- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-09-28
- Bylos Nr.
- 1-2217-1035/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-65390-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- V. M.
- Nukentėjusysis
- A. E. M.
teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. 2015 m. lapkričio 27 d., apie 15.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,73 promilių girtumo laipsnis), bute (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia pastūmė savo motiną A. E. M., kuri dėl stumtelėjimo nugriuvo ant grindų ir susimušė dešiniąją koją, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai A. E. M. fizinį skausmą. Šiais veiksmais V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis V. M. apklausiamas teisme savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad 2015 m. lapkričio 27 d., apie 15.00–16.00 val., bute, kuriame gyvena su tėvais ir sugyventine, buvo išgėręs, kilo konfliktas tarp jo ir jo mamos, kurio metu ją pastūmė. Motina nukrito, susižeidė koją, daugiau nieko. Priežasties, kodėl pastūmė motiną, tiksliai negali pasakyti. Savo poelgį vertina blogai, gailisi. Turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Sutinka gydytis, ruošiasi koduotis. Motinos atsiprašė, kiek suprato, ji jam atleido ir su ja susitaikė.
Nukentėjusioji A. E. M. apklausiama teisme parodė, kad kaltinamasis V. M. yra jos sūnus. Sūnus grįžo į namus girtas. Ji sunkiai vaikšto, kojos operuotos, stovėjo, ją reikėjo labai nedaug pastumti ir ji nukrito, pajuto skausmą, pagalvojo, kad vėl iššoko sąnarys. Kai sūnus išgėręs, jis labai agresyvus. Kai sūnus blaivus, jis ramus, nekalbus. Sūnui atleido, bet su sąlyga, kad jis gydytųsi nuo alkoholizmo. Susitaikė su sūnumi, galutinai jam atleido ir prašė jo nebausti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
V. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su jam pareikštu įtarimu sutinka, savo kaltę pripažįsta visiškai. Parodė, kad 2015 m. lapkričio 27 d., apie 15.00 val., buvo namuose (duomenys neskelbtini). Buvo gerokai išgėręs. Nežino dėl ko, bet tarp jo ir motinos A. kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu įsikarščiavęs ir girtas nesusivaldė ir, matyt, prie jos prišoko, gali būti, kad sugriebė už kaklo. Kadangi buvo gerokai išgėręs, aplinkybių neprisimena. Labai gailisi, kad sugriebė motiną už kaklo ir taip jai sukėlė fizinį skausmą, tyčia jai sukelti skausmo nesiekė ir nenorėjo, tiesiog nesusivaldė. Motinos ir kitų namiškių ketina atsiprašyti ir labai nori susitaikyti. Stengsis ir pasižada, kad tokie konfliktai ir smurtas šeimoje nepasikartotų (b. l. 52).
Papildomos apklausos metu V. M. patikslino, kad konflikto metu buvo gerokai išgėręs ir nevisai gerai prisiminė visą įvykių seką. Prisiminė, kad konflikto metu motinos neužpuolė, o ją pastūmė. Mama nugriuvo ir, matyt, susimušė. Labai gailisi dėl to, kad sukėlė fizinį skausmą. Motinos po įvykio atsiprašė, ji jam atleido. Stengsis, kad tokių konfliktų šeimoje daugiau nekiltų, nori susitaikyti su motina (b. l. 65).
Nukentėjusioji A. E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. lapkričio 27 d., apie 14.00 val., grįžo iš reabilitacijos į namus (duomenys neskelbtini). Jos sūnus V. buvo girtas, pradėjo prie jos kabinėtis žodžiais, triukšmauti. Apie 15.00 val. tarp tėvo ir V. kilo konfliktas. Ji matė, kad jie gali susimušti, todėl atsistojo tarp jų. V. pasakė, kad šis apsiramintų, o jis ją pastūmė ir ji nugriuvo ant grindų ant dešinio šono ir susimušė dešinę koją. Šių metų sausio mėnesį jai buvo atlikta šios kojos operacija, o po šio nugriovimo pajuto skausmą ir labai išsigando, kad jai vėl galėjo išnirti klubo sąnarys. Konflikto metu V. jos nesmaugė, gal pareigūnai neteisingai suprato. Jai padaryta fizinė žala, tačiau ieškinio nereiškia. Ji sūnui atleido ir sutiktų susitaikyti.
Liudytojas J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. M. yra jo sūnus. Sūnus 2015 m. lapkričio 27 d. buvo girtas, kambaryje tarp jo ir V. M. prasidėjo žodinis konfliktas. V. pradėjo eiti link jo, kaip tik tuo metu tarp jų atsistojo A. E. M.. V. ją stumtelėjo, ji neišsilaikė ir nugriuvo. Po to, kai žmona nugriuvo, jai pradėjo skaudėti dešiniąją koją. Praėjus kiek laiko po šio konflikto, sūnus susitvarkė, nekonfliktuoja (b. l. 29).
Liudytoja A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. lapkričio 27 d., apie 15.20 val., gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), fiziškai smurtauja sūnus. Policiją kvietė J. M., kuris paaiškino, kad neblaivus sūnus susimušė su juo, o po to užpuolė ir pradėjo smaugti motiną A. E. M.. Dėl pablogėjusios sveikatos A. E. M. nuvežta į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (b. l. 31).
Liudytojas L. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. lapkričio 27 d., apie 15.20 val., gautas pranešimas, kad bute (duomenys neskelbtini), smurtauja sūnus. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad neblaivus sūnus V. M. susimušė su tėvu, kuris ir iškvietė policiją, taip pat užpuolė ir pradėjo smaugti savo motiną A. M.. Dėl pablogėjusios sveikatos nukentėjusioji A. M. nuvežta į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (b. l. 33).
Iš įvykio registracijos ataskaitos matyti, kad 2016 m. lapkričio 27 d. 15.19 val. į policiją paskambino J. M., kuris nurodė, kad namuose fiziškai smurtauja sūnus, mušasi (b. l. 3).
Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2015 m. lapkričio 27 d., apie 15.20 val., iš budėtojo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), fiziškai smurtauja sūnus. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad neblaivus sūnus V. M. užpuolė ir susimušė su tėvu J. M., po to užpuolė ir pradėjo smaugti motiną A. M.. Dėl pablogėjusios sveikatos (dėl smurto) A. M. su GMP 0871 buvo nuvežta į RVUL (b. l. 1-2).
Iš V. M. asmens duomenų matyti, kad A. E. M. yra jo motina (b. l. 36).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad A. M. objektyvių sužalojimo požymių nekonstatuota, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo fakto ir masto nustatymui. Respublikinėje Vilniaus universiteto ligoninėje nustatyta dešinio klubo sumušimo diagnozė nepagrįsta objektyviais sužalojimo požymiais (b. l. 26-27).
Alkotesterio duomenimis, V. M. 2015 m. lapkričio 27 d. 16.23 val. nustatytas 2,73 promilių girtumas (b. l. 35).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs kaltinamojo ir nukentėjusiosios teisme duotus parodymus, taip pat kitus baudžiamojoje byloje surinktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad konflikto metu, būdamas neblaivus, pastūmė motiną, kuri nukrito. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina teisme apklaustos nukentėjusiosios (kaltinamojo motinos) parodymai. Nukentėjusioji parodė, kad kaltinamasis ją pastūmė, ji nukrito ir pajuto skausmą. Kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti rašytiniai įrodymai: liudytojų apklausos protokolai, įvykio registracijos ataskaita, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kaltinamojo asmens duomenys, apžiūros protokolas, taip pat alkotesterio duomenys.
Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad V. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,73 promilių girtumas), konflikto metu tyčia pastūmė nukentėjusiąją A. E. M., kuri dėl stumtelėjimo nukrito ir susimušė dešinę koją, pajuto skausmą. Nukentėjusioji yra kaltinamojo motina, kuri, atsižvelgiant į BK 248 straipsnio 2 dalyje pateiktą sąvoką, laikytina kaltinamojo šeimos nare, todėl kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamasis V. M. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris laikytinas nesunkiu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Apklausiamas teismo posėdyje savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino visiškai, savo veiksmus vertino neigiamai, gailėjosi dėl savo elgesio, nurodė, kad užsikodavo nuo alkoholio ir susitaikė su nukentėjusiąja. Nukentėjusioji teismo posėdyje patvirtino, kad susitaikė su kaltinamuoju ir jam atleido. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo nusikalstamu elgesiu žala nepadaryta, nukentėjusioji civilinio ieškinio dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo nepateikė. V. M. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, dirba, išsiskyręs, augina mažametę dukrą (b. l. 34-48). Kaltinamajam „Aušros vartų“ ligoninėje 2016 m. rugsėjo 15 d. suleistas alkoholio dehidrogenazės inhibitorius, kurio veikimo trukmė – 1 metai. Kaltinamasis tai padarė atsižvelgdamas į nukentėjusios pageidavimus, kad jis gydytųsi nuo alkoholio vartojimo. Byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos V. M. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas V. M. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai susitaikius.
Ikiteisminio tyrimo metu V. M. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 53-56), įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsnio, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
V. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja A. E. M., ir baudžiamąją bylą nutraukti.
V. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.