Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Viginto Višinskio ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Rusijos Federacijos Gynybos ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo R. P. ieškinį dėl žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju atsakovei Rusijos Federacijos Gynybos ministerijai, trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 19 d. sprendimu už akių priteisė ieškovui R. P. iš atsakovės Rusijos Federacijos Gynybos ministerijos 287 255,88 Lt žalos atlyginimą ir 4 553,27 Lt bylinėjimosi išlaidų. Įsiteisėjęs šis teismo sprendimas Maskvos miesto teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi buvo pripažintas ir leistas vykdyti Rusijos Federacijos teritorijoje, 2012 m. rugpjūčio 25 d. išduotas vykdomasis dokumentas. Rusijos Federacijos Federalinio iždo tarpregioninė operacinė valdyba 2013 m. birželio 5 d. pranešimu grąžino vykdomąjį dokumentą nurodydama šio dokumento trūkumus, iš kurių vienas yra tai, kad išieškoma suma turi būti nurodyta Rusijos Federacijos valiuta – rubliais, o ne užsienio valiuta. Maskvos miesto teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi atmestas ieškovo prašymas pakeisti Maskvos miesto teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutarties vykdymo būdą ir tvarką tuo pagrindu, kad pagal Rusijos Federacijos civilinio proceso įstatymą teismas neturi teisės pakeisti užsienio teismo sprendimu nustatyto vykdymo būdo ir tvarkos. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis ieškovas pateikė Kauno apygardos teismui prašymą pakeisti šio teismo priimto 2011 m. liepos 19 d. sprendimo už akių vykdymo tvarką, priteistas sumas nurodant Rusijos Federacijos valiuta – rubliais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 13 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino iš dalies – ieškovui R. P. žalai atlyginti dėl sveikatos sužalojimo Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 19 d. sprendimu už akių priteistą 287 255,88 litų sumą pakeitė į 3 292 066,88 Rusijos rublių sumą.Teismas atsižvelgė į ieškovo nurodytas priežastis, dėl kurių Rusijos Federacijos Federalinio iždo tarpregioninė operacinė valdyba atsisakė priimti vykdyti Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 19 d. sprendimo už akių pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio nuostatas. Vadovaudamasis Lietuvos banko bankininkystės tarnybos operacijų ir mokėjimų departamento 2016 m. birželio 7 d. pranešimu Nr. S216(23.4-2300)12-2487, teismas nustatė, kad 2011 m. liepos 19 d. galiojo Lietuvos banko nustatytas lito ir Rusijos rublio santykis – 8,7257 lito už 100 Rusijos rublių. Atsižvelgdamas į šį valiutų santykį, teismas nutarė pakeisti ieškovui priteistą 287 255,88 litų sumą į 3 292 066,88 Rusijos rublių sumą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovė Rusijos Federacijos Gynybos ministerija prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodo, kad CPK 284 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, išdėstymo ar tvarkos pakeitimo institutas neskirtas įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Sprendžiant tokį klausimą, teismas yra susaistytas su patenkinto materialinio reikalavimo turiniu, išdėstytu sprendimo rezoliucinėje dalyje, ir negali keisti sprendimo esmės. Tačiau kaip matyti iš apskųstos teismo nutarties, Kauno apygardos teismas faktiškai išėjo už ieškovo reikalavimo ribų, kas iš esmės neleistina. Šis reikalavimas turi būti nagrinėjamas atskirame civiliniame procese.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino ieškovo prašymą pakeisti teismo sprendimo už akių vykdymo tvarką. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka. Galimybė pakeisti sprendimo vykdymo tvarką užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą (CPK 18, 281 str.), taip pat teisėtų išieškotojo interesų apsaugą, kai skolininkas vengia vykdyti teismo sprendimą, paslepia ar sunaikina teismo sprendimu priteistus pagal individualius požymius apibūdinamus daiktus, neatlieka veiksmų, kuriuos jis sprendimu įpareigotas atlikti, ir pan. Kadangi prašymas pakeisti sprendimo vykdymo tvarką nagrinėjamas šiam įsigaliojus, tai, spręsdamas tokį klausimą, teismas yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės, t. y. išplėsti ar susiaurinti šalių įrodinėtų ir sprendimu suteiktų teisių ar nustatytų pareigų, sukurti pareigų kitiems, nei nurodyti teismo sprendime, kurio vykdymo tvarka keičiama, asmenims (išskyrus jų teisių perėmėjus) ir pan.Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 19 d. sprendimu ieškovui R. P. iš atsakovės Rusijos Federacijos Gynybos ministerijos išieškotiną sumą - žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas, priteisė Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta – litais, kas atitinka LR Civilinio kodekso 6.36 straipsnio 1 dalies nuostatas. Klausimas dėl valiutos, kuria vykdomas teismo sprendimu priteistų sumų išieškojimas, jos pakeitimo ar perskaičiavimo paprastai yra sprendžiamas pagal vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas (pvz. Lietuvos Respublikoje CPK 776 straipsnis nustato, kad užsienio valiuta nurodytos sumos išieškomos eurais pagal sprendimo priėmimo dieną Europos centrinio banko paskelbtą orientacinį euro ir užsienio valiutų santykį). Pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 54 straipsnį sprendimų vykdymo tvarką reguliuoja Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas vykdomas, įstatymai. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimas vykdytinas Rusijos Federacijoje ir klausimą dėl valiutos, kuria turi būti išieškomi teismo priteistos sumos, nagrinėtini šios valstybės atitinkamų institucijų.Tačiau nagrinėjamoje byloje susiklostė išskirtinė procesinė situacija. Minėta, kad Rusijos Federacijos teismas Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 19 d. sprendimą pripažino, leido vykdyti ir išdavė atitinkamą vykdomąjį dokumentą. Priteistos pinigų sumos išieškotinos iš valstybės biudžeto. Pagal Rusijos Federacijos Vykdymo proceso įstatymo (rusiškai „??????????? ????? o? ?????????????? ????????????“), 1 straipsnio 2 dalį, šis įstatymas netaikomas, kuomet vykdomas išieškojimas iš valstybės biudžeto piliečių naudai. Pagal minimą normą tokiu atveju išieškojimo tvarką nustato Rusijos Federacijos Biudžeto įstatymai, o konkrečiai RF Biudžeto kodeksas (rusiškai „????????? ????? ?????????? ?????????“). Šio įstatymo 242.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iždo institucijai pateikiamas vykdomasis dokumentas, kuriame išieškoma suma turi būti nurodyta Rusijos Federacijos valiuta – rubliais. Būtent dėl to, kad pateiktame dokumente ieškovui priteista pinigų suma išreikšta litais, Rusijos Federacijos Federalinio iždo tarpregioninė operacinė valdyba 2013 m. birželio 5 d. pranešimu grąžino ieškovui vykdomąjį dokumentą. Maskvos miesto teismas 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo pakeisti Maskvos miesto teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria pripažintas ir leistas vykdyti Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 19 d. sprendimas, vykdymo būdą ir tvarką tuo pagrindu, kad pagal Rusijos Federacijos civilinio proceso įstatymą teismas neturi teisės pakeisti užsienio teismo sprendimo nustatyto vykdymo būdo ir tvarkos. Tačiau toje pačioje nutartyje Maskvos miesto teismas nurodė, kad ieškovas dėl sprendimo vykdymo būdo ir tvarkos pakeitimo turi teisę kreiptis į sprendimą priėmusį teismą.Tokiu būdu Maskvos miesto teismas, paminėta 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą deleguodamas Kauno apygardos teismui, išsprendė kolizinę situaciją, kuomet pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 54 straipsnį sprendimų vykdymo tvarką reguliuoja Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas vykdomas t. y. Rusijos Federacijos, įstatymai ir jį turėtų vykdyti atitinkamos šios šalies institucijos, tačiau ieškovo prašomą procesinį veiksmą gali atlikti tik sprendimą priėmęs teismas (LR CPK 284 str., Rusijos Federacijos civilinio proceso kodekso (rusiškai „??????????? ?????????????? ?????? ?????????? ?????????“) 203 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, susiklosčius šios nutarties 9, 10 punktuose aptartai išskirtinei procesinei situacijai, kuomet lieka neužtikrintas Lietuvos Respublikos teismo priimto ir įsiteisėjusio, Rusijos Federacijos teismo pripažinto ir leisto vykdyti sprendimo privalomumas bei vykdytinumas (CPK 18, 281 str.), pirmosios instancijos teismas teisėtai ėmėsi nagrinėti savo priimto sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą, nes tik tokiu būdu gali būti užtikrintas paminėto teismo sprendimo įvykdymas užsienio valstybėje bei įgyvendinta asmens teisė į teisminę gynybą. Negali būti toleruojama teisinė situacija, kuomet teismo sprendimas lieka neįvykdytas tik dėl jo rezoliucinėje dalyje suformuluoto įpareigojimo priteistą pinigų sumą sumokėti nacionaline teismo sprendimą priėmusios valstybės valiuta. Neišsprendus šioje byloje susiklosčiusios išskirtinės procesinės situacijos nutartyje išdėstytu būdu, asmuo būtų priverstas, esant galiojančiam ir kitoje valstybėje pripažintam sprendimui, pakartotinai dėl to paties dalyko kreiptis į teismą. Pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta, pagrįsta ir paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.