Kauno apygardos teismo nutartis

2025-09-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-334-993/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-09-17
Bylos Nr.
1S-334-993/2025
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Indrė Averkienė
Nuteistasis
E. P.
Byla Nr. 1S-334-993/2025
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija. 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 17 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Indrė Averkienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. P. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam E. P.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. P. Kauno apygardos teismo 1997 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (redakcija galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) 206 straipsnį, 234 straipsnio 1 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 2, 3, 5, 8 punktus, jam paskirta galutinė subendrinta išimtinė bausmė – mirties bausmė su turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 24 straipsnio 4 dalimi, mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos, bausmę paskiriant atlikti kalėjime. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartimi pakeista Kauno apygardos teismo 1997 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė 10 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2020 m. gruodžio 18 d., pabaiga – 2030 m. gruodžio 18 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2025 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta nuteistajam E. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisijos nutarime konstatuota, jog yra pagrindas manyti, kad nuteistasis patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

3. Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2025 m. liepos 21 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo išvadai, kad nuteistojo pataisos procesas baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Šalies argumentai

4. Nuteistasis E. P., nesutikdamas su 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi, pateikė skundą apygardos teismui, kuriame prašo ją panaikinti ir tenkinti Komisijos teikimą. Savo skundą grindžia šiais argumentais:

4.1. Bausmę atlieka jau trisdešimt metų. Bausmės nenutrūkstamas laikas beveik 35 metai. Likusi bausmės dalis yra 5 metai ir keturi mėnesiai. Visą bausmės laiką stengėsi, dėjo pastangas keistis, tobulėti. Sutikti žmonės padėjo pasikeisti. Pusantrų metų bausmę atlieka pusiaukelės namuose, visą laikotarpį dirba, gauna atlyginimą, iš kurio pragyvena, dalį skiria sutuoktinei, likusią dalį taupo. Atliekant bausmę pusiaukelės namuose išlaikė B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, įgijo automobilį, vairuoja. Profesinio ugdymo centre išlaikė dviejų tipų krautuvų vairuotojų egzaminus, kas palengvins darbo susiradimą. Todėl teismo teigimas, kad turi problemų su lėšų tvarkymu, neatitinka tiesos. Neturi jokių įsiskolinimų.

4.2. Teismas iškėlė abejonę dėl jo nuostatų atliekant OASys vertinimą. Šioje srityje buvo nulinis vertinimas, tai reiškia, kad nuostatos teigiamos, nereikalaujančios korekcijos. Dėl mąstymo ir elgesio pažymi, kad praėjo beveik 30 metų, elgesys ir mąstymas, požiūris, aplinkybių vertinimas pasikeitė. Nenustos augti, tobulėti, nepriklausomai nuo to kur toliau atliks bausmę. Teismas akcentuoja teisingumo įvykdymą. Tačiau teisingumas išliks tik dalinis. Iš nusikalstamos praeities daugelio įvykių negali pakeisti, atstatyti, nepriklausomai nuo atliktos bausmės dydžio įvykdytas teisingumas nebekis. Taikant lygtinį paleidimą bausmė nesutrumpės, bus taikoma intensyvi Probacijos tarnybos priežiūra. Praktiškai niekas nesikeis, tik galės būti su savo šeima. Kalėjimo priežiūra pereis Probacijos tarnybai.

4.3. Pasiruošęs gyventi visuomenėje pilnavertį piliečio gyvenimą, laikytis įstatymų, taisyklių. Susituokęs jau šeštus metus, kuria bendrą ateitį. Turi mamą, kuri gyvena globos namuose, nes nėra kam prižiūrėti. Kas savaitgalį ją lanko. Lygtinio paleidimo atveju dažniau lankytų, o pasibaigus lygtiniam paleidimui pasiimtų gyventi. Visą bausmės atlikimo laiką stengiasi ir laikosi jam nustatytų normų, taisyklių, drausmės. Nei karto nebuvo nubaustas drausmine tvarka. Paskutinis pokalbis dėl tvarkos pažeidimų pravestas 2005 m., dėkoja pareigūnams, kurie nebaudė, matė galimybę padėti keistis. Nežino ką dar galėtų pakeisti savyje, amžius artėja prie pensinio. Prie skundo pateikiama: atsiliepimas apie darbuotoją, Pažymėjimai apie įgytas kompetencijas, sutuoktinės prašymas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. P. skundas atmetamas.

5. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis E. P. daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals. Nutartis yra pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, teismui pateiktoje medžiagoje esančius duomenis.

6. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis E. P. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra. Skundo autorius taip pat itin akcentuoja jo atliktos bausmės dydį. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas.

8. E. P. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad bausmės atlikimo metu įgijo dailidės specialybę, vėliau – apželdintojo, teismui pateikti duomenys patvirtina, kad įgijo krautuvų eksploatavimo kompetencijas, dirba, finansinių įsipareigojimų neturi, yra susituokęs, bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, 46 kartus skatintas, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėjo ir šiuo metu yra žema. Be to, nuteistasis savo teigiamu požiūriu į nustatytos bausmės atlikimo vietos taisykles, tinkamu elgesiu su administracija bei kitais nuteistaisiais, teigiamu požiūriu į darbą, pozityviu užimtumu, lavinamais darbiniais įgūdžiais, kriminalinės subkultūros netoleravimu ir jos taisyklių nesilaikymu, aktyviu dalyvavimo resocializacijos programose ir teigiamu reagavimu į taikomas poveikio priemones, smurto apraiškų nebuvimą bausmės atlikimo metu leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad yra visos sąlygos nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Taigi, apygardos teismas sutinka, kad bausmės atlikimo metu stebimos nuteistojo iniciatyvos bei pastangos vykdyti rekomenduojamas, jo nusikalstamo elgesio riziką galinčias padėti valdyti priemones. Tačiau reaguojant į pozityvius elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu nuteistajam: pakeista bausmė į terminuotą laisvės atėmimo bausmę; 2020 m. rugpjūčio 31 d. jis perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę; nuo 2022 m. gruodžio mėnesio suteikiama teisė išvykti į trumpalaikes išvykas į namus; nuo 2024 m. kovo 5 d. bausmę atlieka pusiaukelės namuose. Taigi, įvertinus teigiamą nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šiuo metu jo teisės ir laisvės yra kur kas mažiau varžomos ir ribojamos. Teismo vertinimu, šiuo metu švelninti nuteistojo teisinę padėtį dar labiau nėra pagrindo.

9. Teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima teigiamų aspektų, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bausmės atlikimo metu paskutiniuosius beveik du metus jis nebuvo skatintas, kas rodo, kad pastaraisiais metais vis labiau švelninant nuteistojo padėtį (keičiant bausmę ir bausmės atlikimo sąlygas) jo pastangos koreguoti savo elgesį teigiama linkme nebuvo tiek pastebimos. Socialinio tyrimo išvada bei kiti pateikti duomenys patvirtina, jog dar yra koreguotinų sričių, į kurias dėmesį atkreipė ir apylinkės teismas. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti kriminogeniniai poreikiai išlieka aktualūs: mąstymas ir elgesys; nuostatos; lėšų tvarkymas. Nuteistasis savo skunde akcentuoja, jog yra pakeitęs tiek mąstymą ir elgesį, tiek nuostatas, jo teigimu neturi jokių įsiskolinimų, todėl teigimas, kad turi problemų su lėšų tvarkymu neatitinka tiesos. Tačiau Socialinio tyrimo išvadoje būtent šios sritys išskiriamos, kaip galinčios turėti įtakos pakartotiniam nusikalstamumui. Paminėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik E. P. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

10. Be to, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsižvelgiama ir į praeities įvykius, t. y. teistumų skaičių, nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumą, pobūdį ir pan. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, įmanoma spręsti tik iš jo ankstesnio elgesio, kurį apima tiek elgesys bausmės atlikimo metu, tiek ir iki jos atlikimo. E. P. šiuo metu bausmę atlieka už keletą nusikaltimų, tarp kurių ir už labai sunkų nusikaltimą – kvalifikuotą nužudymą, t. y. tyčinius trijų asmenų nužudymus iš savanaudiškų paskatų, bendrininkaujant. Šios nusikalstamos veikos įvykdytos siekiant gauti finansinės naudos. Anksčiau taip pat buvo teistas. Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą nuteistasis atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą nusikalstamo elgesio rizikos kontekste. Nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumas ir pakartotinis nusikalstamas elgesys atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis. Tai yra svarbu ir vertinama kartu su kitomis aplinkybėmis. O būtent, atlikus nuteistajam didelės žalos rizikos išsamią analizę, nustatyta, kad rizika laisvės atėmimo vietoje šiuo metu yra žema, kadangi per daugiau nei 20 metų, praleistų įkalinimo įstaigoje nefiksuota galimo žalos rizikos padidėjimo, tačiau grįžus į visuomenę rizika, nukreipta į suaugusius visuomenėje, gali padidėti (šiuo metu yra vidutinė). Taigi spręsti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis ir būdais dar anksti. Nuteistojo teigiamas elgesys ir bausmės atlikimas pusiaukelės namuose, bei darbiniai santykiai turi būti tęsiami, jis turi dėti pastangas, elgtis nepriekaištingai ir įrodyti, jog pakeitė savo elgesį ir mąstymą, bei, kad šie pokyčiai ilgalaikiai ir suteikiantys pagrindą manyti, kad jis laisvėje nebenusikals. Pažymima, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas.

11. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai laisvės atėmimo įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Kartu atkreipiamas skundo autoriaus dėmesys, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.

12. Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią E. P. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nors jo elgesyje ir vyrauja tam tikrų teigiamų aspektų, jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigų sąlygų. Teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad jis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą, todėl skundo tenkinti nėra pagrindo, o skundžiama Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. P. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. rugpjūčio 20 d.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Indrė Averkienė