Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-04-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-137-174/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-19
Bylos Nr.
1S-137-174/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Miliuvienė
Kategorijos

Teisėjas Kristina Baškienė Baudž. byla Nr. 1S-137-174/2010 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.5.; 2.1.16.1.2.2. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. balandžio 19 d.

KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė,sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorei Editai Mikalainienei,gynėjui Vidmantui Žylei,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo M. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-25 nutarties, kuria M. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – vienam mėnesiui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. įtariamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu, tai yra jis įtariamas tuo, kad 2010 m. kovo 22 d., apie 00.30 val., Smiltelės g., prie 16 namo, Klaipėdos m., du kartus peiliu dūrė S. P. , tuo padarydamas nukentėjusiajam durtines-pjautines žaizdas kakle, sukėlusias nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Skundu M. G. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-25 nutartį dėl suėmimo paskyrimo ir skirti švelnesnę kardomąją priemonę. Nurodo, kad teismas visiškai nepagrįstai nutartyje konstatavo, kad neva jai skirtina kardomoji priemonė – suėmimas, nes švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 119 straipsnyje numatytų tikslų. Suimtasis M. G. teigia, kad jis davė išsamius parodymus ir siekė padėti ikiteisminiam tyrimui išsiaiškinti visas bylos aplinkybes. Tuo tarpu teismas be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad jis prižadėjo teismui ir toliau padėti ikiteisminio tyrimo pareigūnams išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Teismas turėjo atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos, skiriant suėmimą ar namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ nurodytos nuostatos, kad sprendžiant suėmimo skyrimo ar pratęsimo klausimą, būtina nurodyti motyvus, kodėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti tikslų, numatytų BPK 119 straipsnyje. Teismas rėmėsi specialisto išvada, leidžiančia teigti, jog veika gali būti perkvalifikuota į sunkų nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnyje, už kurį numatyta itin griežta laisvės atėmimo bausmė. Teismas nutarė skirti suėmimą atsižvelgęs į vieną motyvą, jog pagal darbdavio Lietuvos karinių jūrų pajėgų karo laivo flotilės „Žemaitis“ laivo vado pateiktą charakteristiką įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo, nors tai patvirtinančių duomenų nėra. Taip pat ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų, kad jis bandė slėptis nuo ikiteisminio tyrimo, atsisakė duoti parodymus, bandė paveikti liudytojus ar nukentėjusįjį, ekspertus ar suklastoti dokumentus. Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad jo ankstesnis teistumas yra išnykęs, jis yra jauno amžiaus, turi deklaruotą gyvenamąją vietą ir nuolatinį pragyvenimo šaltinį, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis gali bėgti ar slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo.

Įtariamojo gynėjas prašo skundą tenkinti.

Prokuroras prašo skundą atmesti. Nurodo, kad šiandieną M. G. bus pateikti įtarimai dėl BK 129 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad yra duomenų (paties įtariamojo M. G. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, 2010-03-24 specialisto išvada Nr. G 398/10(03), liudytojo A. S. parodymai, A. O. ir A. M. parodymai), leidžiančių pagrįstai manyti, kad M. G. gali būti padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą. Todėl kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimui buvo įstatymo numatytas pagrindas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

M. G. suėmimas paskirtas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, tai yra esant pagrįstam manymui, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 ,,Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte nurodyta, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu skiriant arba pratęsiant suėmimą, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“ sąvokai.

M. G. įtariamas nesunkaus nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu, tačiau iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, tai yra 2010-03-24 specialisto išvados Nr. G 398/10(03), pagrįstai manytina, kad jo veika gali būti perkvalifikuota į labai sunkų nusikaltimą, kaip ir nurodė prokurorė teismo posėdžio metu, už kurį numatyta ypač griežta laisvės atėmimo bausmė. Įtariamasis yra jauno amžiaus, dirba, tačiau darbdavio charakterizuojamas kaip netaktiškas, įžūlus, atsiskyręs, vengiantis bendrauti ir nemokantis dirbti komandoje darbuotojas.

Aptarti M. G. asmenybę charakterizuojantys duomenys, nusikaltimo, kurio padarymu jis įtariamas, pobūdis, objektas, kitos išdėstytos aplinkybės teismui pagrįstai leido manyti, kad M. G. , siekdamas išvengti gresiančios laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl esant suėmimo pagrindams, numatytiems BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, ir sąlygoms, įtariamajam pagrįstai paskirtas suėmimas. Taip pat pažymėtina, kad inkriminuojamos veikos sunkumas gali būti vienu iš pagrindų skirti pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Taigi nusikaltimo, kurio padarymu M. G. yra įtariamas, kategorija taip pat buvo vienas iš kriterijų, į kurį teismas pagrįstai atsižvelgė spręsdamas griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – paskyrimo klausimą.

Nors įtariamasis nurodo, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų, jog jis bandė paveikti liudytojus, nukentėjusįjį, ekspertus ar suklastoti dokumentus, tačiau pažymėtina, kad teismas šių aplinkybių ir nenustatė, tai yra konstatavo, kad nepagrįstas manymas, jog M. G. būdamas laisvėje trukdys baudžiamajam procesui, ir nurodė, kad šiuo pagrindu suėmimas neskirtinas.

Žemesnysis teismas pagrįstai konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Pagal BPK 119 straipsnį suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, skiriamas siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kadangi yra pagrindas išvadai, kad M. G. , būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, todėl kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti minėtus tikslus būtų neįmanoma.

Prašymas M. G. skirti švelnesnę kardomąją priemonę nenagrinėjamas, nes, vadovaujantis BPK normomis, aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs suimto asmens skundą dėl suėmimo paskyrimo, gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį skirti suėmimą, tačiau negali pakeisti paskirtos šios kardomosios priemonės kita kardomąja priemone, patikrina tik suėmimo pagrįstumą bei teisėtumą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas pagrįstai nurodė suėmimo skyrimo pagrindus ir sąlygas. Žemesniojo teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi BPK 130 straipsniu,

nutaria:

įtariamojo M. G. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-25 nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Violeta Miliuvienė