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 51/2S-119 „Dėl UAB „Apželdinimas“ projekto „Teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, išvystymas“ pripažinimo regioninės svarbos projektu“ pripažinimo netekusiu galios“, kuriuo nusprendė 2017-11-21 sprendimą pripažinti netekusiu galios, t. y. atsakovė panaikino savo 2017-11-21 priimtą sprendimą Nr. 51/2S-119 „Dėl UAB „Apželdinimas“ projekto „Teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, išvystymas“ pripažinimo regioninės svarbos projektu“, kuriuo atsakovė, atsižvelgdama į Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017-11-14 sprendimą Nr. TR-737 „Dėl UAB „Apželdinimas“ projekto „Teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, išvystymas“ pripažinimo regioninės svarbos projektu“, pripažino pareiškėjos vykdomą projektą regioninės svarbos projektu. Nagrinėjamu atveju priimtame skundžiamame sprendime nėra nurodyti nei faktinis, nei teisinis pagrindai, kuriais remiantis šis sprendimas yra priimtas. Pareiškėjai prieš priimant skundžiamą sprendimą ar pačiu sprendimu nebuvo nustatytas vienerių metų terminas projekto trūkumams ištaisyti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, darytina išvada, kad Kauno regiono plėtros taryba, pripažindama 2017-11-21 sprendimą netekusiu galios, nesilaikė nustatytos tokių sprendimų panaikinimo tvarkos, t. y. nenustatė pareiškėjai vienerių metų termino projekto trūkumams ištaisyti (jeigu tokie iš viso buvo nustatyti), todėl skundžiamas sprendimas pripažintinas neteisėtu ir naikintinas.

Skundžiami teisės aktai (ar jų dalis) gali būti panaikinti, jeigu jie yra neteisėti iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėti dėl to, kad juos priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas, arba neteisėti dėl to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d.). Viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis). Viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu (Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnis). Teisėtumo principas bei viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principai suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo.

Nacionalinės regioninės politikos tikslą, įgyvendinimo uždavinius, nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą ir finansavimą, teritorijas, kuriose įgyvendinama nacionalinė regioninė politika, regioninės plėtros planavimo dokumentų rengimą ir tvirtinimą, taip pat nacionalinę regioninę politiką įgyvendinančius subjektus ir jų įgaliojimus teisiniu lygmeniu reglamentuoja Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymas.

Regioninės plėtros įstatymo 5 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad regiono socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektą regioninės svarbos projektu pripažįsta regiono plėtros taryba.

Dėl regiono socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projekto pripažinimo regioninės svarbos projektu į regiono plėtros tarybą kreipiasi savivaldybės taryba, ministerija ar jos įgaliota institucija. To paties įstatymo 15 straipsnyje apibrėžta regiono plėtros tarybos kompetencija, šiame straipsnyje yra nustatyta, kad regiono plėtros taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais regionų socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektų pripažinimo regioninės svarbos projektais kriterijais, pripažįsta regiono socialinės, ekonominės plėtros ir infrastruktūros projektus regioninės svarbos projektais (Regioninės plėtros įstatymo 15 str. 7 d. 9 p.).

Tačiau įstatymų leidėjas, Regioninės plėtros įstatymu suteikęs regiono plėtros tarybai teisę priimti sprendimus pripažinti regiono socialinės, ekonominės plėtros ir infrastruktūros projektus regioninės svarbos projektais, aptariamu įstatymu nesuteikė regiono plėtros tarybai teisės panaikinti tokius priimtus sprendimus. Kitaip tariant, Regioninės plėtros įstatyme nėra nustatyta, kad regiono plėtros taryba turi teisę panaikinti savo sprendimus pripažinti socialinės, ekonominės plėtros ir infrastruktūros projektus regioninės svarbos projektais. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seime buvo užregistruotas Regioninės plėtros įstatymo 5, 10, 12, 13, 15, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo projektas. Remiantis šiuo projektu, turėjo būti keičiamas Regioninės plėtros įstatymo 5 straipsnis, šiame straipsnyje nustatant regioninės plėtros tarybos teisę panaikinti savo priimtus sprendimus pripažinti socialinės, ekonominės plėtros ir infrastruktūros projektus regioninės svarbos projektais bei įtvirtinant aiškius panaikinimo pagrindus. Tačiau nurodytos Regioninės plėtros įstatymo pataisos priimtos nebuvo.

Regiono plėtros taryba socialinės, ekonominės plėtros ir infrastruktūros projektus pripažįsta regioninės svarbos projektais, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais regionų socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektų pripažinimo regioninės svarbos projektais kriterijais. Šie kriterijai yra nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-11-11 nutarimu Nr. 1184 „Dėl Regionų socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektų pripažinimo regioninės svarbos projektais kriterijų aprašo patvirtinimo“ patvirtintame Regionų socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektų pripažinimo regioninės svarbos projektais kriterijų apraše.

Nutarimo 2.3 punkte yra reglamentuojamas vienintelis atvejis, kada regiono plėtros taryba turi teisę panaikinti savo sprendimą pripažinti socialinės, ekonominės plėtros ir infrastruktūros projektą regioninės svarbos projektu. Tai yra šiame punkte yra nustatyta, kad regiono plėtros taryba turi teisę panaikinti sprendimą pripažinti socialinės, ekonominės plėtros ir infrastruktūros projektą regioninės svarbos projektu, jeigu: (I) nustatomos nuo projekto vykdytojo priklausančios aplinkybės, dėl kurių įgyvendinamas projektas neatitinka ar neatitiks bent 4 Apraše nustatytų kriterijų, pagal kuriuos projektui suteiktas regioninės svarbos projekto statusas; ir (arba) (II) nėra vykdomi sutartyje nustatyti įsipareigojimai, užtikrinantys Aprašo 4–8 punktuose nurodytų kriterijų pasiekimą. Nutarimo 2.3 punkte įtvirtintas teisės panaikinti sprendimą pripažinti socialinės, ekonominės plėtros ir infrastruktūros projektą regioninės svarbos projektu realizavimas yra siejamas su tam tikromis sąlygomis, t. y. paaiškėjus pirmiau nurodytoms aplinkybėms, sudarančioms pagrindą panaikinti sprendimą pripažinti socialinės, ekonominės plėtros ir infrastruktūros projektą regioninės svarbos projektu, projekto vykdytojui privalo būti suteikiamas vienerių metų terminas, skaičiuojamas nuo nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos, per kurį jis turi teisę pašalinti nustatytus projekto trūkumus.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas aptarta, darytina išvada, kad Regioninės plėtros įstatymas nesuteikia regiono plėtros tarybai teisės panaikinti sprendimo, kuriuo socialinės, ekonominės plėtros ir infrastruktūros projektas pripažintas regioninės svarbos projektu. Vienintelis atvejis, kada toks sprendimas gali būti panaikintas, yra nustatytas Nutarimo 2.3 punkte, tačiau sprendimas pripažinti socialinės, ekonominės plėtros ir infrastruktūros projektą regioninės svarbos projektu Nutarimo 2.3 punkte nurodytais pagrindais gali būti panaikintas tik prieš tai projekto vykdytojui nustačius vienerių metų terminą, per kurį jis turi teisę ištaisyti trūkumus, sudarančius pagrindą panaikinti sprendimą socialinės, ekonominės plėtros ir infrastruktūros projektą pripažinti regioninės svarbos projektu.

Atsakovė nurodo, kad skundžiamą sprendimą priėmė ne savo iniciatyva, o vadovaudamasi prokuroro nutarimu. Kaip jau minėta, Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymą, 2018 m. lapkričio 28 d. priėmė nutarimą Nr. AP-30264, kuriuo nutarė reikalauti iš Kauno regiono plėtros tarybos imtis priemonių šiame nutarime nurodytiems pažeidimams, padarytiems jos veiklos srityje, pašalinti ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti prokuratūrą apie priimtą sprendimą, taip pat per 20 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos pateikti prokuratūrai informaciją apie jo vykdymo rezultatus. Taigi, prokuroras nenurodė atsakovei panaikinti jos priimtą sprendimą, nurodymas buvo imtis priemonių nutarime nurodytiems pažeidimams, padarytiems atsakovės veiklos srityje, pašalinti. Tai reiškia, jog atsakovės priimamos priemonės turi būti teisėtos, atitikti įstatymų reikalavimus, ir nustačius, jog pažeidimams pašalinti būtina panaikinti jos pačios priimtą sprendimą, tai padaryti galėjo tik suinteresuotiems asmenims ir pirmiausia pareiškėjai pritarus tokiam sprendimui, o ne gavus pritarimą inicijuoti ginčą teisme.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad nei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, nustatantis viešojo administravimo principus, bendruosius viešojo administravimo institucijų veiklos pagrindus ir panašiai, nei kiti įstatymai nenumato viešojo administravimo institucijos teisės panaikinti savo priimtą administracinį sprendimą, suteikusį asmeniui tam tikras teises. Teisėtumo principas suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-02-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A2-161/2005, 2010-02-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-35/2010).

Viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-227/2012). Be to, viešojo administravimo subjektų veikloje yra taikomas principas „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-02-01 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-35/2010).

Taigi, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, bendra taisyklė yra tokia, kad institucija neturi teisės panaikinti savo pačios priimto administracinio sprendimo, nes kitu atveju, vadovaujantis tokia viešojo administravimo subjekto praktika, nebūtų jokių kliūčių ir toliau naikinti ar keisti savo priimtus sprendimus, tokia praktika būtų nesuderinama nei su gero administravimo principu, nei su susiformavusių santykių stabilumu, nei su teisėtumo principu. Viešojo administravimo subjekto priimtas įsakymas įgijo privalomumo ir teisėtumo galią ir negalėjo būti pakeistas ar panaikintas jį priėmusio subjekto sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A602-227/2012).

Pažymėtina, jog VAĮ 35 straipsnis reglamentuoja administracinės procedūros sprendimų klaidų taisymo institutą. Šio straipsnio 1 dalis numato, jog administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito suinteresuoto asmens motyvuotą pranešimą apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl nurodytos nuostatos taikymo, yra nurodęs, kad VAĮ 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata negali būti aktų ar dokumentų taisymo pagrindu, kuomet kyla ginčas dėl teisės turinio ar tam tikrų akto turiniui reikšmingų faktinių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-267/2012, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-469-951/2007). Viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-502-1017/2014, 2014 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-2347/2014). Administracinį aktą priėmusi valstybės viešojo administravimo institucija gali ištaisyti šiame sprendime padarytas techninio pobūdžio klaidas ir tik su sąlyga, kad toks ištaisymas nepakeičia administracinės procedūros sprendimu nustatytų asmens (-ų) teisių ir pareigų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1434/2012). Taigi, akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju ginčijamo sprendimo priėmimas, kuriuo panaikintas ankstesnis sprendimas, sukūręs pareiškėjai teises ir pareigas, negali būti laikomas klaidos / pažeidimo ištaisymu.

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje ginčijamas Kauno regiono plėtros tarybos 2019-02-11 sprendimas Nr. 51/2S-21 „Dėl Kauno regiono plėtros tarybos 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 51/2S-119 „Dėl UAB „Apželdinimas“ projekto „Teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, išvystymas“ pripažinimo regioninės svarbos projektu“ pripažinimo netekusiu galios“ priimtas pažeidžiant anksčiau analizuotas pagrindines procedūras, numatytas VAĮ, kurios yra esminės, todėl yra nepagrįstas ir naikintinas. Nustačius, jog priimant ginčijamą sprendimą pažeistos esminės procedūros, kurios suteikia teisę panaikinti ginčijamą sprendimą, teismas nenagrinėja kitų skunde iškeltų ginčijamo sprendimo teisėtumo klausimų.

Teismo posėdžio metu trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovas išreiškė nuomonę, jog nagrinėjamoje byloje teismas turi peržengti skundo ribas ir panaikinti 2017-11-21 sprendimą Nr. 51/2S-119 „Dėl UAB „Apželdinimas“ projekto „Teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, išvystymas“ pripažinimo regioninės svarbos projektu“, kuriuo Kauno regiono plėtros taryba pripažino pareiškėjos vykdomą projektą regioninės svarbos projektu. Teismas nagrinėja bylą pagal pateiktą skundą. Nagrinėjamu atveju į teismą kreipėsi pareiškėja, gindama savo teises, dėl administracinio akto, kuris, jos nuomone, pažeidžia tam tikras pareiškėjos teises, panaikinimo, siekdama, jog liktų galioti ankstesnis, jai palankus 2017-11-21 sprendimas Nr. 51/2S-119. Kitų reikalavimų pareikšta nebuvo. Peržengti nagrinėjamo skundo ribas nėra teisinio pagrindo, kadangi taip būtų pažeidžiamos pareiškėjos teisės. Pažymėtina ir tai, jog ABTĮ normos nenumato šalims galimybės reikšti priešpriešinius (kaip civilinėse bylose priešieškinį) reikalavimus. Remiantis ABTĮ 5 straipsniu kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, taigi, manydami, jog trečiųjų suinteresuotų asmenų ar atsakovų teisės yra pažeidžiamos, jie taip pat gali inicijuoti ginčą teisme.

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis ABTĮ 94 straipsniu, kuris reglamentuoja teisės akto panaikinimo teisines pasekmes, skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjos teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto teisės akto galiojusio kito teisės akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama. Taigi, nagrinėjamu atveju, teismui panaikinus skundžiamą sprendimą, iki tol galiojusio 2017-11-21 sprendimo Nr. 51/2S-119 teisinė galia savaime neatkuriama. Ginčo atveju turi būti atkuriama iki 2017-11-21 sprendimo Nr. 51/2S-119 buvusi padėtis, todėl atsakovė, įvertinusi situaciją, privalės pareiškėjos klausimą spręsti remdamasi teisės aktų reikalavimais.

Žemesnės instancijos teismas

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturi tiesioginės teisinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Pareiškėjos atstovas advokatas A. D. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės Kauno regiono plėtros tarybos 8167,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: skundo Regionų apygardos administraciniam teismui parengimas – 1400 Eur, pasirengimas ir atstovavimas 2019-09-05 teismo posėdyje (8 val.) – 800 Eur, rašytinių paaiškinimų parengimas (12 val.) – 1200 Eur, pasirengimas ir atstovavimas 2019-11-28 teismo posėdyje (5 val.) – 500 Eur, pasirengimas ir atstovavimas 2020-06-16 teismo posėdyje (5,5 val.) – 550 Eur, pasirengimas ir atstovavimas 2020-10-27 teismo posėdyje (5 val.) – 500 Eur, pasirengimas ir atstovavimas 2021-01-12 teismo posėdyje (6 val.) – 600 Eur, pasirengimas ir atstovavimas 2021-02-01 teismo posėdyje (3 val.) – 300 Eur, baigiamosios kalbos raštu parengimas (9 val.) – 900 Eur.

Prašomą priteisti išlaidų sumą patvirtina pateiktos sąskaitos, ataskaitos ir sąskaitų apmokėjimo dokumentai.

Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Bylos duomenimis nustatyta, kad advokatas parengė skundą teismui 2019-02-20 (pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, taikomas koeficientas 2,5), todėl maksimali priteistina suma už šias suteiktas paslaugas sudaro 2339,25 Eur (2,5 X 935,7 Eur). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašoma priteisti 1400 Eur suma už šią suteiktą paslaugą neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl priteistina iš atsakovės.

Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą apskaičiuojamas taikant koeficientą 0,1. Pasirengimo ir atstovavimo teismo posėdžiuose paslaugos pareiškėjai buvo teikiamos 2019 m. trečiame, ketvirtame ketvirčiuose, 2020 m. antrame, ketvirtame ketvirčiuose, 2021 m. pirmame ketvirtyje, todėl, sprendžiant dėl išlaidų priteisimo, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imami 2019 m. pirmo, antro, ketvirto ketvirčių, 2020 m. antro, trečio ketvirčių vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčiai (1262,7 Eur, 1289 Eur, 1358,6 Eur, 1398,58 Eur, 1454,8 Eur), taigi už minėtų paslaugų 1 valandą maksimalus priteistinas užmokestis galėtų būti nuo 126,27 Eur iki 145,48 Eur.

Iš pateikto bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo matyti, kad už pasirengimo ir atstovavimo teismo posėdžiuose paslaugas prašoma priteisti suma yra 3250 Eur, o minėtos paslaugos truko 32,5 val. Atsižvelgus į tai, kad 2019-09-05 teismo posėdis truko 30 min., 2019-11-28 – 20 min., 2020-06-16 – 44 min., 2020-10-27 – 20 min., 2021-01-12 – 2 val. 45 min., 2021-02-01 – 1 val. 30 min., suapvalinus teismo posėdžiai iš viso truko 9 val., todėl už atstovavimą teismo posėdžiuose maksimali priteistina suma galėtų būti 1309,32 Eur. Pagrįstomis laikytinos 1309,32 Eur (už advokato atstovavimą teismo posėdžiuose) patirtos išlaidos, todėl priteistinos iš atsakovės.

Iš pateikto bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo matyti, kad pasirengimo ir atstovavimo teismo posėdžiuose paslaugos truko 32,5 val. Atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžiai truko iš viso 9 val., taigi pagal pateiktą apskaičiavimą pasirengimas teismo posėdžiams truko 23,5 val. Įvertinus bylos sudėtingumą laikytina, jog pasirengimo teismo posėdžiams laikas yra neadekvačiai ilgas. Atsižvelgiant į tai, kad pasirengimas administracinės bylos nagrinėjimui yra tęstinis veiksmas, vyko 6 teismo posėdžiai, taip pat atsižvelgiant į teismo posėdžių, kuriuose dalyvavo pareiškėjos atstovas, trukmę (trys posėdžiai vyko iki 30 minučių), darytina išvada, kad ruošimasis teismo posėdžiams, susipažinimas su procesiniais dokumentais galėjo trukti 12 valandų (6 posėdžiai x 2 val.), todėl pareiškėjai už pasirengimą teismo posėdžiams gali būti atlyginta 1745,76 Eur (1454,8 x 0,1 x 12).

Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, maksimaliai priteistinai sumai taikytinas koeficientas 0,4 užpraėjusio ketvirčio Vidutinio darbo užmokesčio. Procesinis dokumentas „Rašytiniai paaiškinimai“ buvo parengtas 2019-11-26, todėl gali būti atlyginta 515,6 Eur (1289 x 0,4) išlaidų suma. Už minėto dokumento parengimą prašoma priteisti 1200 Eur išlaidų suma viršija maksimaliai galimą priteisti sumą, todėl atitinkamai mažintina. Procesinis dokumentas „Baigiamosios kalbos“ buvo parengtas 2021-02-01, todėl gali būti atlyginta 581,92 Eur (1454,8 x 0,4) išlaidų suma. Už minėto dokumento parengimą prašoma priteisti 900 Eur išlaidų suma viršija maksimaliai galimą priteisti sumą, todėl atitinkamai mažintina.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, atsižvelgiant į prašomos priteisti bei maksimalų galimai priteistinos sumos dydį, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovės pareiškėjai priteistina 5552,6 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Apželdinimas“ skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno regiono plėtros tarybos 2019 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. 51/2S-21 „Dėl Kauno regiono plėtros tarybos 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 51/2S-119 „Dėl UAB „Apželdinimas“ projekto „Teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, išvystymas“ pripažinimo regioninės svarbos projektu“ pripažinimo netekusiu galios“.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Apželdinimas“ iš atsakovės Kauno regiono plėtros tarybos 5552,6 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas GiedraitisAlgis MarkevičiusNatalja Zelionkienė