- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Data
- 2024-03-25
- Bylos Nr.
- e1-507-522/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46864-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Kaltinamasis
- Ž. B.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:
Ž. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, nevedęs, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ž. B. mušdamas ir smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui fizinį skausmą bei nežymiai jį sužalojo.
Ž. B. 2023-12-07, apie 20.30 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu, būdamas neblaivus (nustatytas 1,89 promilės girtumas), o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia pastūmė savo brolį A. B., dėl ko A. B. atsitrenkė į krosnį ir nugriuvo, po ko jis ant grindų gulinčiam broliui A. B. du kartus kumščiu sudavė į įvairias kūno vietas, tokiu būdu mušdamas ir smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam A. B. fizinį skausmą ir padarė kraujosruvą virš kairio antakio bei dauginius nubrozdinimus veide ir nugaros krūtininės dalies srityse, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamasis Ž. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad supranta kuo yra įtariamas. 2023-12-07, apie 20.30 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu, būdamas neblaivus, kilus konfliktui dėl netvarkos, pastūmė savo brolį A. B., dėl ko brolis atsitrenkė į krosnį ir nugriuvo. Po to ant grindų gulinčiam broliui du kartus sudavė į įvairias kūno vietas. Dėl savo elgesio labai gailisi. Jis pasižada iki 2024-08-31 atlyginti žalą ligonių kasai. Ž. B. sutinka procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 145-148, 154-156).
Akistatos, atliktos tarp Ž. B. ir A. B. metu, A. B. parodė, kad jis buvo išgėręs ir nelabai prisimena, bet viskas vyko namų, kuriuose gyvena virtuvėje. Jie susistumdė. Kai Ž. B. jį pastūmė, jis atsitrenkė nugara į pečių ir nugriuvo ant grindų. Tada, jam gulint, brolis du kartus kumščiu sudavė į kairį šoną. Kaip susižalojo veidą, neprisimena. Jam atrodo, kad ta dieną grįžus į namus, jo veidas dar nebuvo sužalotas. Jie su broliu susitaikė. Ieškinio broliui neteikia, pretenzijų jam neturi (b. l. 91-92).
Akistatos tarp Ž. B. ir A. B. metu, Ž. B., parodė, kad jis brolio parodymus girdėjo ir su jais sutinka. Žodinį konfliktą pradėjo jis. Kas pirmas kurį pastūmė, neprisimena. Buvo girti. Neatsimena, ar po to, kai brolį pastūmė, brolis trenkėsi į pečių. Neatsimena, kiek kartų galėjo broliui suduoti. Jam atrodo, kad veidą brolis buvo nusibrozdinęs jau jam atėjus į namus. Jų konflikto tikrai niekas nematė. Pamena, kad to konflikto metu ir brolis jam sudavė, bet dėl brolio veiksmų jis nesiskundė ir nesiskundžia. Šiuo metu jis pinigų neturi. Legaliai dirbti pradės tik už kokių dviejų mėnesių ir tada atlygins žalą ligonių kasai. Sutiktų procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 92).
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas pareiškėjo A. B. pareiškimas apie įvykį, kad 2023-12-07, apie 20.30 val., tarp jo ir brolio Ž. B. kilo konfliktas, kuriuo metu brolis jį stipriai pastūmė ir jis krisdamas nusibrozdino dešinę ranką į pečių, patyrė fizinį skausmą. Jam nukritus ant grindų, Ž. B. sudavė rankų kumščiais į įvairias kūno vietas, galvą. Bandant pabėgti, Ž. B. pargriovė jį ant grindų ir vėl sudavė kumščiais į įvairias kūno vietas nežinomą skaičių smūgių. Nuo suduotų smūgių jautė fizinį skausmą, kurį ir dabar jaučia. Po medikų apžiūros, nustačius nubrozdinimus ir sumušimus, jis paleistas į namus (b. l. 5-6).
Nukentėjusysis A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023-12-07, apie 20.30 val., tarp jo ir Ž. B. kilus žodiniam konfliktui, Ž. B. jį stipriai pastūmė ir jis krisdamas ant grindų nubrozdino dešinę ranką į malkinį pečių, patyrė fizinį skausmą, atsirado ant rankos nubrozdinimas. Jam nukritus ant grindų, Ž. B. jam gulinčiam rankų kumščiais smūgiavo į įvairias kūno vietas, galvos sritį. Kiek smūgių sudavė, negali pasakyti, nes buvo užsidengęs veidą, nuo suduotų smūgių patyrė fizinį skausmą, skaudėjo galvą, krūtinę. Bandant pabėgti, Ž. B. pargriovė jį koridoriuje ant grindų ir vėl smūgiavo kumščiais į įvairias kūno vietas, Jis patyrė fizinį skausmą. Kiek kartų smūgiavo, negali pasakyti, nes buvo tamsu. Po medikų apžiūros jam išdavė gydytojo išrašą, todėl pas medicinos ekspertą jis nesikreips (b. l. 6).
2023-12-08 įvykio vietos apžiūros protokole apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 7, 17-23).
Iš nukentėjusiojo A. B. savanoriškai pateikto gydytojo įrašo matyti, kad 2023-12-07 22.29 val. į VšĮ „Ukmergės ligoninė“ atvyko A. B., kuriam stebimi dauginiai nubrozdinimai veido srityje, sumušimas (hematoma virš kairiojo antakio) palpuojant skausminga, taip pat stebimi nubrozdinimai nugaroje ties šonkauliais (b. l. 7, 16).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. B. nustatyta poodinė kraujosruva virš kairiojo antakio bei dauginiai odos nubrozdinimai veide ir nugaros krūtininės dalies srityse, padaryti minėtas kūno sritis paveikus kietu buku daiktu (daiktais) ar plokštuma (plokštumomis), prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Ukmergės ligoninės priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, tai yra iki 2023-12-07 22.29 val. Nurodyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tikėtina, kad nustatyti ir specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu nukentėjusiojo laiku ir būdu (b. l. 48-50). Pateiktuose A. B. medicinos dokumentuose nėra pateiktas išsamus makromorfologinis, lokalozacinis bei skaitinis nustatytų kūno sužalojimų aprašymas, todėl nėra ir galimybės tiksliau pasisakyti apie trauminių poveikių skaičių. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais (b. l. 47-50).
2023-12-08 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės Justinos Sargelytės tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad Ž. B. nustatytas 1,89 promilės girtumas, nukentėjusiajam A. B. nustatytas 2,24 promilių girtumas. Ž. B. paaiškino, kad su broliu susimušė, tačiau jis sužalojimų nepatyrė, fizinio skausmo nejautė. 21.54 val. įtariamasis Ž. B. sulaikytas ir pristatytas į Ukmergės rajono policijos komisariatą (b. l. 53-56).
2023-12-07 Policijos registruojamų įvykių registre (PRĮR) ir Bendrojo pagalbos centro užfiksuoto garso skambučio įraše užfiksuota, kad 2023-12-07 21.13 val. bendruoju pagalbos telefonu skambino asmuo, kuris prisistatė Ž. B. ir nurodė, kad jį užpuolė brolis, kuris turi apykoją (b. l. 60-68).
2024-01-13 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Erikos Bartkevičienės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-48684-23 įvykio vietoje „Body“ kameromis užfiksuotos aplinkybės du vaizdo įrašai, galinčios turėti reikšmę šio tyrimo atlikimui (b. l. 69-71).
2024-01-19 Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėjus įvykio vietoje darytus policijos pareigūnų „Body“ kamerų įrašus: „PSS-20231207- 213131UTC+0200“, „PSS-20231207-220132UTC+0200“, užfiksuotos įvykio aplinkybė (b. l. 72-74).
Kaltinamojo Ž. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta byloje esančiais įrodymais: kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo A. B. parodymais, akistatos protokolais, tarnybiniu pranešimu, alkotesterio duomenimis, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada, BODY kameros vaizdo įrašais. Įrodyta, kad Ž. B. mušdamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis iki 2024-08-31 pasižadėjo atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą, todėl byla gali būti užbaigiama surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis). Padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis neteistas (b. l. 102-107), administracine tvarka 5 metų laikotarpyje baustas ne kartą, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 108-129), nedirba (b. l. 120-122), yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus bausmę laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant per bausmės laiką pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, tai, kad kaltinamasis veiką padarė neblaivus, bei siekiant įgyvendinti paskirtos bausmės paskirtį, drausminant kaltinamąjį ir teigiamai įtakojant jo elgesį, teismas sprendžia, kad šiuo atveju kartu su bausme tikslinga skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pranešus Ž. B. apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, jis sutiko su proceso užbaigimu tokia forma ir siūloma bausme, civilinį ieškinį įsipareigojo atlyginti (b. l. 154-156, 159-165).
Nukentėjusysis A. B. apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu informuotas (b. l. 169-178).
Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinei ligonių kasa apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu informuota (b. l. 166-168).
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis Ž. B. kaltu prisipažino, remiantis BK 64¹ straipsniu bausmė jam sumažinama vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis numato galimybę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, teisę baudžiamajame procese pareikšti ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje 123,97 Eur sumai (2023-12-07 gydymo paslaugų apskaitos išrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 78-82). Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad kaltinamasis Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtos žalos neatlygino, todėl, atsižvelgiant į išdėstytą, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas.
Civilinė ieškovė pareiškė ir reikalavimą priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo momento. Kasacinio teismo išaiškinta, jog: pirma, teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje; antra, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos priteisiamos nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Kadangi civilinė ieškovė reikalavimą priteisti procesines 5 proc. dydžio palūkanas pareiškė civiliniame ieškinyje BPK nustatyta tvarka ir terminais, o civilinės ieškovės reikalavimas dėl 123,97 Eur žalos atlyginimo buvo tenkintas, todėl yra teisinis pagrindas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalies nuostata, priteisti iš kaltinamojo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Ž. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2023-12-07 iki 2023-12-08 (b. l. 130-137). Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 13 dalimi, BK 66 straipsniu Ž. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 157-158), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ž. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę laisvės apribojimą 1 metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per bausmės laiką: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu Ž. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę laisvės apribojimą 8 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per bausmės laiką: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023-12-07 iki 2023-12-08.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, Ž. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 7 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Ž. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš Ž. B. 123,97 Eur žalą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Daiktus, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įrašais, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.