- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-30
- Bylos Nr.
- 1S-629-582/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-23-1-00353-2009-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dmitrijus Korsakovas (pirm.), Algerdas Urbšys, Regina Majauskienė
- Nuteistasis
- M. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Reginos Majauskienės, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo M. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kauno tardymo izoliatoriaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013-03-12 nutarimą Nr. 61-19 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2009-12-30 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 2 d., 149 str. 2 d., 187 str. 3 d. laisvės atėmimu 5 metams.
Bausmės pradžia 2009-05-11, bausmės pabaiga 2014-05-11.
Kauno tardymo izoliatoriaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2013-03-12 nutarimu Nr. 61-19 buvo nutarta nuteistajam M. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. 2 p.
Kauno apylinkės teismo 2013-04-15 nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo M. M. lygtinio paleidimo.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. M. skundu prašo, kaip neteisėtą, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-04-15 nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Nuteistasis nurodo, kad yra atlikęs didžiąją dalį bausmės, nuteistas pirmą kartą. Jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki suėmimo mokėsi, dirbo, turėjo pragyvenimo šaltinį. Bausmės atlikimo metu jis tęsia mokslus. Laisvėje turėtų darbą. Nuteistasis tikina pilnai supratęs padarytų nusikaltimų sunkumą, kokią žalą padarė nukentėjusiajai, dėl to nuoširdžiai gailisi. Teismas neatsižvelgė į tai, kad bausmės atlikimo metu jis pripažino savo kaltę. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad jis charakterizuojamas teigiamai. Jo buvimas laisvėje nesukeltų jokios realios grėsmės aplinkiniams.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. M. skundas atmetamas.
Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 str. 1 d.). Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Vertindama skundo argumentus ir analizuodama pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, apylinkės teismas pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.
Nors nuteistasis M. M. atliko įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, bausmę atlieka pirmą kartą, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmę stengiasi atlikti tinkamai, charakterizuojamas teigiamai, skatintas, mokosi, dirba, laisvėje taip pat turėtų darbą, tačiau tai nesudaro absoliutaus pagrindo taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos namų klausimą, reikia atsižvelgti ir į nuteistojo asmenybę. M. M. bausmę atlieka už du sunkius nusikaltimus, padarytus ciniškai ir pažeidžiant pagyvenusio amžiaus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą. M. M. buvo pagrindinis šių nusikaltimų sumanytojas. Šios aplinkybės bei tai, kad socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog nuteistasis nepilnai suvokia savo elgesio pasekmes, rodo didesnį nuteistojo pavojingumo visuomenei laipsnį. O sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos namų klausimą reikia atsižvelgti ir į visuomenės interesą, kad pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nedarytų analogiškų nusikaltimų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Vertinant nuteistojo asmenybę, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad psichologinės tarnybos išvadoje konstatuota, jog ankstesnių vertinimų metu nuteistasis aukai užuojautos nerodė, asmeninės atsakomybės dėl to pilnai neprisiėmė, padarytos žalos aukai nesureikšmino, savo padarytų veiksmų kritiškai nevertino. Pakartotinai vertinant, kaltę jis pripažino. Nors psichologo konsultacijų metu nuteistasis bandė analizuoti savo netinkamo elgesio motyvus ir pasekmes, tačiau konsultacijų tikslas buvo pasiektas iš dalies.
Įvertinus padarytų nusikaltimų pavojingumą bei pobūdį, nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, darytina išvada, kad M. M. šiuo metu visgi dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, priešingu atveju, valstybės taikomos prievartos priemonės nebus adekvačios siekiamam tikslui – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir jį paveikti taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (LR BK 41 str. 2 d.). Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo skundas negali būti tenkinamas, o skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo M. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.