Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartis

2021-02-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-6-928/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-02
Bylos Nr.
II-6-928/2021
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00453-2020-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą atmesti.
Teisėjas
Odeta Gruodienė (pirm.)
Pareiškėjas
D. B.
Institucija
Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-6-928/2021Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00453-2020-1Procesinio sprendimo kategorija: 21.10.4. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. vasario 2 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Odeta Gruodienė,sekretoriaujant Aušrai Petkevičienei,dalyvaujant pareiškėjui D. B.,

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos atstovams D. U., R. B.,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo D. B. (toliau – Pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nevedusio, registruoto Užimtumo tarnyboje, gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio (toliau – Institucija) 2020 m. spalio 9 d., nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Teismas, susipažinęs su skundu ir pateikta administracinio nusižengimo byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio Vyresnioji specialistė D. U., išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, 2020 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje padarymą, D. B. skyrė 80 Eur dydžio baudą. Skundžiamu nutarimu D. B. buvo nubaustas už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d., 14.22 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairavo automobilį „BMW”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir ranka naudojosi mobilaus ryšio priemone, telefonu.

Šalies argumentai

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2020 m. spalio 27 d. buvo gautas D. B. skundas dėl minėto nutarimo, kuriuo prašoma skundžiamą nutarimą panaikinti. Pareiškėjas skunde nurodo, jog nesutinka su skundžiamu Nutarimu, kadangi jį priėmusi institucija atsisakė objektyviai įvertinti visas bylos aplinkybes, nebuvo ištirti byloje esantis vaizdo registratoriaus įrašas (vaizdas, garsas) bei jo paties duoti paaiškinimai. Kai 2020 m. rugpjūčio 3 d., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo stabdomas pareigūnų jokio pažeidimo nepadarė, todėl pareigūnei žodžiu nurodė, kad nori duoti paaiškinimus raštu, susipažinti su turima vaizdo medžiaga ir tai užfiksuoti protokole, tačiau to jam padaryti nebuvo leista. Tokios aplinkybės įrodo protokolą surašiusio pareigūno priešiškumą. 2020 m. rugpjūčio 13 d. jam buvo leista susipažinti su dalimi pareigūnų automobilio Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo registratoriaus įrašu. Susipažinimo metu buvo pastebėta, kad pareigūnų automobilis vairuojamas E. M. nesilaikė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.7, 150.10, 73.7, 73.11 punktų reikalavimus ir draudimus (buvo sustoję tokioje vietoje, kurioje stovėdami kliudė kitų transporto priemonių eismui, viršijo leistiną greitį, reguliuojamoje sankryžoje nepaisė šviesoforo signalo). Šiurkštus KET nepaisymas keliant pavojų sau ir aplinkiniams tik tam, kad sustabdytų kitą automobilį yra logiškai nesuprantamas ir nepaaiškinamas, spėja, kad tai buvo daroma esant asmeninėms priežastims. Savo veiksmus pareigūnai įvertino vartodami necenzūrinius žodžius, kurie ir yra girdimi įraše. Tai, kad M. B. buvo šališka ir neobjektyvi įrodo ir tai, kad grįžusi į tarnybinį automobilį paaiškina E. M., kad ji surašys dar vieną protokolą (galimai už jos reikalavimų nevykdymą). Pareigūnė turėjo išankstinį nusistatymą ir tai paneigia skundžiamame nutarime padarytą išvadą, kad „<...> M. B. ir E. M. yra įgalioti vykdyti eismo priežiūrą. D. B. neprisimena, kad anksčiau su minėtais pareigūnais būtų turėjęs konfliktų, todėl policijos pareigūnų neobjektyvumas jo atžvilgiu atmestinas.“. Tai, kad D. B. neprisimena nėra pagrindas teigti, kad nėra šališkumo, išankstinio nusistatymo. Tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių (tikrovės) aplinkybių, todėl jais remtis kaip įrodymais negalima. Peržiūrėjus vaizdo registratoriaus įrašą akivaizdu, kad E. M. net nežinojo, kurį automobilį reikia stabdyti, t. y. tik gavęs iš M. B. patvirtinimą yra stabdomas jo automobilis. Tarnybiniai pranešimai surašyti praėjus 47 d. ir 62 d. nuo administracinio nusižengimo protokolo surašymo dienos. Praėjęs ilgas laiko tarpas patvirtina, kad „tarnybinis pranešimas“ buvo surašytas ne pagal tos dienos aplinkybes, o galimai pasitikslinus įvykio aplinkybes vėliau. Pareigūnai M. B. ir E. M. atlikdami viešą patruliavimą – patruliavimą, kurį pareigūnai atlieka specialiomis spalvomis nudažytu ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtu automobiliu, buvo tarnybos metu. 2020 m. gegužės 28 d., Nr. 5-V-420 įsakymu „Dėl Policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo aprašo patvirtinimo“, padarė eilę šio įsakymo pažeidimų (17.1, 22, 32.1, 32.2, 32.3, 32.4), todėl buvo priversti savo veiksmus pateisinti, t. y. surašyti protokolą. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad „<...> B. aiškinimas, jog minėtu laiku, nurodytoje vietoje jis nesinaudojo mobiliojo ryšio priemone, nes nėra užfiksuota nei vaizdo filmavimo kamera, nei fotoaparatu, vertintini kritiškai kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės.“. Tokių išvadų darymas nutarime tik patvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo siekiama objektyviai įvertinti byloje esančius duomenis, o buvo tik apsiribota užduotimi surašyti tik tokį nutarimą, kad būtų galima nubausti. Peržiūrėjus vaizdo įrašą galima pamatyti, kad priešingai nei buvo teigta, vaizdo registratorius įrodo, kad D. B. jokio pažeidimo nepadaro, o KET taisykles pažeidinėja kiti eismo dalyviai. Skundžiamame Nutarime D. U. dėl nežinomų priežasčių atsisakė įvertinti tiek užfiksuotą vaizdo medžiagą, tiek garso įrašą. Nutarimą priėmusi pareigūnė nustatė tik atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Būtent Pareiškėjo dėka, t. y. 2020 m. rugpjūčio 3 d. prašymu, 2020 m. rugsėjo 18 d. vykusio posėdžio metu pateikti žodiniai pastebėjimai, 2020 m. rugsėjo 30 d. prašymu buvo išsaugotas vaizdo įrašas, gauti „tarnybiniai pranešimai“. Tokius aktyvius D. B. veiksmus būtu galima vertinti kaip atsakomybę lengvinančia aplinkybe (jei pažeidimas būtų padarytas). Galiojančios administracinės nuobaudos turėjimas neturėtų būti vertinamas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kadangi metų bėgyje Pareiškėjo atžvilgiu buvo surašyti 2 administraciniai nurodymai už ANK 417 straipsnio 2 dalį. Minėti nurodymai yra niekaip nesusiję su nagrinėjamu atveju, kadangi abu administraciniai nurodymai yra išrašyti už automobilio stovėjimo taisyklių nesilaikymą, o paskirtos nuobaudos - baudos sumokėtos nurodymo surašymo dieną. Pareigūnai M. B., E. M. nesiekė, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir objektyviai, įvertinus byloje esančius „tarnybinius pranešimus“, protokolą, skundžiamą nutarimą, vaizdo registratoriaus užfiksuotus vaizdus ir pareigūnų pokalbius, D. B. paaiškinimus, matyti, kad pareigūnai surašę administracinio nusižengimo protokolą, tarnybinius pranešimus, nutarimą turėjo išankstinį nusistatymą, nulėmusi nepagrįstų ir neteisingų sprendimų priėmimą.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į D. B. skundą prašo jį atmesti bei palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad skundžiamas 2020 m. spalio 9 d. įgalioto policijos pareigūno priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl nutarimo naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. B. teismo posėdžio metu palaikė skundą ir prašė jį tenkinti bei nurodė, kad savo kaltės dėl administracinio nusižengimo padarymo nepripažįsta. (Duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas jo vairuojamas automobilis, policijos pareigūnų. Iš kur važiavo neatsimena. Važiuodamas automobiliu „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) per kažkurį iš veidrodėlių pastebėjo, kad dideliu greičiu priartėja policijos pareigūnų tarnybinis automobilis. Automobiliu pasitraukė įvažiavęs į daugiabučio namų kiemą. Tokiu būdu jis davė kelią, suteikė pirmenybę policijos pareigūnams. Jam policijos pareigūnė paaiškino, kad jis padarė administracinį nusižengimą, tačiau jis su tuo nesutiko ir prašė pateikti medžiagą, to padaryti buvo neleista, taip pat jam nebuvo leista duoti paaiškinimus. Automobilyje turi vaizdo registratorių. Atsimena, jog tuo metu kaip tik buvo nukritęs vaizdo registratorius, t. y. atsiklijavęs nuo priekinio stiklo. Vaizdo registratorius buvo priklijuotas per vidurį priekinio stiklo, kuris tą pačią dieną, jam važiuojant nukrito ant automobilio panelės. Jis jį bandė paimti ir pataisyti, tačiau jam to padaryti nepavyko ir tuomet vaizdo registratorius nusirideno ir nukrito po automobilio sėdyne. Tai darė kai pastebėjo, jog vaizdo registratorius yra nukritęs. Taip pat dar naudojosi neseniai įsigytu CD ir jį buvo įsidėjęs į magnetolą, grojo muzika. Jam, jį sustabdžiusi pareigūnė, priėjusi prie jo automobilio nurodė, kad jos manymu jis naudojosi telefonu. Jo paprašė vairuotojo pažymėjimo, dokumentų. Jis pateikė visus prašomus dokumentus, ko neturėjo to nepateikė, tačiau ko nepateikė nepamena. Pareigūnė jį sustabdė neteisingai, be priežasties. Nepamena ar tą dieną važiavo (duomenys neskelbtini). Jį sustabdžius policijos pareigūnei, šiai parodė kompaktinį diską, tačiau nepasakė apie nukritusį vaizdo registratorių, nes pareigūnai tik vėliau nurodė kokiomis aplinkybėmis jie matė įvykį, nes buvo momentas kai jis rankoje laikė kompaktą. Neturėdamas telefono bandė išsiaiškinti aplinkybes, kurias matė pareigūnai. Jis išgirdo tik teiginį, kad jis naudojosi telefonu. Vaizdo įrašai įrodo, kad pareigūnai turi prieš jį išankstinį priešišką, asmeninį nusiteikimą. Jo teismo posėdžio metu atsineštas telefonas „Nokia 3310“ yra priemonė išsiaiškinti ar policijos pareigūnai gali individualiais požymiais apibūdinti telefoną. Jis šio telefono automobilyje tą dieną neturėjo. Jis šiuo telefonu nesinaudoja, tačiau jis yra veikiantis. Jis naudojasi kitais mobiliojo ryšio telefonais, tačiau jų parodyti negali, nes šiuo metu jų su savimi neturi. Kitas jo turimas telefonas yra mėlynu viršeliu, nugarėle, tikrai ne juodas. To telefono, kuriuo naudojosi pažeidimo metu jis nebeturi, nes šis sugedo, jį pakeitė kitu telefonu. Tuo metu turėjo nemažai telefonų. Veikiantį turėjo vieną – mėlynos spalvos, kuris sugedo jau po įvykio, gal rugpjūčio 19 d. Telefonas buvo su gamykliniais defektais.

Panevėžio apskrities VPK kelių policijos atstovė D. U. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo priimtas nutarimas, žmogus atėjo į bylos nagrinėjimą, ir buvo prie bylos medžiagos įkelta vaizdo registratoriaus medžiaga, kuri buvo peržiūrėta kartu su D. B.. Buvo nagrinėjama byla dėl naudojimosi mobiliojo ryšio priemone ją laikant rankose, ne dėl kalbėjimosi telefonu, o dėl veiksmų, nesusijusių su vairavimu. KET 10 punktas kalba, jog ne tik draudžiama kalbėti telefonu, bet transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių ne su transporto priemonių vairavimu nesusijusių veiksmų. Asmuo neigė, kad jis turėjo telefoną, kad juo naudojosi, tiesiog taip pat kalbėjo, kad jis buvo įsigijęs naują kompaktą, kurį galimai laikė rankoje. Dabar negali tiksliai pasakyti ar buvo užsiminta apie registratorių, bet minėjo, kad galimai užsiiminėjo kita veikla, galbūt laikė rankoje kompaktą. Didžiausią bylos nagrinėjimo dalį, kadangi D. B. jau buvo susipažinęs su tarnybinio automobilio priekine vaizdo kamera, kuri fiksuoja aplinką, ja darytu įrašu, D. B. buvo išaiškinta, kad šia kamera nėra fiksuojami pažeidimai, o jis skirtas filmuoti kas vyksta priekyje automobilio, kad būtų galima paneigti ar patvirtinti tam tikrus teiginius. Bylos nagrinėjimo metu dažnai nukrypdavo į pareigūnų elgesį, veiksmus. Pareigūnai, kurie užfiksavo pažeidimą yra dirbantys Panevėžio apskrities VPK, jie kelia kvalifikaciją, laiko įvairius testus, todėl pareigūnai yra kompetentingi pastebėti ir užfiksuoti KET pažeidimus. Tą kartą pareigūnai dirbo viešai, o kai vyksta viešas patruliavimas tada nenaudojama fiksavimo kameros, fotoaparatai. Pareigūnai, viešai patruliuodami, yra kompetentingi savo akimis tiesiog įvertinti ar padarytas KET pažeidimas. Kadangi tarnybinių pranešimų nebuvo ji paprašė kolegos E. M., kad jis surašytų tarnybinį pranešimą. Jam buvo parodytas protokolas, tačiau su filmuota medžiaga nei jis, nei M. B. nesusipažino. M. B. tuo metu atostogavo, todėl tuo metu buvo surašytas tik E. M. tarnybinis pranešimas ir buvo atidėtas bylos nagrinėjimas. Kas M. B. pasakė surašyti tarnybinį pranešimą nežino. Tiesiog ši žinutė yra perduodama vieno pareigūno kitam. Pažeidėjui paskirta administracinė nuobauda. Jai nėra žinoma apie kitų pareigūnų atliktus kitus veiksmus šioje byloje, išskyrus, kai kolega B., kuris atsakingas už bylų paskirstymą, 108 kabinete supažindino su tarnybinio automobilio vaizdo kamera filmuota medžiaga. Kadangi M. B. dirbo tame pačiame ekipaže su E. M., jo ir paprašė surašyti tarnybinį pranešimą. Jeigu jis nebūtų matęs įvykio tai ir būtų parašęs tarnybiniame pranešime. Jeigu yra surašomas tik administracinio nusižengimo protokolas, be administracinio nurodymo, tarnybinis pranešimas yra surašomas tą pačią dieną. Jeigu surašomas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, tarnybinis pranešimas nėra rašomas tą pačią dieną, nes žmogus gali geranoriškai sumokėti siūlomą baudą. Kilus byloje neaiškumų prašoma surašyti tarnybinį pranešimą. „Kūno“ kamera yra filmuojama, tačiau tai nėra registratorius. Ji skirta fiksuoti policijos pareigūnų pašnekesiui, bendravimui su pažeidėju, liudytojais, aplinkai. Kitiems asmenims ji asmeniškai neleido susipažinti su vaizdo medžiaga ir kita bylos medžiaga. Prieš rašant tarnybinį pranešimą yra leidžiama prisiminti bylos aplinkybes, o ne su ja susipažinti. Surašant tarnybinį pranešimą yra tikimybė, kad pareigūnas tiksliau atsimins reikšmingų detalių bylos nagrinėjimui, nes protokole nėra taip smulkiai surašoma. Ji susipažino su „kūno“ kamera darytais įrašais maždaug tada kai gavo šaukimą į teismą. Iki tol jai užteko filmuotos medžiagos ir tarnybinio pranešimo, protokole užfiksuotų detalių, kad priimtų sprendimą. Nagrinėjant bylą „kūno“ kameros filmuotų įrašų neturėjo. Administracinių nusižengimų registre yra protokolas, o prie bylos buvo įkeltas automobilio vaizdo kameros įrašas, kurį ji žiūrėjo kartu su D. B..

Liudytoja apklausta M. B. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Kelių policijos tarnyboje vyriausiąja patrule. 2020 m., tą dieną dirbo su vyriausiuoju patruliu E. M., kuris vairavo tarnybinį automobilį. Stovėjo (duomenys neskelbtini), priekiu įsistūmę automobiliu į (duomenys neskelbtini). Stovėjo su tikslu užfiksuoti pažeidimus, nes tą pačią dieną prieš tai jau buvo užfiksavę toje pačioje vietoje pažeidimą. Antroje dienos pusėje, tačiau tiksliai nepamena laiko, pastebėjo pravažiuojant, iš kairės į dešinę, automobilį – tamsios spalvos džipą, kurio vairuotojas naudojosi mobiliojo ryšio priemone – telefonu. Jie sustabdė minėtą vairuotoją, kuris sakė, jog telefonu nesinaudojo. Buvo užfiksuotas pažeidimas ir surašytas protokolas. Pažeidimą pamatė ji, tačiau jį matė ir kolega. Neatsimena, kuris pamatė pirmas. Neatsimena ar davė komandą vytis. Atsimena, kad vairuotojas kaire ranka laikė vairą, o dešine ranka laikė juodą telefoną ir buvo nuleidęs akis ir darė kažką pirštu. Tuomet ji su kolega iškart važiavo. Automobilį sustabdė už (duomenys neskelbtini) sankryžos. Suprato, kad tai telefonas, nes jį matė, žino kaip atrodo telefonas. Ji neturi jokio tikslo ką nors išsigalvoti, jai nuo to niekas nepriklauso, ji to žmogaus nepažįsta. Sustabdžius automobilio vairuotoją ji prie jo priėjo, jei gerai pamena paklausė ar vairuotojas žino dėl ko jis buvo sustabdytas. Vairuotojas sakė, kad nežino. Tada ji informavo, kad vairuotojas dešine ranka naudojosi telefonu bei paklausė ar vairuotojas gali parodyti savo telefoną, o šis atsakė, kad negali. Ji paprašė vairuotojo pažymėjimo ir nuėjo rašyti protokolo. Salėje yra tas asmuo, kuris buvo sustabdytas aptariamo įvykio metu – D. B.. Vairuotojas buvo atėjęs prie tarnybinio automobilio, sakė, kad nori pamatyti vaizdo registratoriaus įrašą, norėjo pamatyti ar užfiksuotas pažeidimas. Ji pasakė, kad negali atsukti vaizdo įrašo, reikia kreiptis į (duomenys neskelbtini). Nežino ar vairuotojas kažką sakė apie savo automobilyje įrengtą vaizdo registratorių. Prieidama prie automobilio, kurį vairavo D. B. „kūno“ kamerą buvo įjungta. Ji kamerą visada įjungia pati. Atsimena, kad D. B. jai sakė ar jis gali duoti „pareiškimą“. Ji dar patikslino ar jis nori duoti paaiškinimą ir ji nurodė, kad reikia kreiptis į (duomenys neskelbtini) esantį policijos komisariatą. Vairuotojai įvairiai duoda paaiškinimus. Nežino, kodėl nagrinėjamu atveju nėra vairuotojo paaiškinimo. Vairuotojas nesutiko su pažeidimu, pasakydamas, jog nesinaudojo telefonu. Kiek pamena davė vairuotojui pasirašyti ant administracinio nusižengimo protokolo. Pats vairuotojas buvo priėjęs prie jos ir sakė, kad nori rašyti pareiškimą, todėl ji pasimetė, nes paprastai jis nerašomas. Tada ji paklausė ar vairuotojas nori rašyti paaiškinimą bei nurodė kur jam kreiptis dėl vaizdo kamerų įrašų, o vairuotojas nurodė, kad pirmiausia nori susipažinti su vaizdo įrašu ir kokiu būdu užfiksuotas pažeidimas. Žino, kad administracinio nusižengimo protokole, iškart po įvykio, prie „kitos žymės“ įrašė kokiu atstumu tarnybiniu automobiliu stovėjo nuo tos vietos kur pastebėjo transporto priemonę, kurios vairuotojas galimai naudojosi telefonu. Stovėjo ne prie pat tos gatvės, tačiau tikrai ne už kokių 10-15 metrų. Teismo posėdžio metu pagarsinus administracinio nusižengimo bylos 3 lapą, kas yra surašyta administracinio nusižengimo protokole, kad stovint (duomenys neskelbtini) nuo sankryžos 5 m atstumu, liudytoja parodė, kad administracinio nusižengimo protokole nurodyti duomenys yra teisingi, ji juos tvirtina. Vaizdo medžiagos ji nematė, nežino ir neatsimena ar jų stovintį tarnybinį automobilį turėjo apvažiuoti kitos transporto priemonės. Fiksuoja visus pažeidimus, nes tai jos darbas, bei kokius pažeidimus fiksuoti nesirenka. Nuo tarnybinio automobilio ir važiuojančio automobilio, kurio vairuotojas galimai naudojosi mobilaus ryšio telefonu, buvo maždaug 5 m atstumas. Nežino kokiu greičiu važiavo pažeidėjas, tačiau tikrai „nepralėkė“, galbūt važiavo 50 km/h. Turi teisę, vejantis pažeidėją, vytis, taip pat ir degant raudonam šviesoforo signalui. Nežino ar vejantis pažeidėjo automobilį viršijo leistiną greitį. Persekiojamą automobilį stabdo su švyturėliais, tačiau nežino ar tuo metu naudojo garsinį signalą. Pažeidėjas sustojo įsisukęs į (duomenys neskelbtini) esantį kiemą. Nežino ar buvo pasakiusi, kad surašys dar vieną protokolą už pareigūno teisėtų reikalavimų nevykdymą. Tačiau galėjo jį surašyti, nes D. B. buvo neleista išlipti iš automobilio, tačiau jis išlipo. Pažeidėjui priėjus prie tarnybinio automobilio buvo analizuojamos aplinkybės apie pažeidimą, apie tai ar yra užfiksuota, kokiu būdu užfiksuota ir kur pažeidėjui reikia kreiptis. Pažeidėjas, priėjęs prie tarnybinio automobilio, kažką atnešė, jai atrodo, kad atnešė kažkokį registratorių, ir sakė, gal ji matė atneštą daiktą, o ji pasakė, kad ne. Registratorius buvo mažas, kaip diktofonas, tik platesnis, maždaug toks pat kaip pareigūnų turima „kūno“ kamera. Pažeidėjas, vairuodamas automobilį, naudojosi telefonu dešine ranka, telefono nebuvo pridėjęs prie ausies. Nežino kaip buvo apsirengęs pažeidėjas, kai jis važiavo automobiliu. Tarnybinis pranešimas surašytas vėliau po pažeidimo padarymo, nes dažniausiai užfiksavus pažeidimą asmuo susimoka ir nėra kažkokių neaiškumų, tai tarnybinis pranešimas nėra reikalingas. Jeigu yra nesklandumų, reikia patikslinti įvykio aplinkybes, todėl yra surašomas tarnybinis pranešimas, jeigu jos paprašo tyrimą atliekantis pareigūnas. Kas konkrečiai jos paprašė surašyti tarnybinį pranešimą ji neatsimena. Surašant tarnybinį pranešimą papildomai su bylos medžiaga nesusipažįsta, tik pasiima protokolą, kad žinotų datą, laiką ir aplinkybes. Neturi išankstinių nusistatymų prieš D. B.. Tiksliai nepamena ar pažeidėjo automobilis buvo su tamsintais stiklais.

Liudytoju apklaustas E. M. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Panevėžio Kelių policijos tarnyboje vyriausiuoju patruliu. 2020 m. rudenį, tiksliai negali pasakyti, dienos metu buvo sustabdę automobilį, kurio vairuotojui surašė administracinio nusižengimo protokolą už naudojimąsi mobiliojo ryšio priemone. Prisimena, kad patruliavo su kolege M. B., ir tarnybiniu automobiliu, kuris buvo žymėtas, buvo sustoję kokių 5 m atstumu nuo gatvės važiuojamosios dalies. Kiti važiuojantys automobiliai jiems buvo matomi šonu. Pamatė pravažiuojantį automobilį „BMW“, tamsios spalvos, modelio ir valstybinio numerio nepamena, kurio vairuotojas dešinėje rankoje laikė ir naudojosi mobiliojo ryšio priemone – telefonu. Per tarnybinio automobilio langą matė, kad vairuotojas naudojasi mobiliojo ryšio priemone, t.y. akivaizdžiai matėsi, kad laikomas buvo mobilaus ryšio telefonas, bei atsimena, kad mobilaus ryšio telefonas švietė. Kai pamatė automobilį, važiavo iš paskos, o pasiviję, įjungus švyturėlius, sustabdė minėtą transporto priemonę. Automobilis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) pradžioje. Sustabdžius automobilį prie jo priėjo kolegė. Protokolas buvo rašomas tarnybiniame automobilyje, jį surašė kolegė. Tiksliai nepamena, bet lygtais vairuotojas nepripažino kaltės. Vairuotojas priėjo, pasiginčyti, kad pareigūnai suklydo ir pažeidimo nematė. Vairuotojas telefoną laikė priešais save, jeigu gerai pamena, nes matė šviečiantį ekraną. Telefono spalvos nepamena, lygtais buvo tamsus. Nežino kokiu greičiu važiavo automobilis. Važiavo vairuotojui iš galo, kitų vairuotojo veiksmų nepastebėjo, nes stebėjo eismą, vairavo automobilį. Nesirinko, kuriuos automobilius stabdyti. Kai jų tarnybinis automobilis stovėjo, pažeidėjo automobilis pravažiavo, būdamas apie 5 metrų atstumu nuo gatvės krašto, nematavo, tiksliai nežino. Pažeidėjo automobilis važiavo link „Cido“ arenos, arčiau jų tarnybinio automobilio buvusios eismo juostos. Neatsimena, kad toje vietoje, kur buvo sustoję tarnybiniu automobiliu, buvo įrengtos parkavimo vietos. Pažeidėjo automobilyje keleivio nebuvo. Atpažįsta D. B., kaip asmenį vairavusį automobilį. Kai pamatė automobilio vairuotoją, kai šis važiavo automobiliu, jo veido bruožų neįsidėmėjo, nes tokių įvykių ir pažeidimų būna daug. Nežino kaip buvo apsirengęs vairuotojas. Tą dieną matomumas buvo geras. Neatsimena ar automobilio stiklai buvo tamsinti, tačiau priekiniai tikrai nebuvo tamsinti. Kolegei jis nenurodė, kad vairuotojas jam yra pažįstamas ar ankščiau matytas. Sustabdė tikrai tą automobilį, kurio vairuotoją matė naudojantis mobiliojo ryšio priemone. Negalėjo klausti kolegės, kokį automobilį stabdyti. Gal ir viršijo leistiną greitį kai vijosi pažeidėjo automobilį, dabar tikrai nepamena. Per sankryžą važiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, tuo metu buvo įjungti švyturėliai, dėl garsinio signalo nepamena. Nepamena ar jo kolegė supažindino pažeidėją su jo teisėmis. Nežino, kodėl vairuotojas nesutiko su padarytu pažeidimu. Atsimena, kad vairuotojas po tam tikro laiko atnešė kažkokį juodą daiktą, tačiau tikrai ne mobiliojo ryšio priemonę. Tas daiktas visiškai nepanašus į mobiliojo ryšio priemonę. Iš pradžių tarnybinio pranešimo nesurašė, nes tokiems dalykams jo nereikia, tai nėra privaloma. Jį surašė vėliau, nes to paprašė tyrėjai. Prieš surašant tarnybinį pranešimą susipažino su administracinio nusižengimo protokolu. Nuo protokolo nurašė automobilio valstybinius numeris. Taip pat, tuo metu nebuvo praėję daug laiko, kaip bylos nagrinėjimo teisme metu, kad būtų pamiršęs visas įvykio aplinkybes. Jam asmeniškai nebuvo tokių atvejų, kad būtų nubaudę asmenį, kuris naudojosi ne mobiliojo ryšio priemone, pavyzdžiui, planšete. Jis nėra susipažinęs su vaizdo įrašais. Tuo metu nematė automobilyje įrengtų ekranų, nes akivaizdžiai matė pažeidimą, kaip rankoje laikomas telefonas. Visa kita jam neaktualu pamatyti ar atsiminti. Nuo jo paties iki kito automobilio vairuotojo galėjo būti apie 7 m atstumas. Nežino kuris pirmas pastebėjo pažeidimą, jis ar jo kolegė. Nepamena ką atsakė, kai M. B. paklausė kokiu atstumu galima stovėti. Protokole nurodytas 5 m atstumas yra nurodytas įvertinus maždaug galėjusi būtį atstumą. Visada su kolege aptarinėja kaip rašyti protokolą, t. y. kokia turi būti sakinių struktūra, kaip turėtų skambėti ir pan. M. B. tikslinosi dėl neaktualių aplinkybių rašymo. M. B. nesidžiaugė, kad D. B. bus skiriama didesnė bauda.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apskrities VPK kelių policijos atstovas R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad kiek žino pareigūnų „body“ kameros įjungiamos kai tai yra reikalinga fiksuojant pažeidimą. Administracinio nusižengimo protokole yra surašytos visos teisės ir pareigos ir D. B. pareigūnų to neprašė, jog būtų žodžiu supažindintas su savo teisėmis ir pareigomis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 417 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.

Byloje nustatyta, jog D. B., už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą skundžiamu nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda – 80 Eur dydžio bauda. D. B. skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, jog su padarytu pažeidimu nesutinka, kadangi mobiliojo ryšio telefonu, vairuodamas automobilį, jis nesinaudojo, o policijos pareigūnai, nurodydami buvus priešingai, iš esmės suklydo. Iš Pareiškėjo skundo bei duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog jis iškėlė versiją, kad administracinio nusižengimo padarymo faktą užfiksavę policijos pareigūnai buvo suinteresuoti jo nubaudimu, t. y. šališki jo atžvilgiu, todėl jis buvo nubaustas nepagrįstai, o be to, patys administracinį nusižengimą užfiksavę pareigūnai padarė eilę KET reikalavimų, bei kitų teisės aktų pažeidimų. Nepaisant to, teismas, susipažinęs su skundu, skundo bylos medžiaga, administracinės bylos medžiaga, vaizdo įrašais bei teismo posėdžio metu išklausęs Pareiškėją, liudytojus bei Institucijos atstovus, sprendžia, jog D. B. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį pagrįstai, jo kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo padarymo įrodyta visiškai ir nekelia abejonių, o pagrindo naikinti skundžiamą Nutarimą nėra.

Pareiškėjas, teismo posėdžio metu, duodamas paaiškinimus apie nagrinėjamą įvykį, nurodė, kad vairuodamas automobilį mobiliojo ryšio telefonu nesinaudojo, kadangi jo tuo metu net neturėjo su savimi. Taip pat, Pareiškėjas kėlė versiją, jog policijos pareigūnai, kurie užfiksavo administracinio nusižengimo padarymo faktą, galėjo suklysti teigdami, jog matė jį (Pareiškėją) rankoje laikant mobiliojo ryšio telefoną. Kaip ir matyti iš byloje esančių vaizdo įrašų, tuo metu kai D. B. buvo sustabdytas policijos pareigūnų, policijos pareigūnei M. B. bendraujant su D. B., šis parodė policijos pareigūnei kompaktinį diską, t. y. jo dėžutę, teigdamas, jog jis rankoje galėjo laikyti būtent šį daiktą, o ne mobiliojo ryšio telefoną, todėl policijos pareigūnai suklydo. Papildomai, Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog policijos pareigūnai galėjo sumaišyti mobiliojo ryšio telefoną su vaizdo registratoriumi, kurį Pareiškėjas turi įsirengęs savo automobilyje. Pasak Pareiškėjo, tuo metu, kai jis važiavo automobiliu, jame įrengtas vaizdo registratorius buvo atsikabinęs (atsiklijavęs) nuo priekinio automobilio stiklo ir buvo nukritęs ant automobilio salono panelės. Todėl Pareiškėjas ranka buvo paėmęs minėtą vaizdo registratorių norėdamas jį pritaisyti (priklijuoti) atgal prie priekinio automobilio stiklo, tačiau to padaryti jam nepavyko ir vaizdo registratorius nukrito po automobilio sėdyne. Ką teismo posėdžio metu patvirtino pats Pareiškėjas bei liudytojais apklausti policijos pareigūnai M. B. bei E. M., byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, jog D. B., tuo metu kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, buvo priėjęs prie tarnybinio automobilio bei klausė ar policijos pareigūnai negalėjo suklysti nurodydami, jog matė mobiliojo ryšio telefoną, o ne jo turėtą vaizdo registratorių, tačiau policijos pareigūnai kategoriškai nurodė, jog matė D. B. dešinėje rankoje laikant mobiliojo ryšio telefoną. Pažymėtina, jog policijos pareigūnai M. B. bei E. M. abu nurodė matę pažeidėjo dešinėje rankoje laikytą mobilaus ryšio telefoną, ką jie vėliau nurodė ir surašydami tarnybinius pranešimus (administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) l. 9, 10). M. B. taip pat nurodė, jog pažeidėjo rankoje laikytas mobiliojo ryšio telefonas buvo tamsios spalvos ir tikrai didesnis negu jai D. B. parodytas vaizdo registratorius bei tikrai nepanašus į kompaktinį diską (jo dėžutę), kurį jai taip pat rodė D. B.. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareigūnė M. B. nagrinėjamo įvykio metu bendraudama su D. B. šiam aiškiai nurodė, jog matė jį naudojantis mobiliojo ryšio telefonu. Teismo posėdžio metu apklausus policijos pareigūnę liudytoja, ši taip pat kategoriškai nurodė, kad tikrai matė D. B. naudojantis mobiliojo ryšio telefonu, nes nagrinėjamo įvykio metu buvo šviesus paros metas, geras matomumas ir ji tikrai negalėjo sumaišyti mobiliojo ryšio telefono su kokiu nors kitu daiktu. Be to, liudytoju apklaustas policijos pareigūnas E. M. taip pat patvirtino matęs D. B. dešinėje rankoje laikant mobiliojo ryšio telefoną. Papildomai, E. M. parodė matęs ir šviečiantį mobiliojo ryšio telefono ekraną. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog peržiūrėjus byloje esančius vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotas vaizdas iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio salono bei vaizdas matomas nuo tarnybinio automobilio kėbulo priekio, matomi (duomenys neskelbtini) pravažiuojantys automobiliai, kol galiausiai ta pačia (duomenys neskelbtini) pravažiuoja tamsios spalvos automobilis, kaip vėliau paaiškėja – D. B. vairuotas automobilis „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir būtent po šio momento iš paskos minėtam automobiliui pradeda važiuoti ir policijos pareigūnų tarnybinis automobilis. Matyti, jog policijos pareigūnams užfiksavus daromą administracinį nusižengimą, t. y. pamačius, jog pravažiuojančio automobilio vairuotojas naudojasi mobiliojo ryšio priemone – telefonu, policijos pareigūnai nedelsdami pradėjo minėtą automobilį vytis. Nors iš byloje esančių vaizdo įrašų, dėl neryškios vaizdo fiksavimo kokybės, nėra aiškiai matomas administracinio nusižengimo padarymo faktas, tačiau akivaizdu, jog priešingu atveju, policijos pareigūnai nebūtų turėję jokio pagrindo tarnybiniu automobiliu vytis D. B. vairuojamo automobilio „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Kaip ir teismo posėdžio metu nurodė policijos pareigūnai, jie minėtą pažeidimą užfiksavo savo akimis ir nors Pareiškėjas nurodė, jog policijos pareigūnai suklydo, nurodydami, jog matė jį rankoje laikant mobiliojo ryšio telefoną, byloje esantys duomenys patvirtina buvus priešingai.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu taip pat kėlė klausimą ar policijos pareigūnai būdami keleto metrų atstumu nuo jo automobilio, tuo metu kai jis važiavo (duomenys neskelbtini), tikrai galėjo, per savo tarnybinio automobilio priekinį stiklą, aiškiai matyti jį sėdintį automobilyje, ar galėjo matyti jo veido bruožus, jo vilkėtus drabužius, o tuo labiau tai, kad jis rankoje laikė mobiliojo ryšio telefoną. Teismo posėdžio metu M. B. parodė, jog, kaip ji ir nurodė surašydama administracinio nusižengimo protokolą, tarnybiniu automobiliu ji su kolega buvo sustoję 5 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) sankryžos, kuria pravažiavo D. B. vairuojamas automobilis. Be to, E. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad administracinio nusižengimo padarymo fakto nustatymo metu, nuo jo paties iki D. B., sėdinčio už automobilio vairo, galėjo būti apie 7 m atstumas. Kaip ir buvo minėta, policijos pareigūnai M. B. bei E. M. abu patvirtino, jog tikrai matė D. B. dešinėje rankoje laikant mobiliojo ryšio telefoną, nes buvo šviesus paros metas ir geras matomumas. Be to, teismo posėdžio metu Institucijos atstovas R. B. savo baigiamosios kalbos metu nurodė, jog norėdamas įsitikinti ar policijos pareigūnai, stovėdami vietoje, kuri nurodyta administracinio nusižengimo protokole, tikrai galėjo aiškiai matyti kaip (duomenys neskelbtini) pravažiuojančio automobilio vairuotojas rankoje laikė mobiliojo ryšio telefoną, pats nuvyko į minėtą vietą. R. B. nurodė, jog ryte, 9.45 val. jis atvyko į (duomenys neskelbtini) ir sustojo apie 8-10 m iki kelio ženklo, ir nors teismo posėdžio metu peržiūrėjęs vaizdo įrašą suprato, kad per klaidą buvo atsistojęs prie tolimesnio įvažiavimo į automobilių stovėjimo aikštelę, t. y. ne ten kur buvo sustoję policijos pareigūnai, tačiau apie 5 minutes stebėdamas eismą, suprato, jog matomumas tokiu atstumu yra geras. R. B. nurodė, jog esant tokioms pat oro sąlygoms ir matomumui kaip ir vaizdo įrašuose, jam net per automobilių langus buvo aiškiai matomas vaizdas kitoje gatvės pusėje, o patys automobilių vairuotojai matėsi aiškiai, net pastebėjo kaip kai kurie vairuotojai naudojosi mobiliojo ryšio telefonais. Pažymėtina ir tai, jog nors Institucijos atstovas, kaip ir nurodė pats, per klaidą atsistojo ne vietoje kur (duomenys neskelbtini) susikerta su (duomenys neskelbtini), o vietoje kur (duomenys neskelbtini) susikerta su (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vietose kur jos susikerta su (duomenys neskelbtini), yra išsidėsčiusios lygiagrečiai viena kitos ir jų matomumo laukas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu yra vienodas. Institucijos atstovo nurodomos aplinkybės taip pat patvirtina, jog policijos pareigūnai tikrai galėjo aiškiai matyti, kaip D. B., vairuodamas automobilį, naudojasi mobiliojo ryšio telefonu.

Vertinant bylos aplinkybes atsižvelgtina ir į paties Pareiškėjo duotų paaiškinimų nenuoseklumą. Atkreiptinas dėmesys, jog Pareiškėjas iškart po administracinio nusižengimo padarymo bendraudamas su policijos pareigūne M. B. atsisakė jai parodyti savo mobiliojo ryšio telefoną, nurodydamas, jog jo su savimi neturi. Tą patį Pareiškėjas nurodė ir teismo posėdžio metu, o paklausus jo kokiu mobiliojo ryšio telefonu jis naudojasi šiuo metu, vengė tiesiogiai atsakyti į šį klausimą, nurodydamas, jog naudojasi keletu mobiliojo ryšio telefonų, tačiau ir jų parodyti negalėjo, nes su savimi jų neturėjo. Pareiškėjas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, nors su savimi mobiliojo ryšio telefono ir neturėjo, tačiau tuo metu jo naudojamas mobiliojo ryšio telefonas buvo tikrai ne juodos spalvos, o mėlynos (telefonas buvo mėlyna nugarėle). Pareiškėjas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad ir minėto mėlynos spalvos telefono jau nebeturi, nes praėjus nedaug laiko po įvykio šis sugedo ir jam teko mobiliojo ryšio telefoną pasikeisti. Pažymėtina, ir tai, jog aplinkybės, kad jis naudojosi mėlynos spalvos telefonu D. B. nenurodė ir surašant skundžiamą Nutarimą administracinio nusižengimo byloje, o tai nurodė tik teismo posėdžio metu. Be to, Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė dar ir tai, jog nagrinėjamo įvykio metu neva net nesuprato, jog yra stabdomas policijos pareigūnų, o tiesiog matydamas paskui jo vairuojamą automobilį važiuojantį policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, nusprendė jį praleisti, t. y. duoti jam kelią, įvažiuodamas į daugiabučio namų kiemą. Ši bei kitos jau išvardintos aplinkybės, jog pasak Pareiškėjo jis galimai galėjo rankoje laikyti ar kompaktinį diską, ar vaizdo registratorių, kurį važiuodamas automobiliu bandė pritaisyti atgal prie automobilio priekinio stiklo, atsisakymas nurodyti kokiu mobiliojo ryšio telefonu jis naudojasi, iškelta versija apie iškart po įvykio sugedusi mėlynos spalvos mobiliojo ryšio telefoną, iš esmės verčia abejoti Pareiškėjo duotų paaiškinimų nuoširdumu.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu taip pat iškėlė versiją, jog jį sustabdę policijos pareigūnai M. B. bei E. M., jo atžvilgiu nebuvo nešališki. D. B. nurodė, jog iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kaip E. M. pamini, jog jam (E. M.) jis matytas, o M. B. apsidžiaugia, sužinojusi, jog jam bus skiriama didesnė administracinė nuobauda – bauda, negu ji manė prieš tai. Nepaisant to, byloje nenustatyta jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog policijos pareigūnai M. B. bei E. M., atlikdami savo darbines funkcijas, buvo kokiu nors būdu šališki D. B. atžvilgiu. Priešingai, M. B. ir E. M. abu nurodė, jog pažeidėją nagrinėjamo įvykio metu matė pirmą kartą, o iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kaip abu policijos pareigūnai bendrauja su D. B. mandagiai, klausia ar jis nori duoti rašytinius paaiškinimus, nurodė kur asmuo turi kreiptis, jeigu norėtų susipažinti su tarnybiniame automobilyje įrengtos vaizdo kameros įrašu. Pareiškėjas grindė galimą policijos pareigūnų šališkumą jo atžvilgiu dar ir tuo, kad, pasak jo, policijos pareigūnai pažeidė eilę KET reikalavimų, o be to ir kai kurias 2020 m. gegužės 28 d., įsakymo Nr. 5-V-420 „Dėl Policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo aprašo patvirtinimo“ nuostatas. Pareiškėjas nurodė, kad policijos pareigūnų padaryti pažeidimai patvirtina, jog jie siekė nubausti ne kurį nors kitą asmenį, o būtent jį, nes nepaisydami KET reikalavimų bei kitų poįstatyminių teisės aktų nuostatų, viršydami leistiną greitį bei šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje pravažiuodami degant draudžiamam šviesoforo signalui, norėjo jį sustabdyti, kaip jis iš esmės nurodė pats, dėl mažareikšmio pažeidimo. Teismas pažymi, jog iš bylos medžiagos matyti, kad D. B. buvo sustabdytas būtent dėl tos priežasties, jog vairuodamas automobilį naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, o kaip jau ir buvo minėta, jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad policijos pareigūnai M. B. bei E. M., atlikdami savo darbines funkcijas, buvo kokiu nors būdu šališki D. B. atžvilgiu, byloje nėra. Tokiu būdu, teismas vertina policijos pareigūnų M. B. bei E. M. duotus paaiškinimus ir jų surašytus tarnybinius pranešimus, kaip objektyvius ir D. B. kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo iš esmės patvirtinančius įrodymus. Taip pat, teismas pažymi, jog Pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybes, jog policijos pareigūnai galimai padarė eilę KET reikalavimų pažeidimų ir nesilaikė kitų poįstatyminių teisės aktų nuostatų, iš esmės nesusiję su nagrinėjama byla ir jos dalyku, todėl teismas šiuo klausimu daugiau nepasisako.

Teismas tikslina nusižengimo kaltinime nurodytą aplinkybę, kad ne rankomis, o ranka naudojosi mobilaus ryšio priemone - telefonu, nes policijos pareigūnai detaliai nurodė, kad kaire ranka laikė vairą, o dešine ranka naudojosi mobilaus ryšio priemone – telefonu. Šios aplinkybės patikslinimas D. B. teisių nepažeidė, padėties neblogina.

Galiausiai, Pareiškėjo skunde nurodoma, jog priimant skundžiamą Nutarimą administracinio nusižengimo byloje, jo atžvilgiu buvo nepagrįstai pripažinta kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tai, kad jis tame pačiame ANK straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, kol nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas. Pareiškėjas nurodė, kad ankščiau administracine tvarka buvo baustas tik du kartus už automobilio palikimą stovėti neleistinoje vietoje. ANK 40 straipsnyje numatyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo. Iš administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog D. B. buvo baustas administracine tvarka už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą, atitinkamai 2020 m. birželio 28 d. ir 2020 m. birželio 7 d. Matyti, kad D. B. nagrinėjamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnyje padarė 2020 m. rugpjūčio 3 d., t. y. nepraėjus vieneriems metams nuo administracinės nuobaudos, paskirtos už tame pačiame ANK straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, įvykdymo dienos (už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą D. B. paskirta 30 Eur dydžio bauda buvo sumokėta 2020 m. birželio 28 d.). Tokiu būdu, teismas sprendžia, jog minėta aplinkybė, jog tame pačiame ANK straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą D. B. padarė pakartotinai, kol nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas, pagrįstai pripažinta kaip atsakomybę sunkinanti. Taip pat, teismas pažymi, jog Pareiškėjo skunde nurodomi veiksmai, jog jo dėka, t. y. 2020 m. rugpjūčio 3 d. surašytu prašymu, 2020 m. rugsėjo 18 d. vykusio posėdžio metu pateikti žodiniai pastebėjimai, tai, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. prašymu buvo išsaugotas vaizdo įrašas, gauti „tarnybiniai pranešimai“ skundžiamame Nutarime nepripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagrįstai. Teismas pastebi, jog D. B. nepripažino savo kaltės dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje padarymo, o be to, jo veiksmuose nėra ir kitų ANK 35 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos kaip jo atsakomybę lengvinančios.

Tokiu būdu, teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, konstatuoja, kad skundžiamas Nutarimas priimtas nepažeidžiant ANK įtvirtintų reikalavimų, jis pagrįstas ir teisėtas, o D. B. kaltė padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra įrodyta visiškai, todėl panaikinti skundžiamą Nutarimą jokio teisinio pagrindo nėra, o Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo D. B. skundą atmesti.

Palikti galioti nepakeistą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio 2020 m. spalio 9 d., nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo ar nuorašų išsiuntimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Odeta Gruodienė