Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Prano Kuconio,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria nuteistojo apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio nuteistojo A. S. kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad 2002 m. spalio 5 d. apie 20 val. 30 min. vairuodamas automobilį „BMW 318“, Panevėžio rajone, Panevėžio miesto pietinio aplinkkelio 1 km 500 m, važiuodamas link Vilniaus, pažeidė Kelių eismo taisyklių, galiojusių iki 2003 m. balandžio 1 d., 2.4, 12.2, 13.4 ir 13.10 punktų reikalavimus, nesaugiai manevruodamas, įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę, dėl ko neliko tarpo iš šono saugiam jo vairuojamo automobilio prasilenkimui su priešinga kryptimi savo važiuojamosios dalies puse atvažiuojančiu automobiliu „VW Golf“, susidūrė su šiuo automobiliu jo važiuojamosios dalies pusėje, ko pasėkoje automobilio „VW Golf“ vairuotojui A. B. ir keleiviui R. Š. buvo padaryti sužalojimai, nuo kurių jie mirė, automobilio „VW Golf“ keleiviams E. B., A. Š., automobilio „BMW 318“ keleiviams I. T.-S. ir E. R. buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, o automobilio „BMW 318“ keleivei J. R. – nežymus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. kasacinis skundas atmestinas.

BPK normų, reglamentuojančių bylų procesą apeliacinės instancijos teisme, taikymas

Kasatorius skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ne visus jo apeliacinio skundo argumentus ir todėl pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalyje, 332 straipsnio 3 ir 5 dalyse numatytus reikalavimus.

Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje turi išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo. Šie baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai reiškia, kad apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, kad apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, be to, šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 6, 25 punktai). Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo A. S. apeliacinio skundo esminių argumentų, nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašė panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Apeliaciniame skunde buvo nurodyta daug argumentų, tačiau visais šiais argumentais buvo grindžiamas vienas pagrindinis teiginys – automobiliai susidūrė ne automobilio „VW Golf“, o automobilio „BMW 318“ važiavimo juostoje. Taigi apeliaciniu skundu buvo ginčijamos teismo nustatytos įvykio aplinkybės, t. y. nuosprendžio pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio pagrįstumą patikrino pagal byloje esančią, proceso dalyvių pateiktą bei teismo pareikalautą medžiagą, taip pat pagal duomenis, nustatytus atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Visi šie duomenys apeliacinės instancijos teismo nutartyje yra išanalizuoti ir konstatuota, kad automobilių susidūrimo vieta yra automobilio „VW Golf“ važiavimo juostoje. Nutartyje išvardyti įrodymai, kuriais vadovaujantis tokia išvada padaryta, ir konstatuota, kad teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai nuosprendyje įvertinti tinkamai, ir kad teismo išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino nuosprendžio pagrįstumą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde.

Kasacinio skundo argumentai apie tai, kad apeliacinės instancijos teismas pradėjęs įrodymų tyrimą jo iki galo neįvykdė ir neatlikęs prašomo eksperimento bei nepaskyręs pakartotinės ekspertizės pažeidė BPK 20 straipsnio 3, 5 dalyse, 324 straipsnio 6, 7 dalyse numatytus reikalavimus, yra nepagrįsti. Įrodymų tyrimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje turi būti atliekamas tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai, pavyzdžiui, neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 11 punktas). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą buvo atliktas įrodymų tyrimas, kurio metu buvo apklausti ekspertai, ikiteisminio tyrimo teisėjui buvo pavesta atlikti automobilio „BMW“ apžiūrą, išreikalauta papildoma medžiaga.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. buvo nurodęs, kad spręstinas klausimas dėl eksperimento atlikimo, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje nei jis, nei jo gynėjas tokio prašymo nepareiškė. Pagal BPK 197 straipsnį eksperimentas gali būti daromas liudytojų, nukentėjusiųjų, įtariamųjų parodymams ar versijoms patikrinti. Apeliaciniame skunde buvo keliamos abejonės nukentėjusiojo A. Š. ir liudytojo B. B. parodymų patikimumu. Išanalizavus šiuos parodymus ir apeliacinio skundo argumentus dėl šių parodymų nepatikimumo, akivaizdu, jog nebuvo jokio pagrindo eksperimentu tikrinti nukentėjusiojo A. Š. ir liudytojo B. B. parodymų. Tiek nukentėjusysis A. Š., tiek liudytojas B. B. parodė, kad betarpiškai prieš įvykį automobilis „VW Golf“ jokio kito automobilio nelenkė. Būtent ši aplinkybė sudaro nurodytų asmenų parodymų esmę, nes tokiais A. Š. ir B. B. parodymais paneigiami nuteistojo A. S. ir kai kurių kitų byloje apklaustų asmenų parodymai apie tai, kad automobilis „VW Golf“ betarpiškai prieš įvykį lenkė lėtai važiuojantį ar stovintį automobilį ir todėl išvažiavo į priešingą eismo juostą. Nėra jokių galimybių nurodytų A. Š. ir B. B. parodymų patikrinti eksperimentu, todėl apeliacinės instancijos teismas, nepasisakydamas dėl apeliacinio skundo teiginių dėl eksperimento atlikimo, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Skirti komisijinę ekspertizę apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė prokurorė. Nuteistasis tokiam prašymui neprieštaravo, o gynėjas šiam prašymui pritarė. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė pavesti ikiteisminio tyrimo teisėjui atlikti automobilio „BMW“ apžiūrą bei paklausti Panevėžio rajono policijos komisariatą ar toje vietoje, kur susidūrė automobiliai „VW Golf“ ir „BMW 318“, nebuvo kitų įvykių, ir po to spręsti klausimą dėl komisijinės ekspertizės skyrimo (t. 3, b. l. 241, 242). Susipažinusi su gauta medžiaga, prokurorė atsisakė savo prašymo skirti komisijinę ekspertizę (t. 3, b. l. 242). Kiti proceso dalyviai, tame tarpe nuteistasis ir jo gynėjas jokių prašymų papildyti įrodymų tyrimą nepareiškė, todėl nespręsdamas komisijinės ekspertizės skyrimo klausimo apeliacinės instancijos teismas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Kasaciniame skunde nuteistasis A. S. nepagrįstai teigia, kad autotechninės ekspertizės aktas, kuriuo vadovavosi teismai, yra neteisėtas. Pasak kasatoriaus, autotechninės ekspertizės akto neteisėtumo priežastimi yra tai, kad ekspertizės metu nebuvo tiriamos įvykyje dalyvavusios transporto priemonės. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje išanalizuoti analogiški apeliacinio skundo argumentai ir nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl šie argumentai atmetami. Kasaciniame skunde tvirtinama, kad apygardos teismo aiškinimas yra neteisingas, duodamas neatlikus tyrimo ir nepatikrinus baudžiamosios bylos medžiagos. Tokie kasatoriaus teiginiai yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota, kad byloje nebuvo būtinybės tirti automobilių techninę būklę, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog autoįvykio priežastimi galėjo būti techninės automobilių problemos. Ši teismo išvada yra pagrįsta, nes byloje iš tikrųjų nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad autoįvykyje dalyvavusios transporto priemonės buvo techniškai netvarkingos ir kad autoįvykio priežastimi buvo automobilių techniniai gedimai. Kadangi byloje nebuvo duomenų apie automobilių gedimus, nebuvo ir būtinybės tirti jų techninę būklę.

Taigi apeliacinės instancijos teismas nuteistojo A. S. skundą išnagrinėjo nepažeisdamas BPK normų, reglamentuojančių bylų procesą apeliacinės instancijos teisme, todėl nėra pagrindo naikinti Panevėžio apygardos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. S. kasacinį skundą atmesti.