Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-03-29 · Administracinė byla Nr. I-1453-208/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-29
Bylos Nr.
I-1453-208/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00114-2018-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Donatas Vansevičius, Mefodija Povilaitienė, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
D. V.
Atsakovas
Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Administracinė byla Nr. I-1453-208/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00114-2018-0Procesinio sprendimo kategorija: 36; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Mefodijos Povilaitienės, Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Liudmilos Zaborovskos,

dalyvaujant atsakovo atstovui J. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas D. V. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK) 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 17-IL-10-05268-e „Dėl D. V. neterminuoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą grąžinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0009138 ir ginklą – dujinį revolverį ROHM RG 89, kal. 9 mm, Nr. 0809237.

Nurodo, kad jam buvo išduotas neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0009138 (toliau – Leidimas). Skundžiamu Sprendimu šis Leidimas buvo panaikintas, nes policija turi duomenų, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Su tokiu Sprendimu pareiškėjas nesutinka, nes mano, kad jis neteisėtas ir nepagrįstas. Visų pirma, pareiškėjas yra nepriekaištingos reputacijos asmuo ir nėra jokio pagrindo priešingai išvadai. Dėl 2010 m. ir 2014 m. pareiškėjo padarytų administracinių pažeidimų jis nebuvo vertinamas kaip keliantis grėsmę kitiems asmenims ir / ar savo gyvybei, sveikatai bei visuomenės saugumui. Dėl 2017 m. padaryto administracinio teisės pažeidimo pareiškėjas buvo nubaustas minimalia 60,00 Eur bauda ir ginklas nebuvo konfiskuotas. Už ginklo nešiojimą, esant neblaiviam, pareiškėjas buvo nubaustas administracine tvarka pirmą kartą, dėl padaryti pažeidimo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Mano, kad Leidimo panaikinimas yra perteklinė, neproporcinga ir neteisinga sankcija, kuri prieštarauja protingumo kriterijui.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus apskrities VPK atsiliepime į skundą (b. l. 9–12) su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjas 2017 m. spalio 28 d., būdamas neblaivus, bendrojo namo laiptinėje rankoje laikė šaunamąjį ginklą, esant šalia kitiems asmenims bei policijos pareigūnams. Dėl šio incidento pareiškėjas buvo pristatytas į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto šeštąjį policijos komisariatą. Tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė ginklo laikymo ir nešiojimo taisykles, nes elgėsi nerūpestingai ir sukėlė grėsmę kitų asmenų saugumui. Taip pat yra duomenų, kad pareiškėjas turi polinkį nuolat pažeidinėti valstybėje nustatytą tvarką ir visuomenės saugumą, t. y. patikrinimų metu nustatyta, kad pareiškėjas 2010 m. buvo taip pat patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad namuose vartojo alkoholinius gėrimus, konfliktavo su sugyventine, nakties metu išvarė sugyventinę su mažamete dukra iš namų, o 2014 m. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad maršrutiniame autobuse vartojo alkoholinius gėrimus. Taigi toks pareiškėjo kaip ginklo turėtojo elgesys yra laikytinas keliančių grėsmę žmonių gyvybei, saugumui, sveikatai ar viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, nepriklausomai nuo pasekmių buvimo ar nebuvimo.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014 m. birželio 27 d. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK su prašymu išduoti jam neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklą (b. l. 40 kita lapo pusė). Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. 14-S-10-07455-e pareiškėjui buvo išduotas Leidimas (b. l. 39 kita lapo pusė). 2017 m. spalio 28 d. pareiškėjui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodyta, kad D. V. 2017 m. spalio 28 d. apie 01.15 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 0,86 promilės girtumas) bendrojo naudojimo patalpose laikė rankoje legaliai laikomą dujinį pistoletą, matant aplinkiniams ir policijos pareigūnams, tuo pažeisdamas ginklo nešiojimo taisykles, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Kodeksas) 227 straipsnio 1 dalyje (b. l. 22). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 9 d. nutarimu (administracinio nusižengimo bylos Nr. A10-5494-369/2017 (teisminio proceso Nr. 4-68-3-02886-2017-5)) D. V. už administracinį nusižengimą, numatytą Kodekso 227 straipsnio 1 dalyje, paskyrė 60,00 Eur baudą. Šis teismo nutarimas įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 30 d.

Įvertinęs tai, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, 2017 m. gruodžio 14 d. Vilniaus apskrities VPK priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą laikyti (nešiotis) ginklą (b. l. 16–17).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Vilniaus apskrities VPK priimto Sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas Leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginklų ir šaudmenų apyvarta, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, klasifikavimo į kategorijas nuostatos, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisiniai pagrindai, taip pat subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teisės ir pareigos yra reglamentuotos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme (toliau – Įstatymas). Šio įstatymo tikslas – įtvirtinti ginklų ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisinius pagrindus, taip pat nustatyti subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į tai, kad ginklai ir jų šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, siekdamas užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi aiškius įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką, todėl policijai yra deleguotos funkcijos užtikrinti, kad ginklų bei jų šaudmenų įsigijimo, laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo bei panaikinimo sąlygų ir tvarkos būtų tinkamai laikomasi.

Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus.

Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas draudžia ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,4 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, jog Įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis, sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į tuos teisinis gėrius, kuriuos saugo Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (2014 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-624-1319/2014; nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-525/2016).

Pareiškėjo teigimu, dėl jo padarytų administracinių pažeidimų jis nebuvo vertinamas kaip keliantis grėsmę kitiems asmenims ar savo gyvybei ar sveikatai bei visuomenės saugumui. Teismas, vertindamas šį pareiškėjo argumentą, pažymi, kad Įstatyme yra išsamiai diferencijuotos sąlygos bei nustatytas platus ratas atvejų, kada asmeniui gali būti panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis. Teismas pabrėžia, kad Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos yra imperatyvios. Šiuo atveju pareiškėjo atžvilgiu taikant Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas kompetentingam viešojo administravimo subjektui atsiranda pareiga surinkti tokius duomenis, kurie būtų pakankamai informatyvūs, patikimi, objektyviai pagrįstų asmens keliamą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui ir būtų motyvuotas pagrindas leidimui panaikinti. Tokio pobūdžio duomenų surinkimas bei turėjimas jų pakankamumo aspektu yra vertinamojo pobūdžio sąvokos.

Byloje nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutarimu (administracinio nusižengimo bylos Nr. A10-5494-369/2017 (teisminio proceso Nr. 4-68-3-02886-2017-5)) D. V. už administracinį nusižengimą, numatytą Kodekso 227 straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta piniginė bauda. Šiuo nutarimu konstatuota, kad pareiškėjas 2017 m. spalio 28 d. apie 01.15 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 0,86 promilės girtumas) bendrojo naudojimo patalpose laikė rankoje legaliai laikomą dujinį pistoletą, matant aplinkiniams ir policijos pareigūnams, tuo pažeisdamas ginklo nešiojimo taisykles, numatytas Kodekso 227 straipsnio 1 dalyje. Šį padarytą pažeidimą pareiškėjas pripažino ir dėl tokio poelgio gailėjosi. Teismas nesutinka su pareiškėju, kad toks elgesys nekelia grėsmės visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai ir pasisakydamas dėl 2017 m. spalio 28 d. pareiškėjo padaryto administracinio teisės pažeidimo reikšmės nagrinėjamai bylai, pažymi, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutarimas – tai yra oficialus įstatymo nustatyta tvarka priimtas dokumentas, kuris (jame padarytos išvados) jo teisėtumo bei fakto nustatymo aspektais negali būti kvestionuojamas šioje administracinėje byloje ir yra laikytinas tinkamu, pareiškėjo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos patvirtinančiu dokumentu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1347/2014, 2014 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-328/2014, 2015 m. kovo 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-349-822/2015). Toks nutarimas teisėtumo bei fakto nustatymo aspektais nėra kvestionuojamas šioje administracinėje byloje. Atkreiptinas dėmesys, jog šiame nutarime pažymėta, kad pareiškėjas gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, t. y. neneigia padaręs jam inkriminuojamą pažeidimą. Bylai aktualiu leidimo laikyti ginklus panaikinimo aspektu šis faktas yra reikšmingas atsakovo Sprendime nurodyto Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo aspektu, nes pagal šį punktą leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Paminėtas faktas charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai (konflikto metu, būdamas neblaivus, laikė rankose ginklą), todėl jis (informacija apie šį faktą) atitinka aptariamoje teisės normoje nurodytus duomenis, su kuriais yra siejamas leidimo laikyti ginklus panaikinimas. Konstatuotina, kad paminėtame teismo nutarime nustatytos aplinkybės atitinka aptariamoje teisės normoje (Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte) nurodytus duomenis, su kuriais yra siejamas leidimo laikyti ginklus panaikinimas. Be to, pagal byloje esančius duomenis, tokį pareiškėjo elgesį (linkęs kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui) patvirtina ir kiti praeityje padaryti pažeidimai, t. y. 2010 m. pareiškėjas buvo taip pat patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad namuose vartojo alkoholinius gėrimus, konfliktavo su sugyventine, nakties metu išvarė sugyventinę su mažamete dukra iš namų (b. l. 36 kita lapo pusė). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas panašias situacijas ir kitose bylose, kuriose buvo ginčijamas leidimų ginklams neišdavimas / panaikinimas, laikosi tokios pat pozicijos (administracinės bylos Nr. A502-1134/2014, Nr. A143-328/2014, Nr. A-349-822/2015, Nr. A-1091-575/2017). Tuo pačiu teismas atkreipia dėmesį, kad Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą, todėl turi būti įvertinta šiuo atveju kilusi potenciali grėsmė, nepriklausomai nuo asmens kaltės ir pasekmių vertinimo.

Pareiškėjo manymu, Leidimo panaikinimas yra perteklinė, neproporcinga ir neteisinga sankcija, kuri prieštarauja protingumo kriterijui.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. sausio 25 d. nutarime konstatavo, jog ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo.

Atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl jam paskirtos priemonės (sankcijos) neproporcingumo, teismas pažymi, kad pagal Konstitucinio Teismo doktriną teismas turi teisę nuspręsti netaikyti įstatyme nustatytos sankcijos, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, kai individualioje byloje nustato itin svarbių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog asmeniui taikytina sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Teismas tokią išvadą gali padaryti tik įvertinęs teisinių santykių bei padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes (pvz., Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas). Duomenų, kad ginklų bei šaudmenų laikymas pareiškėjui būtų susijęs su jo sveikatos ir (ar) gyvybės saugumu, nėra, t. y. tokios teisės iš pareiškėjo atėmimas nekels pavojaus jo gyvybei ar sveikatai. Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste taip pat nenustatyta išimtinai svarbių kitų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo. Atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, nagrinėjamu atveju ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Įstatymo nuostatas, skundžiamas Sprendimas nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros. Teismas daro pagrįstą išvadą, kad proporcingumo požiūriu pareiškėjui paskirta sankcija negali būti pripažinta neteisinga.

Pažymėtina, kad Įstatymo 40 straipsnio 1 dalis yra imperatyvi norma ir ji nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui, kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kokį nors kitą elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamą, jei yra nustatomas kuris nors iš 40 straipsnio 1 dalyje išvardytų atvejų. Todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas yra nepriekaištingos reputacijos asmuo, neturi teisinės reikšmės. Iš nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėjas, būdamas neblaivus, laikė rankoje šaunamąjį ginklą, o tai savaime suprantama, jog negali būti vertinama kitaip kaip galima grėsmė, nesvarbu, ar kilusios pasekmės, ar ne. Be to, toks aiškinimas yra neatsiejamas nuo Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies numatyto jo tikslo – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Įstatymo nuostatos (17, 18 ir 30 straipsniai) numato, kad asmenims kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Atsižvelgiant į byloje pateiktų duomenų visumą, darytina išvada, jog atsakovas, įvertinęs surinktus faktinius duomenis, pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl ir jo teisė turėti ginklą negali būti iškelta aukščiau visuomenės saugumo tikslo.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus aukščiau paminėtas teisės normas, akivaizdu, jog atsakovas turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti, jog D. V. kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, t. y. taikyti pareiškėjo atžvilgiu Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatą.

Analizuojant skundžiamo Sprendimo teisėtumo aspektu, pabrėžtina, jog jis turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (nutartys administracinėse bylose Nr. A756-700/2008 ir Nr. A756-422/2009). Vilniaus AVPK skundžiame Sprendime nurodytos konkrečios teisės normos bei faktinės aplinkybės, kuriomis atsakovas grindžia leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimą. Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu, teismas konstatuoja, kad individualus administracinis aktas, kuriuo pareiškėjui panaikintas išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skundas dėl skundžiamo Sprendimo panaikinimo netenkinamas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, jo panaikinti jokio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo D. V. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Mefodija PovilaitienėLiudmila ZaborovskaDonatas Vansevičius