Kauno apygardos teismo nutartis

2021-11-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-670-383/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-03
Bylos Nr.
1S-670-383/2021
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-02261-2014-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Valdas Vitunskas
Nuteistasis
L. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-670-383/2021Proceso Nr. 1-41-1-02261-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau - Komisija) 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą taikyti nuteistajam L. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. L. V. bausmę atlieka pagal Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį (3 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – 5 metai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2017 m. kovo 13 d., pabaiga – 2022 m. kovo 13 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam L. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad nors nuteistasis L. V. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

3. Skundu apygardos teismui nuteistasis L. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą.

3.1. Skunde nurodo, kad teismas Komisijos nutarimo nepatvirtino, o ėmėsi ne tik nagrinėti jo lygtinio paleidimo sąlygas iš naujo, bet ir ėmė paneigti kompetentingos Komisijos jo atžvilgu padarytas išvadas ir apibendrinimus. Teisiškai nepateisinama tokia teismo pozicija — ne tik abejoti Komisijos kompetencija, bet ir nepasitikėti Komisija, kurios nariai betarpiškai dirba su nuteistaisiais, gerai juos pažįsta. Komisija yra įgaliota spręsti lygtinio paleidimo klausimus, turi suformuotą lygtinio paleidimo praktiką ir Komisijai lygtinio paleidimo instituto praktinio taikymo lauke yra numatyta plati diskrecijos teisė.

3.2. Skunde pažymi, kad už savo padarytus nusikaltimus ne tik nuteistas netrumpa laisvės atėmimo bausme, bet už tai jau praleido įkalinimo įstaigoje ketverius su pusę metų. Teismo motyvai dėl neatliktos bausmės dalies yra ginčytini, kadangi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnis, nustatantis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, įvykdyto nusikaltimo sunkumo laipsnio, neatliktos bausmės dalies neišskiria į atskirą kriterijų, nustatant privalomą atlikti paskirtos bausmės dalį, o padaryto nusikaltimo sunkumas neturėtų sąlygoti teismo pozicijos pasisakant dėl lygtinio paleidimo. Tai jau buvo įvertinta teisme skiriant bausmę.

3.3. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad jam šiuo metu 24 metai, nuo 2020 metų liepos mėnesio toliau laisvės atėmimo bausmę atlikti perkeltas į lengvą grupę. Teismas iš pateiktos socialinio tyrimo išvados išrinko tik tam tikras aplinkybes, kurias vienas ypač akcentuoja, pagrindžiant savo sprendimą, o palankias aplinkybes palieka nepaminėtas. Tai, kad yra skatintas, paneigia teismo tvirtinimą, esą jo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo toks, kad būtų galima taikyti lygtinį paleidimą. Yra pateikęs dokumentus, kad lygtinio paleidimo atveju turės kur gyventi.

3.4. Nuteistojo teigimu, nustatytas nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas ir socialinės reabilitacijos priemones įvykdė. Pavyko įsidarbinti, o tai šiuo metu įkalinimo įstaigoje padaryti yra beveik neįmanoma. Už nepriekaištingą darbą ir gerą elgesį darbo metu skatintas. Kiekvieną mėnesį iš darbo užmokesčio yra išskaičiuojama įstatymu numatyta darbo užmokesčio dalis, kuria yra dengiamas priteistas ieškinys. Net už sunkų ir sąžiningą darbą priskaičiuojamas atlyginimas yra labai menkas, todėl bendra padengto ieškinio suma yra santykinai nedidelė. Mano, kad vienas iš pagrindinių bausmės tikslų - nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jo atžvilgiu jau visiškai pasiektas, o kiti teismo skirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti ir lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos sąlygomis. Turi aiškius ir konkrečius tikslus, kurių sieks laisvėje: dirbs, puoselės ryšius su šeima, artimaisiais, laikysis visų paskirtų lygtinio paleidimo reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo L. V. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad L. V. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Vis dėlto, vien formalaus pagrindo egzistavimas nagrinėjamu atveju nėra pakankamas, kad sudarytų besąlyginį pagrindą nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo L. V. pakartotinio nusikalstamumo rizika priskiriama vidutinei. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nustatyta vidutinė nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti, pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir nekelianti jokių abejonių, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis L. V., atvykęs į pataisos įstaigą, sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, mokosi (duomenys neskelbtini). Kaip teisingai pažymėta skunde, nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, už gerą elgesį ir sąžiningą darbą buvo vieną kartą skatintas. Šios aptartos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo siekį prasmingai išnaudoti nelaisvėje praleidžiamą laiką, tačiau nėra pakankamos, kad teisėjų kolegijai nekeltų abejonių dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės nagrinėjamu atveju.

8. Nors nuteistojo elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau bylos medžiagoje daug neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, kurios verčia manyti, kad nuteistasis šiuo metu dar negali būti paleidžiamas į laisvę anksčiau laiko ir toliau turi būti taisomas izoliuotas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis L. V. praeityje teistas, nusikaltimai sunkėja ir yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis. Ši aplinkybė liudija, kad nuteistasis nepasimoko iš savo praeities klaidų, jas kartoja ir yra suformavęs antivisuomenines nuostatas, cinišką požiūrį į visuomenėje priimtų elgesio normų laikymąsi. Nuteistasis L. V. turi neapmokėtų teismo išlaidų ir piniginių baudų, kurias tik maža tikimybė, jog apmokės. Lėšų tvarkymo ir pajamų ypatumai gali apsunktini tolimesnį integracijos į visuomenę procesą.

9. Nuteistasis L. V. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kurių metu, siekiant priversti paklusti nukentėjusiuosius, buvo naudojamas fizinis smurtas, o tai parodo jo neigiamą požiūrį į tokias vertybes kaip žmogaus sveikata, svetimo turto neliečiamumas, kas suponuoja didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei bei tai, kad lygtinio paleidimo atveju, būdamas laisvėje, savo konfliktų sprendimui nuteistasis vėl gali pasirinkti fizinio smurto naudojimą, elgtis impulsyviai, pakartotinai nusikalsti, juo labiau, kad nusikaltimai buvo įvykdyti bendrininkų grupėje ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamumui. Be to, praeityje ne kartą elgėsi agresyviai ir prarado savitvardą. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad stebima orientacija į greitą rezultatą, susirūpinimą dėl trumpalaikių sąnaudų ir naudos, o ne dėl ilgalaikių sprendimų ar rezultatų. Ši aplinkybė teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių, ar, lygtinio paleidimo atveju, nuteistasis gebės susitelkti į ilgalaikių tikslų siekimą, užteks ryžto lėšų pragyvenimui siekti tik teisėtais būdais, juo labiau, kad nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, kurie gali būti paskata tolimesniam nusikalstamam elgesiui. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikalstamos veikos vertinimas ir negali būti vienu iš esminių kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau toks vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas.

10. Nesutiktina su nuteistuoju, kad vien tai, kad vieną kartą yra skatintas, paneigia teismo tvirtinimą, jog jo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo toks, kuris sudarytų pagrindą lygtinio paleidimo taikymui. Akcentuotina, kad nors ir 1 kartą bausmės atlikimo metu L. V. buvo skatintas, tačiau jis net 10 kartų pažeidė įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisykles, iš jų 9 kartus baustas drausmine tvarka. Nors šiuo metu galiojančių nuobaudų nuteistasis neturi, tačiau tai patvirtina, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, o tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nors ir nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo skatintas, tačiau jo elgesys pataisos namuose nebuvo išimtinai teigiamas ir nuoseklus. Akcentuotina, kad paskutinis vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas buvo padarytas 2020 m. rugsėjo 13 d., nors iki tol jis buvo skatintas (po šio paskatinimo pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles nuteistasis pažeidė net 7 kartus). Tai liudija, kad nuteistojo elgesys atliekant bausmę pataisos namuose nebuvo nuoseklus, nukreiptas elgesio korekcijai teigiamai linkme, o išimtinai tik teigiamas nuteistojo elgesys stebimas pakankamai trumpą laiko tarpą. Kartu tai leidžia abejoti sėkminga probacijos taikymo galimybe, kadangi net atlikdamas bausmę pataisos namuose, kur nustatytos tam tikros griežtos vidaus elgesio taisyklės, jų nesilaiko, todėl ir būdamas laisvėje gali skeptiškai žiūrėti į visuomenėje priimtų elgesio taisyklių laikymąsi ir pataisos procesą laisvėje. Pažymėtina, kad nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo, privalo savo elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis ir po lygtinio paleidimo taikymo. Be to, nustatyta ir eilė kriminogeninių veiksnių – kriminalinė istorija, maža motyvacija darbui, buvo ir yra įtakojamas asocialios grupės, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą.

11. Skunde nuteistasis teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai paneigė Komisijos išvadas, pats vertino, ar jis atitinka BVK numatytas sąlygas lygtiniam paleidimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis). Teismas Komisijos nutarimą patikrino laikydamasis šių reikalavimų, savo išvadas dėl atsisakymo jį tvirtinti motyvavo, todėl šis nuteistojo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Komisijos posėdžio, vykusio 2021 m. rugpjūčio 5 d. protokolas, liudija, kad sprendimas taikyti nuteistajam L. V. lygtinį paleidimą buvo priimtas nevienbalsiai, kadangi vienas komisijos narys balsavo prieš.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

13. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs materialaus pagrindo nebuvimą, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam L. V. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Konstatuojama, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis toliau laikysis įstatymų ir nenusikals. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo L. V. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai: Algirdas JaliniauskasSvetlana JurgaitienėValdas Vitunskas