Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono sav., deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirba (duomenys neskelbtini) vyresniąja patarėja, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamoji G. Č. vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: 2024 m. rugsėjo 5 d. apie 12.08 val. Šilutės pl. - Vilniaus pl. žiedinėje sankryžoje, Klaipėdoje, vairuodama automobilį „Toyota“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. 744 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 8 p. (Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede <...>), 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>), 101 p. (Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams), 154 p. (Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu), bei iš šalutinio kelio, pažymėtu ženklu „Duoti kelią“, nepraleido žiedu važiavusio automobilio „Volvo“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. K., įvažiavo į žiedinės sankryžos antrą juostą, dėl ko automobilis „Volvo“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į G. Č. vairuojamo automobilio „Toyota“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinį ratą bei sparną, o G. Č., nesuvaldžiusi automobilio, juo atsitrenkė į žiedinės sankryžos vidinį atitvarą ir dėl eismo įvykio „Toyota“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) keleivei D. V. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji G. Č. teisiamojo posėdžio metu kalta neprisipažino ir nurodė, kad minėtą dieną privažiavo Šilutės pl. ir Baltijos pr. žiedinę sankryžą. Įvažiavo į žiedą važiuodama antra eismo juosta, baigiant manevrą į jos automobilį atsitrenkė automobilis „Volvo“, kuris važiavo antrąja juosta žiedu, ko pasekoje ji nesuvaldė automobilio dėl smūgio ir atsitrenkė į atitvarą. Keleivio vietoje sėdėjo jos mama, kuri avarijos metu buvo garbaus amžiaus, ir kai ji stabdė, mama atsirėmė į saugos diržus ir patyrė lūžius. Ji jau praktiškai baiginėjo manevrą, jau buvo žiede, mano, kad automobilio „Volvo“ vairuotojas turėjo ją pastebėti, kiekvienas kelyje turi būti apdairus, pastebėjęs kliūtį stabdyti. „Volvo“ vairuotojas D. K. paaiškino, kad jos nepastebėjo. Tai kyla klausimas, ką jis veikė važiuodamas žiedine sankryža, koks jo važiavimo greitis. Mano, kad šios aplinkybės turėjo būti patikslintos atliekant ikiteisminį tyrimą. Ne kartą minėjo tyrėjai, kad būtų svarbu nustatyti kokiu greičiu judėjo „ Volvo“ automobilis, ar jis turėjo galimybę, pastebėjęs jos automobilį, sustabdyti, nes jis atsitrenkė į galinį ratą, kai jos automobilis jau buvo žiede. Nebuvo atsižvelgta į jos prašymą, todėl skundė prokurorės sprendimą skirti ekspertizę, kadangi suabejojo savo kalte. Taip pat susipažinus su bylos medžiaga paaiškėjo, kad byloje esantys pareigūnų parodymai skiriasi. Pareigūnams D. K. nurodė, kad jos automobilis atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį, kai tuo tarpu aplinkybės buvo kitokios. Autoįvykio metu buvo sužalota jos mama, kuri vėliau dėl ligos mirė, taigi, nukentėjusiojo nėra, teisių perėmėja sesuo atsisakė liudyti, todėl mano, kad nesant nukentėjusiojo, byla turėtų būti nutraukta. Ji matė „Volvo“ automobilį, buvo įsitikinusi, kad sėkmingai spės atlikti manevrą. Iš šalutinio kelio ji važiavo į žiedą, antroje juostoje įvažiavo į žiedą. Ten yra 4 juostos. Kitose juostose buvo automobilių. Šalia, jai iš kairės, stovėjo juodas automobilis. Įvažiavo ji į žiedinę sankryžą, į vidurinę juostą. Automobilis, buvęs jai iš kairės, ar pajudėjo tuo pačiu momentu kaip ir ji, nepasakys. Tas automobilis nuvažiavo. Galimai jis greičiau važiavo, bet galėjo ir vienodu greičiu važiuoti, jo judėjimo trajektorija trumpesnė. Šis automobilis važiavo vidine žiedo juosta.

Liudytojas D. K. parodė, kad tą dieną važiavo į autodetalių parduotuvę, žiede „iššoko“ du automobiliai, vienas spėjo pravažiuoti, o kaltinamoji išriedėjo, nes nebuvo tokio greičio, kad spėtų „prašokti“ kartu su kita mašina. Nežino, ar kaltinamoji nematė jo, nes jis jos irgi nematė priešais tą mašiną. Kaltinamoji važiavo gretima juosta iš dešinės kitam automobiliui. Kiek galėjo, tiek pristabdė, pralindo tik ta viena mašina, o antrai mašinai jis atsitrenkė į galą. Sustojo toje pačioje juostoje, kuria ir važiavo, arčiau dešinės, nes bandė sukti į pirmą juostą, ten ir liko. Jo automobilis „Volvo C70“ kabrioletas, mėlynos spalvos. Moteris vairavo „Toyota“ automobilį baltos spalvos. Jis žiede važiavo tiesiai, antra eismo juosta. Važiavo iš Šilutės pl. į „Autoaibę“, kuri yra Minijos g. Jis ne vietinis, nelabai gatvės pavadinimą pasakys. Jam reikėjo tiesiai važiuoti iki galo, kad pasiektų autodalių parduotuvę. Po įvykio įsijungė avarinį, išlipo paklausti, ar viskas gerai, ar niekas nenukentėjo. Po to, kai atvažiavo policija, pasakė, kad yra nukentėjusi keleivė. Jis pats nenukentėjo. Jo automobilis buvo apgadintas, dabar jau yra parduotas. Įvažiavo į žiedą 30-40 km/h, gal 20 km/h, greičiu ir greitėjo, 50 km/h greičio neviršijo. Nuo važiavimo pradžios iki susidūrimo vietos 50-60 m. „Toyota“ įvažiavo iš antros eismo juostos. Kitas automobilis važiavo „Toyota“ automobiliui iš kairės, tai buvo juodos spalvos automobilis, markės neįsidėmėjo. Tas juodas automobilis buvo arčiau jo, jis spėjo pravažiuoti, tas automobilis išvažiavo pratiškai prieš jį dideliu greičiu. Jis iš karto pristabdė, nes buvo nedidelis atstumas iki jo. Nežino, ar moteris jo nepastebėjo, ji tiesiog išriedėjo, nebuvo didelio greičio. Jis atsitrenkė priekine dešine puse į automobilio „Toyota“ galinį ratą ir bamperį. Kampu atsitrenkė, nes bandė išvengti susidūrimo, pasuko labiau į dešinę, nes sustojo savo juostoje dešiniau, jau praktiškai buvo įvažiavęs į pirmą juostą. Po įvykio automobilio „Toyota“ vairuotoja pradžioje kaip ir nieko nesakė, paskui pradėjo sakyti jam, kad jis galėjo sustabdyti, bet jis ir stabdė. Pirma pamatė juodą automobilį, buvo likę gal 30 m. iki jo, kai jis įvažiavo į antrą juostą, pradėjo stabdyti, kad neatsitrenkti. Pamatė tą juodą automobilį stovintį, dar nevažiuojantį. Atstumas mažėjo, nes jis važiavo, kai tas automobilis pajudėjo iš vietos. Gal iki 10 m. buvo likę, kuomet pradėjo stabdyti. Jis, liudytojas, prilėtino tiek, kad jis pravažiuotų. Kai pravažiavo juodas automobilis, jam atsivėrė matymo laukas, nes jis sėdi kairėje ir jo matymo laukas yra mažas, tada pamatė, kad išriedėjo baltas automobilis, atstumas buvo už 2-3 m. Pardavė automobilį, neremontavo jo po įvykio. Vaizdo fiksavimo įrangos jo automobilyje nebuvo, greičio fiksavimo taip pat nebuvo. Žalą jam atlygino „Lietuvos draudimas“, sumokėjo virš 2000 Eur.

Liudytojas E. P., policijos pareigūnas, parodė, kad buvo eismo įvykis, automobilis iš Baltijos pr. įvažiavo į žiedą ir atsitrenkė į pagrindiniu keliu važiavusį kitą automobilį. Vietoje lyg nesutiko su kalte, tačiau situacija buvo gana aiški, tai jie, policijos pareigūnai, patys priėmė sprendimą, nusprendė kas yra kaltininkas. Tarnybiniame pranešime nurodytas vardas, pavardė, kas kaltas. Kaltas tas, kas išvažiavo iš Baltijos pr., tai yra iš šalutinio kelio. Automobilio modelio neprisimena. Su kolege A. P. dirbo, po to dar vieną ekipažą kvietė, kad eismą reguliuotų, nes buvo eismas intensyvus. Greitoji buvo iškviesta, kas buvo sužalotas, nepamena. Sunku prisiminti, daug įvykių būna. Lyg buvo smūgis į šoną. Pagal šią schemą (t.1, b.l. 23 ), kurią jis sudarė, automobilis „Toyota“ įvažiavo iš šalutinio ir kliudė „Volvo“ automobilį. Išvažiavo iš šalutinio kelio ir gavosi susidūrimas. „Volvo“ važiavo žiedu pagrindiniu keliu. „Volvo“ automobiliui buvo padaryti sugadinimai, kaip nurodyta duomenyse apie įvykį ( t.1, b.l. 24): priekinis bamperis, variklio dangtis, dešinės pusės žibintas. Kitam automobiliui sužalojimai: priekinis bamperis, priekinis kairės pusės ratas, galinis bamperis. Tas kitas automobilis buvo įvažiavęs į žiede esantį atitvarą. Automobilis „Toyota“ įvažiuodamas iš Baltijos pr. atsitrenkė ir kliudė priekiu kairės pusės tą atitvarą, kiti apgadinimai susidūrus su automobiliu „Volvo“. Mano, kad iš šalutinės gatvės išvažiavęs automobilis kliudė žiedu važiavusį automobilį. Jei yra neaiškių situacijų, vietoje nepriima sprendimo patys, tada vyksta tyrimas. Jeigu yra viskas aišku, vietoje priima sprendimą, surašo protokolą, jei nesutinka su kalte. Jeigu su kalte sutinka, pildo eismo įvykio deklaraciją. Iš šalutinio kelio įvažiuojantis privalo praleisti važiuojantį pagrindiniu keliu žiedinėje sankryžoje. Schemoje pavaizduota, kaip po eismo įvykio stovi automobiliai. Smūgio momento pareigūnai nefiksuoja, negali užfiksuoti, nes nebūna paties įvykio metu. Remiasi abiejų automobilio vairuotojų paaiškinimais. Iš šalutinio kelio į žiedą įvažiavęs automobilis nepraleido žiedu važiavusio „Volvo‘ automobilio ir įvyko susidūrimas. Turėjo praleisti pagrindiniu keliu važiuojantį automobilį.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos M. Z. 2024-09-13 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 5 d. apie 12 val. 08 min. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariate registruotas pranešimas ROIK 0124000557027 apie tai, kad Šilutės pl. - Vilniaus pl. žiedinėje sankryžoje, Klaipėdos m. susidūrė du lengvieji automobiliai. Atvykus į įvykio vietą, žiedinėje sankryžoje pastebėti automobiliai: Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotoja G. Č., ir Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas D. K.. Abu asmenys buvo blaivūs. D. K. paaiškino, kad važiavo žiedinėje sankryžoje, tuo metu kito automobilio vairuotoja įvažiavo į žiedinę sankryžą iš šalutinio kelio, taip kliudydama jo vairuojamą automobilį. G. Č. nurodė, kad su kalte nesutinka, nes ji buvo žiedinėje sankryžoje. Išvažiuojant iš sankryžos į jos vairuojamą automobilį atsitrenkė automobilio „Volvo“ vairuotojas. Po eismo įvykio į Respublikinę Klaipėdos ligoninę buvo išvežta automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivė D. V.. 2024 m. rugsėjo 13 d. gautas raštas iš Viešosios įstaigos Respublikinės Klaipėdos ligoninės, kad D. V. buvo diagnozuotas: krūtinkaulio lūžis (1 tomas, b. l.1-9).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato vyriausiojo patrulio E. P. 2024-09-05 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024-09-05 dirbdamas kartu su tyrėja A. P., nustatytu maršrutu, tarnybiniu transportu iš Klaipėdos OVS budėtojų apie 12.08 val. gavo pranešimą, kad Klaipėdoje, žiedinėje Šilutės pl. - Vilniaus pl. sankryžoje susidūrė du lengvieji automobiliai. Moteris, 87 metų, po susidūrimo silpnai jaučiasi. Apie 12.23 val. atvykus nurodytu adresu, nustatyta, kad žiedinėje sankryžoje susidūrė automobilis „Toyota“, kurį vairavo G. Č., bei automobilis „Volvo“, kurį vairavo D. K.. D. K. paaiškino, jog važiavo žiedinėje sankryžoje ir G. Č., įvažiuodama iš šalutinio kelio į žiedą, nepraleido jo bei kliudė jo vairuojamą automobilį „Volvo“. Su kalte G. Č. nesutiko, ji teigė, kad žiedinėje sankryžoje važiavęs „Volvo“ automobilis jos nepraleido jai įvažiuojant į žiedinę sankryžą iš šalutinio kelio nuo Baltijos pr. ir atsitrenkė į jos vairuojamo automobilio galą. Kartu su G. Č. automobilyje važiavo D. V., kurią GMP brigada išvežė į Klaipėdos Respublikinę ligoninę. Abiems vairuotojams alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0.00 prom. Eismo įvykio metu „Volvo“ automobiliui apgadintas priekinis kapotas, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis bamperis. Automobiliui „Toyota“ apgadintas priekinis bamperis, kairės pusės priekinis ratas taip pat ir kairės pusės galinis ratas. Eismo įvykio metu apgadintas kelio atitvaras, esantis žiedo vidinėje pusėje. Eismo įvykio vietoje nubraižyta eismo įvykio schema, taip pat braižant eismo įvykio schemą atlikti matavimai, padarytos fotonuotraukos (1 tomas, b. l. 21).

2024-09-05 eismo įvykio vietos schemoje, papildomuose duomenyse apie eismo įvykį bei fotonuotraukose užfiksuota, kad eismo įvykio vieta žiedinė Viniaus pl.-Baltijos pr. sankryža, kurioje antra eismo juosta važiuojantis a/m „Volvo“, v/n (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. K., susidūrė su iš antros eismo juostos į sankryžą įvažiavusiu automobiliu „Toyota“, v/n (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. Č., užfiksuoti automobilio „Volvo“ priekinio bamperio, variklio dangčio ir dešinės pusės žibinto apgadinimai, automobilio „Toyota“ priekinio bamperio, priekinio kairės pusė rato, užpakalinio bamperio apgadinimai (1 tomas, b. l. 23-26).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad automobilis „Toyota C-HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) baltos spalvos, stovi aptvertoje įmonės teritorijoje. Automobilio kairiajame šone yra dvi sugadinimų vietos, į kurias automobilis yra patyręs smūginį poveikį. Viena smūginio poveikio vieta yra automobilio kairiojo šono priekyje, ties priekiniu kairiuoju kampu. Šioje vietoje tiesioginio kontakto pėdsakai išsidėstę apytiksliai 0,3÷0,62 m aukštyje nuo pagrindo. Kita smūginio poveikio vieta yra automobilio kairiojo šono galinėje dalyje. Šioje vietoje tiesioginio kontakto pėdsakai matomi ant galinio kairio rato ir galinio buferio kairiojo šono. Pėdsakai išsidėstę iki 0,72 m aukštyje nuo pagrindo. Užvedus automobilį, jo vairo pavara ir darbinė stabdžių pavara veikia sklandžiai, gedimo požymių neaptikta (1 tomas, b. l. 77-84).

Specialisto išvadoje 2024-10-28 Nr. G 983/2024 (03) konstatuota, kad D. V. nustatytas krūtinkaulio lūžis padarytas paveikus kietu buku daiktu (daiktais), prieš pristatant į VŠĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė (2024-09-05, 12.40 val.), kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1. punktu (1 tomas, b. l. 92-93).

AB „Lietuvos draudimas“ 2025-01-17 rašte nurodyta, jog bendrovė sprendžia draudimo išmokos klausimus, susijusius su įvykiu, žalos registracijos Nr.4211756-1301719 (1 tomas, b. l. 104).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas.

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (konstatuoti KET pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir nesunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir kurie jų pažeidimai buvo tiesioginė padarinių kilimo sąlyga.

KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui <...>. 8 punkte numatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede <...>). (duomenys neskelbtini) punkte nustatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams), 154 punkte numatyta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

Byloje nustatyta, kad kaltinamoji 2024 m. rugsėjo 5 d. apie 12.08 val. Šilutės pl. - Vilniaus pl. žiedinėje sankryžoje, Klaipėdoje, vairuodama automobilį „Toyota“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 p., 9 p., 101 p., 154 p. reikalavimus, iš šalutinio kelio, pažymėtu ženklu „Duoti kelią“, nepraleido žiedu važiavusio automobilio „Volvo“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. K., įvažiavo į žiedinės sankryžos antrą juostą, dėl ko automobilis „Volvo“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į G. Č. vairuojamo automobilio „Toyota“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinį ratą bei sparną, o G. Č., nesuvaldžiusi automobilio atsitrenkė į žiedinės sankryžos vidinį atitvarą ir dėl eismo įvykio „Toyota“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) keleivei D. V. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji G. Č. kalta neprisipažino, parodė, kad įvažiavo į Šilutės pl. ir Baltijos pr. žiedinę sankryžą antroje juostoje, baigiant manevrą į jos automobilį atsitrenkė automobilis „Volvo“, kuris važiavo žiedu antrąja eismo juosta. Keleivio vietoje sėdėjo jos mama, kuri avarijos metu atsirėmė į saugos diržus ir patyrė lūžius. Nurodė, kad ji jau praktiškai baiginėjo manevrą, jau buvo žiede, mano, kad „ Volvo“ automobilio vairuotojas turėjo ją pastebėti. Nurodė, kad ji matė „Volvo“ automobilį, tačiau buvo įsitikinusi, kad sėkmingai spės atlikti manevrą. Iš šalutinio kelio antra eismo juosta ji važiavo į žiedą. Mano, nesant nukentėjusiojo ( nukentėjusioji dėl ligos mirė) byla turėtų būti nutraukta.

Kaltinamosios kaltę patvirtina bylos duomenys: liudytojų parodymai, specialisto išvada, apžiūros protokolai, tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio vietos schema ir kt. Šie įrodymai patvirtina, kad būtent kaltinamosios Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymas ir buvo tiesioginė autoįvykio kilimo priežastis. Būtent G. Č. veiksmai, tai yra tai, kad ji, išvažiuodama iš šalutinio kelio į žiedinę sankryžą, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio „Volvo“ automobilio ir dėl to įvyko šių automobilių susidūrimas, yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusias padariniais, t. y. nukentėjusiajai D. V. nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymu. Jei susidariusioje eismo situacijoje kaltinamoji būtų laikiusis nurodytų Kelių eismo taisyklių reikalavimų (8, 9, 101, 154 p.), būtų išvengta eismo įvykio. Eismo dalyvis, važiuodamas iš šalutinio kelio, pažymėtu ženklu „Duoti kelią“, privalo praleisti pagrindiniu keliu važiuojančius automobilius. Liudytojas D. K. nurodė, kad važiuojant pagrindiniu keliu žiedinėje sankryžoje, jis matė, kad šalutiniame kelyje stovėjo tamsios spalvos automobilis, ir įvažiavus šiam automobiliui į žiedinę sankryžą, matydamas, kad galimas susidūrimas, ėmė lėtinti greitį, ir pravažiavus šiam automobiliui, pamatė už jo kitą automobilį, tai yra G. Č. vairuojamą automobilį, ir atsitrenkė priekine dešine puse į automobilio „Toyota“ galinį ratą ir bamperį. Kampu atsitrenkė, nes bandė išvengti susidūrimo, pasuko labiau į dešinę, nes sustojo savo juostoje dešiniau, jau praktiškai buvo įvažiavęs į pirmą juostą. Šių automobilių apgadinimai, tai yra „Toyota“ automobilio užpakalinė pusė, o automobilio „Volvo“ priekinė dešinioji pusė, patvirtina, kad „Toyota“ automobilis buvo toje eismo juostoje didžiąja dalimi įvažiavęs į D. K. važiavimo juostą. Kaltinamoji kaltę neigia ir nurodo, kad D. K. turėjo ją pastebėti ir stabdyti, be to, nežinomas jo važiavimo greitis, tačiau Kelių eismo taisyklėse nurodyta, kad suteikta pirmumo teisė važiuojančiam pagrindiniu keliu, ir vairuotojas, kirsdamas pagrindinį kelią, turi tai įvertinti. Liudytojas E. P., policijos pareigūnas, apžiūrėjęs įvykio vietą ir nubraižęs įvykio schemą, nurodė, kad iš šalutinio kelio įvažiavęs į žiedą automobilis nepraleido žiedu važiavusio „Volvo‘ automobilio, dėl to įvyko susidūrimas. B. G. Č. veika, o ne kitų eismo dalyvių veiksmai, buvo tiek eismo įvykio, tiek ir jos metu kilusių pasekmių priežastis.

Įvertinus nukentėjusiosios D. V. patirtą sveikatos sutrikdymo mastą (padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas), darytina išvada, kad nurodytais veiksmais kaltinamoji padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.

Kaltinamoji padarė vieną neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo, anksčiau neteista, administracine tvarka bausta, tačiau paskirtos baudos sumokėtos, galiojančių nuobaudų neturi. Šioje byloje liudytojo D. K. patirtą žalą atlygino draudimo bendrovė, nukentėjusiąją D. V. kaltinamoji sužalojo veikdama neatsargia kaltės forma, o ne tyčia. Nėra nustatyta kaltinamosios atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, kaltinamajai pagal BK 281 straipsnio 1 dalį skirtina bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam baudos dydžiui, numatytam už neatsargią nusikalstamą veiką. Ši bausmės rūšis, teismo nuomone, yra teisinga, ja bus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai kaltinamosios atžvilgiu.

Nustatytina, jog paskirta bauda savanoriškai turi būti sumokėta per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (67 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai, 3 dalis).

Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji vairavo automobilį būdama blaivi, yra neteista, piktybiškai KET nepažeidinėja, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nors ir padarė nusikaltimą, sukėlusį nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymą, tačiau atsižvelgiant ir į tai, kad nusikaltimas neatsargus, į tai, kad padarytą žalą atlygino draudimo bendrovė, teismas daro išvadą, kad kaltinamajai neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 vnt. laikmena su fotonuotraukomis, saugoma prie 2-ojo bylos tomo, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

G. Č. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirti 30 MGL dydžio (1 500 Eur) baudą.

Nustatyti, kad G. Č. paskirta bauda savanoriškai turi būti sumokėta per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pristatyti į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų Dokumentų priėmimo poskyrį (Klaipėda, S. Daukanto g. 8, 1 a., kab. Nr. 102), arba elektroniniu paštu klaipedos.apylinkes@teismas.lt. Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 vnt. laikmeną su fotonuotraukomis, saugomą prie 2-ojo bylos tomo, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.