Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2011-08-04 Šiaulių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, skirta 4 MGL dydžio bauda. 2014-01-09 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi bauda pakeista 2 mėnesių viešųjų darbų bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. 2014 m. kovo 29 d., apie 13 val. 30 min., Šiaulių raj., Micaičių kaime, prie Aušros gatvėje esančių kapinių, parvertęs nukentėjusįjį R. Š. ant žemės ir tyčia mušdamas jį rankomis per veidą bei spirdamas koja į lyties organus, taip iš viso suduodamas jam ne mažiau kaip du smūgius, padarė R. Š. trauminį kairės sėklidės plyšimą, kraujo susikaupimą kapšelio ertmėje, kraujosruvas kapšelio srityje ir dešinės akies vokuose bei nosies nugarėlės nubrozdinimą, tuo tyčia sunkiai surikdė nukentėjusiojo R. Š. sveikatą, nes dėl kairės sėklidės trauminio plyšimo ir sėklidės pašalinimo prarandama didelė dalis (40 procentų) bendro darbingumo.

Pagarsinus parodymus liudytojas A. V. parodė, kad gal ir matė, jog R. Š. buvo sudavęs R. Š., gal R. Š. nesudavė smūgių R. Š. Neprisimena ar R. Š. ir R. Š. buvo nugriuvę ant žemės. Tą patį vakarą R. Š. atvažiavo prie parduotuvės dviračiu. Jie visi keturiese - jis, R. Š., J. V. ir R. Š. buvo susitikę prie parduotuvės. R. Š. nieko nesakė, kad buvo sumuštas, kad jam ką nors skauda. Jis nematė, kad R. Š. būtų sužalotas. Kad antrą kartą tą patį vakarą buvo susitikę prie parduotuvės jis prisimena dėl to, nes tą dieną jis dirbo pas Ž. skaldė malkas. Neprisimena Ž. adreso. Jis nebuvo su Ž. sudaręs darbo sutarties, dirbo nelegaliai, tris valandas. Tą dieną malkas pas Ž. jis skaldė kartu su broliu J. V. Visas tris valandas dirbo kartu su broliu. Konflikto prie kapinių metu jie stovėjo ratu. Kai R. Š. su R. Š. susistumdė ir nuviro, jis nusisuko, kad nematytų, nes tai ne jo problemos. Po to jis atsisuko ir matė kaip R. Š. atsikėlė nuo žemės ir išvažiavo dviračiu namo. Jis matė, kaip R. Š. nusivarė dviratį. Lyg tai kaltinamasis pirmas pastūmė R. Š.

Liudytojas J. V. teisme parodė, kad apie 10 val. ryte jis, jo brolis A. V. ir R. Š. ir jo sesuo R. L. stovėjo prie kapinių. Turėjo alaus. Jis su broliu A. V. išgėrė po stiklinę alaus. Prie jų privažiavo R. Š. Jis atvažiavo dviračiu. R. Š. visų jų paprašė įpilti alaus. Jie nedavė. Tuomet R. Š. nuvažiavo į parduotuvę ir nusipirko alaus. Grįždamas, sustojo prie jų, pasistatė dviratį, pasidėjo alų ir pradėjo priekaištauti, pradėjo kabinėtis prie R. Š. Jie sukonfliktavo. Jis nežino dėl ko jie sukonfliktavo, nes negirdėjo, nes jis, brolis ir sesuo R. L. šnekėjosi. R. Š. su R. Š. pykosi. Tuomet R. Š. R. Š. pasakė „Nori gauti į veidą?“. R. Š. pasakė „Už ką?“. Tuomet R. Š., nieko nelaukęs, sudavė R. Š. R. Š. sudavė atgal. R. Š. griebė R. Š. už krūtinės, jie pargriuvo ant žemės. Tuomet R. Š. sudavė tris smūgius R. Š. Nežino, kodėl jo brolis ir sesuo nurodo kitokias įvykio aplinkybes. Po to, kai R. Š. sumušė R. Š., R. Š. atsikėlė nuo žemės ir pasakė „ dar susitiksim, aš tau atkeršysiu“. R. Š. pasiėmė alų, pasiėmė dviratį, atsisėdo ir nuvažiavo į namus. Matė, kad R. Š. buvo prakirstas antakis ir lūpa. R. Š. nebuvo padaryta jokių sužalojimų. Kai R. Š. išvažiavo į namus, jie visi išsiskirstė. Jis pas K. M. skaldė malkas. Jis dirbo ne kartu su broliu. Jie atskirai dirbo. Jis nežino kur brolis dirbo. Po to parėjo į savo namus. Apie 16.00 val. jis, jo brolis A. V. ir R. Š. susitiko prie parduotuvės. Vėliau ten atvažiavo R. Š. Jis pasistatė dviratį prie konteinerio ir pasakė R. Š. „aš dabar prasiblaiviau“ ir iš karto pradėjo muštis. R. Š., nieko neklausdamas iš karto R. Š. trenkė į veidą. R. Š. trenkė jam atgal. Jis su broliu sakė, kad jie nesimuštų. Jie jiems liepė eiti į šalį ir nesikišti. Jie su broliu nuėjo į šalį. Kai jie 16.00 val. buvo prie parduotuvės ten dar buvo R. K. Jis matė muštynes. R. K. buvo paėjęs toliau ir sėdėjo ant akmens. Jie policijos nekvietė. Pardavėjos muštynių nematė. Tos muštynės buvo tą pačią dieną, kaip ir įvykis ryte prie kapinių. Jis nežino, kokie sužalojimai buvo padaryti R. Š. Vakare R. Š. pats atvažiavo dviračiu ir mušėsi.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo J. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 29-30 b. l.), kad 2014 m. kovo mėn. pabaigoje, tiksliai datos neprisimena, apie 11 val., jis, brolis A.V., sesuo R. L. ir draugas R. Š. buvo prie kapinių. Turėjo alaus, truputį buvo išgėrę, bet jis nesujautė girtas, apsvaigęs. Laukė, kol kas pasiūlys darbo. Dviračiu privažiavo R. Š. Matėsi, kad jis gerokai girtas. R. Š. turėjo maišelyje alaus. R. R. paprašė alaus. Tarp R. Š. ir R. Š. prasidėjo pokalbis. Ką jie kalbėjo jis negirdėjo, nesiklausė. Po to pamatė, kad jie pradėjo pyktis. Dėl ko pykosi nesuprato. Pamatė, kad R. Š. trenkė vieną kartą kumščiu R. Š. į veidą. R. Š. trenkė kumščiu R. Š. į veidą ir parvertė jį ant žemės. Matė, kad R. Š. gulint ant žemės R. Š. trenkė jam kumščiu ne mažiau tris kartus į veidą. Jis asakė baikti muštis. R. Š. ir R. Š. atsakė „nesikišk, čia mūsų reikalas“. R.L. taip pat sakė „nesimuškit“. Nematė, kad R. Š. spirtų R. Š. R. Š. atsikėlė ir nuvažiavo dviračiu. Dieną dirbo. Po darbo, apie 17.00 val., Micaičių kaime prie parduotuvės jis, A.V. ir R. Š. gėrė alų. Dviračiu privažiavo R. Š.. Jis prie konteinerio pasistatė dviratį, priėjo prie R. Š. ir pasakė „dabar aš prasiblaiviau, galime muštis“ Po šių žodžių R. Š. smogė kumščiu R. Š. vieną kartą į veidą. R. Š. smogė R. Š. kumščiu į veidą.

Pagarsinus parodymus liudytojas J. V. parodė, kad R. Š. yra buvęs jo klasiokas. Jie kartais išgeria alaus. Jo parodymai teisingi. Jis niekam nepasakojo apie muštynes. Kai R. Š. mušėsi su R. Š. prie kapinių, jis nuo jų stovėjo 4 metrų atstumu. Po muštynių, R. Š., pasiėmęs dviratį, praeidamas pro juos pasakė, „dar susitiksim, dar pasimušim“. R. Š. dviratis buvo moteriškas. Prie kapinių jie prabuvo iki 11.00 val. Prieš 11.00 val. išėjo namo, o 16.00 val. susitiko prie parduotuvės. Tas įvykis buvo 2014 m. kovo 29 d. Buvo šeštadienis. Jis tiksliai atsimena įvykio datą. Kai tyrėja jo klausė apie įvykio datą, tuomet datą buvo pamiršęs. 2014 m. kovo 29 d. buvo išskirtinė, nes tą dieną dirbo pas žmogų. Pas žmones dirba, kai jo paprašo. Iki tos dienos yra dirbęs ir pas kitus žmones. Pastoviai dirba pas Ž.. Darbo sutarčių nėra sudaręs. Ta diena buvo išskirtinė, nes buvo muštynės. Jis nematė, kad R. Š. būtų įspyręs R. Š. Jis ne visą laiką stebėjo muštynes. Iš pradžių jis kalbėjosi su seserimi, taip pat brolis A. V. buvo užstojęs vaizdą. Jis į juos ir nežiūrėjo. Kad R. Š. buvo neblaivus, kai atvažiavo prie kapinių, matėsi, nes jis svirduliavo. R. Š. nei prie jo, nei prie jo brolio, nei prie sesers nesikabinėjo. A. L. yra R. Š. draugas, jie pastoviai kartu geria alų. Tą dieną R. Š. kartu su A. L. gėrė alų. R. Š. jiems pasakė, kad jis vežasi ne savo alų, o, kad A. L. jam davė pinigų alui nupirkti. R. Š. nedavė alaus R. Š. Tuo metu A. L. buvo savo namuose. Kad tą dieną R. Š. buvo nuvažiavęs pas A. L. ir kieme prausėsi, jam pasakė A. L. kaimynė R. Š. mama. Jis nematė, kad R. Š. būtų nuvažiavęs pas A. L.

Liudytoja B. Š. teisme parodė, kad pačių muštynių ji nematė. Apie įvykį ji sužinojo po kelių dienų. Tačiau kitą dieną po įvykio R. Š. ėjo į darbą. Žino, kad R. Š. pirmadienį dirbo. Apie tai yra parašyta kaltinamajame akte. Ji pati su R. Š. nekalbėjo. Ji beveik kiekvieną dieną jį mato pro langą, kai jis pravažiuoja į darbą. Nėra nei karto mačiusi, kad jos sūnus būtų mušęsis su R. Š. Iš karto sūnus apie muštynes nieko nepasakojo. Po kelių dienų pasakojo, kad jie stovėjo tryse su A.V. ir J.V. Pro šalį ėjo A.V. ir J.V. sesuo. Jie kalbėjosi. Pro šalį važiavo R. Š. Be niekur nieko pasistatė dviratį, pasidėjo su savimi turėtą maišelį ir priėjo prie jos sūnaus ir pradėjo kabinėtis. Ji neklausė sūnaus dėl ko prie jo kabinėjosi. Po to R. Š. čiupo jos sūnui už apykaklės, sūnus sudavė R. Š. Jie susikumščiavo, tuo viskas ir baigėsi. Viskas vyko trumpai. Daugiau tą vakarą konfliktų nebuvo. Tačiau tą vakarą, ji buvo kieme, tvarkėsi ir matė R. Š. pas savo kaimyną A. L. kieme. R. Š. pas kaimyną atvažiavo dviračiu, kažką atsivežė. Buvo apie 11 val. dienos. Matė kaip R. Š. kieme prausėsi, apsišluostė. Tuo metu ji R. Š. nekalbino. Tuo metu A. L. buvo lauke. Negirdėjo ką jie kalbėjosi. Ji kalbėjosi su A. L. ir klausė, ar jis galėtų liudyti, nes neatitinka įvykio laikas ir, kad pas jį buvo atvažiavęs R. Š. A. L. pasakė, kad apie muštynes jis nieko nežino. A. L. sakė, kad R. Š. pas jį atvažiavo, jie išgėrė alaus. R. Š. pas A. L. dviračiu atvažiavo apie 11 val. ryte. Tai buvo šeštadienis, kovo 29 diena. Ji atsimena dienas, nes seka dienas. Negali pasakyti, ką ji veikė kovo 15 dieną. Apie muštynes ji sužinojo praėjus 4, ar 5 dienoms, kai R. Š. jau buvo ligoninėje. Prisimena, kad pirmadienį R. Š. dar ėjo į darbą. Ji pati nematė, kaip tą pirmadienį R. Š. važiavo į darbą. Su A. L. kalbėjosi kai jau teisme prasidėjo bylos nagrinėjimas. Ankščiau apie įvykį su juo nekalbėjo. Ji skaitė kaltinamąjį aktą. Ji nežino ką nukentėjusiojo žmona pasakojo teisme.

2014-04-01 Šiaulių rajono PK R. Š. protokole-pareiškime užfiksuota, kad, R. Š. nurodė, jog 2014-03-29, apie 13.30 val. Šiaulių rajone, Micaičių kaime prie kapinių jį sužalojo R. Š. (1 t., 2 b.l.).

2014-06-05 parodymų patikrinimo vietoje protokole ir fotonuotraukose užfiksuota, jog nukentėjęs R. Š. nurodė vietą Šiaulių rajone, Micaičių kaime prie kapinių, kur susitiko R. Š. ir kad kilusio konflikto metu R. Š. jam spirdamas koja sužalojo lyties organus bei po to jį nugriuvusį mušė rankomis į galvą (1 t., 14-20 b.l.).

2014-04-04 specialisto išvadoje Nr. G 495/14(04), nurodyta, kad R. Š. padaryti sužalojimai: trauminis kairės sėklidės plyšimas, kraujo susikaupimas kapšelio ertmėje, kraujosruvos kapšelio srityje ir dešinės akies vokuose, nosies nugarėlės nubrozdinimas. Sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais, jie atitinka užduotyje nurodytas įvykio aplinkybes ir laiką. Kūno sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. R. Š. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės sėklidės trauminio plyšimo ir sėklidės pašalinimo prarandama didelė dalis (40 procentų) bendrojo darbingumo (1 t. 22 b.l.).

2014-06-09 parodymų patikrinimo vietoje protokole ir fotonuotraukose užfiksuota, kad įtariamasis R. Š. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė vietą Šiaulių rajone, Micaičių kaime prie kapinių, kur stovėjo jis, A. V., J. V. ir jų sesuo. Vėliau parodė vietą, kur R. Š. pasistatė dviratį ir pasidėjo maišelį su alumi. Ant keliuko R. Š. parodė vietą, kur jis mušėsi su R. Š. Po to R. Š. pasiūlė parodyti vietą, kur tarp jo ir R. Š. įvyko konfliktas vakare apie 17 val. (1 t.,64-70 b.l.).

2014-06-09 akistatos protokole užfiksuota, jog akistatos metu nukentėjusysis R. Š. ir kaltinamasis R. Š. pasiliko prie savo parodymų (1 t. 50-52 b.l.)

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo R. Š. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis 2014 m. kovo 29 d., apie 13 val. 30 min., Šiaulių raj. Micaičių kaime, prie Aušros gatvėje esančių kapinių, parvertęs nukentėjusįjį R. Š. ant žemės ir tyčia mušdamas jį rankomis per veidą bei spirdamas koja į lyties organus, taip iš viso suduodamas jam ne mažiau kaip du smūgius, padarė R. Š. trauminį kairės sėklidės plyšimą, kraujo susikaupimą kapšelio ertmėje, kraujosruvas kapšelio srityje ir dešinės akies vokuose bei nosies nugarėlės nubrozdinimą, tuo tyčia sunkiai surikdė nukentėjusiojo R. Š. sveikatą, yra surinkta pakankamai.

Nors kaltinamasis R. Š. kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino, teigdamas, kad kaltinime nurodytą dieną prie kapinių buvo susitikęs R. Š., kad tarp jo ir R. Š. buvo kilęs konfliktas, kurį pradėjo R. Š., kad R. Š. kabinėjosi prie R. L., kad jis bandė užstoti R. L. ir tuo metu R. Š. jį pastūmė bei sudavė jam į veidą ir tik gindamasis jis sudavė R. Š. atgal į veidą ir jie nugriuvo ant žemės, kad konflikto metu į lyties organus jis R. Š. nespyrė, kad R. Š. galėjo sužalojimus patirti važiuodamas dviračiu arba muštynių metu, kurios vyko tą pačią dieną tik prie parduotuvės, tačiau tokius jo parodymus paneigia byloje ištirtų įrodymų visuma. Tai yra, posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis R. Š. patvirtino tai, kad kaltinime nurodytą dieną grįždamas namo dviračiu iš parduotuvės prie kapinių susitiko R. Š., ten kartu buvo viena moteris ir dar du vyrai; R. Š. jį užkalbino ir paprašė nupirkti alaus; jis sustojo, dviratį atrėmė į kapinių sieną; kai jis nesutiko R. Š. nupirkti alaus, R. Š. jį pastūmė, tuomet ir jis pastūmė R. Š., pastarasis sudavė jam į veidą, o jis sudavė R. Š. atgal; tuomet R. Š. jam spyrė į lyties organus, po to parvertė jį ant žemės ir pradėjo kumščiais jam daužyti į veidą; kai R. Š. jam spyrė į lyties organus, jie stovėjo vienas priešais kitą; R. Š. jam spyrė netikėtai; jiems griūnant ant žemės R. Š. netyčia jam negalėjo įspirti; nuo skausmo, kai jam spyrė į lytinius organus, jis užgriuvo ant R. Š.; neprisimena kiek smūgių R. Š. sudavė į veidą, bet jų buvo daug, tik gerai pamena R. Š. vieną kartą spyrė jam į lyties organus; iš karto po spyrio jis pajuto stiprų skausmą; tuo metu, kartu su R. Š. buvę asmenys iš pradžių nesikišo, o vėliau liepė R. Š. jo nebemušti; po to jis atsikėlė nuo žemės ir parėjo namo; dviratį parsistūmė, kadangi dėl skausmo nebegalėjo važiuoti; apie muštynes pasakė buvusiai žmonai J. Š., skausmas nepraėjo ir sekmadienį, pirmadienį jis dar nuėjo į darbą, darbe skausmas buvo didelis, grįžus namo žmona iškvietė greitąją ir jį išvežė į ligoninę, kur jis buvo operuotas ir jam buvo pašalinta viena sėklidė; tą patį vakarą jis niekur išėjęs nebuvo, jokiose muštynėse nedalyvavo, pas A. L. konflikto dieną nebuvo. Šias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtino posėdžio metu apklausta įvykio vietoje buvusi liudytoja R. L., parodydama, jog prie kapinių susitiko savo brolius A. V. ir J. V., su jais buvo ir R. Š.; jiems bekalbant dviračiu privažiavo R. Š. ir jis pradėjo kažką kalbėti su R. Š., ką jie kalbėjo ji negirdėjo, po to jie susimušė; matė kaip R. Š. pervertė R. Š. ant žemės ir kaip R. Š. sudavė du smūgius R. Š., nematė, kad R. Š. būtų sudavęs nors vieną smūgį R. Š., visą laiką ji nestebėjo kaip jie mušėsi ir nematė, kad R. Š. būtų spyręs, tačiau matė, kad kai R. Š. atsistojo, jam iš nosies bėgo kraujas, jai atrodo, kad R. Š. buvo neblaivus nes svyravo, tačiau nei prie jos, nei prie jos brolių R. Š. nesikabinėjo. Tai yra, minėta liudytoja, patvirtino tai, kad R. Š. pirmas sudavė smūgį R. Š. į veidą bei jį pargriovė, kad sudavė R. Š. du smūgius, tačiau teigė nemačiusi, kad R. Š. būtų spyręs R. Š., nes visą laiką jų konflikto nestebėjo, bei paneigė kaltinamojo R. Š. nurodytas aplinkybes, kad R. Š. kabinėjosi prie jos.

Nukentėjusiojo R. Š. nurodytas aplinkybes apie jo sužalojimą patvirtino ir posėdžio metu apklausta jo buvusi žmona J. Š., kuri patvirtino, jog matė, kad grįžęs namo buvęs vyras R. Š. buvo sumuštas ir sakė, jog jį sumušė R. Š., kad spyrė jam vieną kartą į lyties organus, kad jam labai skaudėjo, kad tą patį vakarą jis niekur išėjęs nebuvo, kad namuose buvo sūnaus gimtadienis ir jis nėjo net prie stalo, bei pirmadienį, kai jis grįžo iš darbo ir nebeištvėrė skausmo, tuomet ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Nukentėjusiojo R. Š. nurodytas aplinkybes dėl jo buvimo darbe ir tai, kad jis skundėsi dideliu skausmu lyties organuose teisme patvirtino liudytojas R. Č. parodydamas, jog R. Š. atėjo į darbą sužalotu veidu ir pasakė, jog susimušė su kaltinamuoju R. Š. bei sakė, kad R. Š. jam spyrė į lyties organus, ir kad jam juos labai skauda, kad tą dieną R. Š. sunkiai vaikščiojo, darbe jam siūlė vykti pas gydytoją, tačiau jis liko darbe, o ryte sužinojo, kad R. Š. išvežtas į ligoninę. Be to, nukentėjusiojo R. Š. nurodytas aplinkybes, jog jis tą vakarą nebuvo nei pas A. L., nei prie parduotuvės, patvirtino posėdžio metu apklausti liudytojai A. L. ir R. K. Tai yra, A. L. patvirtino, jog nebuvo tokios situacijos, kad R. Š. būtų pas jį atėjęs į namus ir prausęsis lauke sumuštą veidą, kad liudyti jo prašė kaimynė kaltinamojo R. Š. motina, tačiau jis nesutiko, kad jis nežino kaip R. Š. buvo sužalotas, o liudytojas R. K. parodė, kad nebuvo tokios situacijos prie kaime esančios parduotuvės, kad būtų buvusios muštynės, kad būtų buvę R. Š., R. Š., J. V., A. V. bei jis pats kartu. Pažymėtina ir tai, jog nukentėjusiojo R. Š. nurodytas aplinkybes dėl jo sužalojimo masto ir būdo patvirtino posėdžio metu apklaustas ekspertas J. S., kuris detalizavo byloje pateiktą specialisto išvadą bei patvirtino tai, kad R. Š. buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kairės sėklidės trauminio plyšimo, kad tokio pobūdžio sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai, ar traumai važiuojant dviračiu, o yra patiriama būtent spyrio į lyties organus metu.

Aukščiau aptartų nukentėjusiojo R. Š. ir liudytojų R. L., J. Š., R. Č., R. K. parodymai yra nuoseklūs duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, gausūs detalėmis, esminių prieštaravimų nenustatyta. Tai, kad R. L. teigė nemačiusi, jog R. Š. būtų spyręs R. Š., nelaikytina jog ši jos parodymų apimtis prieštarauja R. Š. nurodytoms aplinkybėms, kadangi liudytoja pati patvirtino, kad viso konflikto ji nestebėjo, bei taip pat patvirtino, jog nematė, kad nukentėjęs R. Š. būtų sudavęs smūgius R. Š. Tad teismas, nustatydamas įvykio aplinkybes minėtų liudytojų ir eksperto J. S. parodymais remiasi visiškai, nes nenustatyta, kad šie asmenys turėtų pagrindą nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį R. Š. ar duoti jam nepalankius parodymus.

Be aukščiau aptartų nukentėjusiojo R. Š., liudytojų R. L., J. Š., R. Č., R. K. bei eksperto J. S. parodymų, kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ir rašytiniuose įrodymuose esantys duomenys. Tai yra, iš 2014-04-01 Šiaulių rajono PK R. Š. protokolo-pareiškimo matyti, kad R. Š. praėjus trumpam laikui po įvykio, t.y. kiek daugiau nei 2 dienoms, nurodė, jog 2014-03-29, apie 13.30 val. Šiaulių rajone, Micaičių kaime prie kapinių jį sužalojo R. Š., kad parvertė ant žemės, mušė per veidą bei kartą spyrė į tarpkojį (1 t., 2 b.l.); iš R. Š. 2014-06-05 parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad R. Š. nurodė vietą Šiaulių rajone, Micaičių kaime prie kapinių, kur susitiko R. Š. ir kur kilusio konflikto metu R. Š. jam spirdamas koja sužalojo lyties organus bei po to jį nugriuvusį mušė rankomis į galvą (1 t., 14-20 b.l.) ir ši jo nurodyta vieta yra sutampanti su kaltinamojo R. Š. 2014-06-09 parodymų patikrinimo vietoje ir fotonuotraukose nurodyta ir užfiksuota vieta kur įvyko muštynės (1 t.,64-70 b.l.); iš 2014-04-04 specialisto išvados Nr. G 495/14( 04), matyti, kad R. Š. padaryti sužalojimai: trauminis kairės sėklidės plyšimas, kraujo susikaupimas kapšelio ertmėje, kraujosruvos kapšelio srityje ir dešinės akies vokuose, nosies nugarėlės nubrozdinimas; sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais, jie atitinka užduotyje nurodytas įvykio aplinkybes ir laiką; kūno sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai; R. Š. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės sėklidės trauminio plyšimo ir sėklidės pašalinimo prarandama didelė dalis (40 procentų) bendrojo darbingumo (1 t. 22 b.l.).

Teismas kaltinamojo R. Š. parodymų apimtimi, jog R. Š. kabinėjosi prie R. L., jog ne jis pirmas sudavė smūgį R. Š., jog R. Š. sudavė gindamasis, kad R. Š. į lyties organus nespyrė, kad tą pačią dieną vėliau buvo R. Š. susitikęs prie parduotuvės kur vėl mušėsi su R. Š., nesiremia ir vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, tuo labiau, kad už sunkų sveikatos sutrikdymą yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Liudytojai A. V. ir J. V. teismo posėdžio metu davė parodymus, kuriais buvo siekta patvirtinti kaltinamojo R. Š. pasirinktą poziciją, tačiau tiek kaltinamojo, tiek šių liudytojų parodymuose yra esminių prieštaravimų. Tai yra, kaltinamasis R. Š. ikiteisminio tyrimo metu pirmoje apklausoje, praėjus vos kelioms dienoms po įvykio (buvo apklaustas 2014-04-08) nenurodė jokių aplinkybių apie tai, kad tą pačią dieną dar kartą buvo susitikęs su nukentėjusiuoju R. Š. prie parduotuvės, kur dar kartą su juo mušėsi (1t., 56-57), tokias aplinkybes jis nurodė vėlesnės apklausos metu ir duodamas parodymus teisme. Liudytojai J. V. ir A. V. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog pirmasis smūgį R. Š. sudavė R. Š., tačiau teisminio nagrinėjimo metu liudytojas A. V. parodė, kad pirmasis smūgį sudavė R. Š., bei, kad jo sesers R. L. ten nebuvo, vėliau pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, vėl ėmė keisti savo poziciją teigdamas, kad gal ir matė kaip R. Š. sudavė R. Š. Liudytojas J. V. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad konfliktą pradėjo nukentėjusysis R. Š., suduodamas smūgį R. Š. ir taip pat, kaip ir kaltinamasis R. Š., tvirtino aplinkybes, kad tą pačia dieną jie dar buvo susitikę visi prie parduotuvės, kur vėl dviračiu atvažiavo R. Š. ir kur vėl R. Š. susimušė su R. Š., kad kartu buvo ir R. K., tačiau tokių jo nurodytų aplinkybių liudytojas R. K. nepatvirtino, o priešingai, paneigė, kad tokios situacijos iš viso nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad J. V. iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir kaltinamasis R. Š. dėl buvusios konfliktinės situacijos su R. Š., tačiau kitos aplinkybės, kurios galimai nebuvo iš anksto suderintos su kaltinamuoju ir jo paties broliu A. V. – dėl jų buvusių darbų tą pačią dieną, buvo iš esmės skirtingos. A. V. teigė, kad iki to laiko, kol vėliau tą pačią dieną susitiko su broliu, R. Š. ir R. Š. prie parduotuvės, jis kartu su broliu dirbo pas Ž., skaldė malkas. Tuo tarpu liudytojas J. V. tvirtino, kad jis tuo metu pas K. M. skaldė malkas vienas, ne kartu su broliu, jie atskirai dirbo, jis nežino kur brolis dirbo. Tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis R. Š., kartu su A. V. ir J. V. iš anksto susiderino poziciją dėl 2014-03-29 konflikto, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tad teismas, įvertindamas, tai, kad A. V. ir J. V. parodymai yra nenuoseklūs, kad juose yra prieštaravimų, kad jų parodymų dėl R. Š. iš provokuoto konflikto, išskyrus kaltinamojo parodymus, nepatvirtina jokie kiti byloje ištirti įrodymai, jų parodymais nesiremia ir vertina tai, kaip siekį padėti R. Š. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas taip pat nesiremia liudytojos B. Š. parodymais, kadangi ji yra kaltinamojo motina ir suinteresuota bylos baigtimi, be to įvykyje pati nedalyvavo, aplinkybes papasakojo sužinojusi iš savo sūnaus kaltinamojo R. Š. bei perskaičiusi kaltinamąjį aktą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir kilusias pasekmes R. Š. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo R. Š. gynėjas advokatas V. M. baigiamųjų kalbų metu išreiškė poziciją, jog jei teismas laikytų įrodyta, kad R. Š. patyrė sužalojimus dėl R. Š. kaltų veiksmų, tai R. Š. veika turėtų būti kvalifikuojama kaip neatsargus sunkus sveikatos sutrikdymas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnį, nes kaltinamasis tai padarė netyčiniais veiksmais. Teismas tokią gynėjo poziciją laiko nepagrįsta, kadangi byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog R. Š. pirmas sudavė smūgį R. Š. į veidą bei tyčia spyrė jam į lyties organus. Kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad dėl naudojamo smurto nukentėjusiajam gali būti sukeltas fizinis skausmas arba padaryti įvairaus masto sveikatos sutrikdymai, šių padarinių nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurio iš jų atsiradimo, todėl veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Kaltinamojo R. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus baudžiamąją bylą nenustatyta. Teismas laiko neįrodyta, jog R. Š. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams. Nors byloje yra duomenų, jog R. Š. prieš konfliktą gėrė alų, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kokio apsvaigimo būsenoje jis tuo metu buvo, neblaivumas jam nebuvo nustatytas. Atsižvelgiant į tai, teismas patikslina kaltinimą pašalindamas šią aplinkybę. Toks kaltinimo patikslinimas veikos kvalifikacijai reikšmės neturi.

Kaltinamojo R. Š. padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.). Už šį nusikaltimą nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki dešimties metų. Sąlygų ir aplinkybių, leidžiančių kaltinamajam taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio ar 62 straipsnio nuostatas, visumos nėra, t. y. skirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje, negalima.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis R. Š., veikdamas tyčia, padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.), nusikalto būdamas teistu už tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymą ir turėdamas neišnykusį teistumą (1 t., 75-76 b.l.), todėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio prasme laikytinas recidyvistu. R. Š. nedirbantis (1 t., 91 b. l.), neregistruotas darbo biržoje (1 t., 92 b. l.), baustas administracine tvarka (1 t., 85-89 b. l.), nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei siekdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus R. Š. už padarytą nusikaltimą, vienintelę sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rušies vidurkis.

Nukentėjusysis R. Š. pareiškė civilinį ieškinį ir prašė iš kaltinamojo R. Š. jam priteisti 34,75 Eur (120 Lt) turtinės ir 28962.00 Eur (100 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo (1 t. 126-128 b.l.). Kadangi 34,75 Eur (120 Lt) dydžio ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo nepagrįstas dokumentais, todėl ši suma nepriteisiama iš kaltinamojo R. Š.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Minėti principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parengiant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo asmens neturtinėms teisėms padarytą žalą.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog nukentėjusiajam R. Š. kaltinamojo R. Š. tyčiniais veiksmais buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis dėl nusikalstamų pobūdžio veiksmų prieš jį neteko vienos sėklidės ir dėl šio sužalojimo, remiantis specialisto išvada, yra prarandama didelė dalis – 40 procentų bendrojo darbingumo. Po sužalojimo nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, jam buvo atlikta operacija, nuo 2014-03-31 iki 2014-04-07 buvo gydytas ligoninėje, nuo 2014-04-14 iki 2014-05-13 buvo nedarbingas (1 t. 46 b.l.). Taip pat patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą. Sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinius jaučia ir šiuo metu, kaip pats nurodė, negali atlikti savo kaip sutuoktinio pareigų, neturi vaikų bei, eksperto teigimu, jų susilaukti gali būti sudėtinga, nes tokio pobūdžio sužalojimu gali būti pakenka vaisingumui. Dėl patirtų sužalojimų pakito jo gyvenimo kokybė. Šios teisme nustatytos aplinkybės patvirtina, jog nukentėjusysis R. Š. dėl R. Š. kaltų veiksmų patyrė neturtinę žalą.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas taip pat atsižvelgia į teismų formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose dėl sunkaus tyčinio sveikatos sutrikdymo (LAT 2K-209/2010; 2K-101-677/2015), taip pat ir į kaltinamojo turtinę padėtį. Nustatyta, jog kaltinamsis R. Š. šiuo metu niekur nedirba, tačiau yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas, neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti civilinio ieškinio išieškojimą. Todėl įvertindamas išdėstytas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, siekdamas nukentėjusiojo R. Š. ir kaltinamojo R. Š. interesų pusiausvyros, atsižvelgdamas į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teismas mažina reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydį ir kaltinamojo R. Š. nusikalstama veika nukentėjusiajam R. Š. padarytą neturtinę žalą įvertina 8700 Eur (aštuoniais tūkstančiais septyniais šimtais eurų).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių teritorinė ligonių kasa, pareiškė civilinį ieškinį už nukentėjusiojo R. Š. gydymą 345,31 Eur (1192,28 Lt) dydžio žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimui (1 t., 44-46 b. l.).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius pareiškė 141.33 Eur (488,00 Lt) civilinį ieškinį už nukentėjusiajam R. Š. išmokėtą nedarbingumo laikotarpį nuo 2014-04-02 iki 2014-04-22 (1 t., 37 b.l.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog regresiniai ieškiniai baudžiamajame procese nenagrinėjami (LAT Nr.2K-269/2014). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Tai yra, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio nuostatos numato, jog baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį turi teisę pareikšti tik tas asmuo, kuris turtinės ar neturtinės žalos patyrė dėl nusikalstamos veikos. K. Š. teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pateikti ieškiniai yra regresiniai, todėl remiantis aukščiau aptartais motyvais ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika, paliktini nenagrinėtais.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnyje numatyta, kad proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Nukentėjusiajam R. Š. 2014-05-29 Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. SP-1810 (7.1564) buvo paskirta antrinė teisinė pagalba kompensuojant ir apmokant jam 100 procentų šios teisinės pagalbos išlaidų (1t., 129 b.l.), todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos 46,77 Eur ( 161,50 Lt,; 1 t. 134 b.l.) nepriteistinos.

Kaltinamajam R. Š. teismo nutartimi dėl būtino gynėjo dalyvavimo buvo skirta gynėja advokatė L. M., kuri dalyvavo 2014-07-10, 2014-08-28 teismo posėdžiuose (136; 151 b.l.). Atsižvelgiant į tai, kad siekiant įgyvendinti kaltinamojo R. Š. teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, taip pat į R. Š. sunkią materialinę padėtį, antrinės teisinės pagalbos išlaidos 65,69 Eur (226,80 Lt) pagal 2014-07-09 pažymą Nr. VI-1232 (04.8) nepriteistinos.

Kaltinamajam R. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Bausmės atlikimo pradžia skaičiuotina nuo faktinio R. Š. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmę atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. Š. faktinio sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

Nukentėjusiojo R. Š. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo R. Š. priteisti R. Š. naudai 8700 Eur (aštuonis tūkstančius septynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo R. Š. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų, už R. Š. ir R. Š. suteiktas teisines paslaugas, nepriteisti.

R. Š. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.