Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. B. (toliau – M. B.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarimo M. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. 2016 m. birželio 9 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2016 m. gegužės 8 d., 01 val. 43 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

1.1. Už šio administracinio teisės pažeidimo padarymą M. B. buvo paskirta 300 (trijų šimtų) eurų bauda.

Apeliaciniu skundu M. B. prašo panaikinti 2016 m. birželio 9 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą, skiriant jam mažesnę nei numatyta įstatyme administracinę nuobaudą arba administracinės nuobaudos neskirti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (toliau – Institucija) pateikė atsiliepimą į M. B. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą ir M. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

M. B. apeliacinis skundas netenkinamas.Pagal ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

5.1. Sutinkamai su M. B. apeliacinio skundo turiniu, analizuojamu atveju prašoma tik sušvelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą ATPK 30¹ straipsnio pagrindu, kas iš esmės leidžia pagrįstai spręsti, jog savo kaltės dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo apeliantas neneigia. Tačiau, įvertinus M. B. apeliacinio skundo turinį matyti, kad jame keliami klausimai – analizuojamo įvykio metu jis buvo mokomas vairuoti savo šeimos nario, dėl prastos būklės vežė savo sugyventinę į ligoninę -, neabejotinai susiję ir su jo kaltės vertinimu, todėl šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo apylinkės teismo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą tiek įrodymų vertinimo kontekste, tiek ir M. B. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo prasme.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ATPK 256 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal ATPK 257 straipsnį, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinį, jame užfiksuotas esmines nagrinėjamo įvykio aplinkybes bei jas patvirtinančius įrodymus, abejoti apylinkės teismo išvadomis dėl M. B. kaltės padarius jam inkriminuotą teisės pažeidimą, teisinio pagrindo nėra. Pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, padarė teisingas, surinktais įrodymais pagrįstas išvadas, dėl ko pagrįstai M. B. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalyje.Nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis nustatyta, kad M. B. analizuojamo įvykio metu vairavo automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai tokios teisės jis nėra įgijęs įstatymo nustatyta tvarka. Nors šios aplinkybės neneigia ir pats apeliantas, o abejoti ja aukštesnysis teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo, tačiau paties M. B. teigimu, nagrinėjamo įvykio metu jis buvo mokomas vairuoti vairavimo instruktoriaus, t. y. savo šeimos nario – sugyventinės I. B., kas administracinės atsakomybės pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalies nuostatas neužtraukia.Vertinant tokius apelianto argumentus, visų pirma pažymėtina, kad, sutinkamai su Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 21 straipsnio nuostatomis, mokyti vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną automobilių keliuose turi teisę asmuo, atitinkantis vairavimo instruktoriui keliamus reikalavimus; mokyti vairuoti keliuose šeimos narius, siekiančius įgyti teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, leidžiama Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka; asmuo, kuris moko vairuoti, yra prilyginamas vairuotojui. Jis privalo laikytis vairuotojams nustatytų reikalavimų ir užtikrinti, kad mokymo metu būtų laikomasi Kelių eismo taisyklių. Tuo tarpu vairuotojų mokymo reikalavimus, kokias žinias, gebėjimus ir įgūdžius privalo turėti vairuotojas, šeimos narių, siekiančių įgyti teisę vairuoti B kategorijos motorines transporto priemones, mokymo tvarką nustato Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymas Nr. 2B-84 „Dėl Vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (TAR, 2014-05-02, Nr. 2014-05078). Šeimos narių mokymo reikalavimai yra nustatyti šio aprašo 18–25 punktuose. Vairuotojų mokymo tvarkos aprašo 3.1 punkte nustatyta, kad šeimos vairavimo instruktorius – šeimos narys, kuris pagal šio aprašo nustatytą tvarką moko praktinio vairavimo kitą tos pačios šeimos narį. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 59 punktu, šeimos nariai – sutuoktiniai, tėvai, vaikai, įvaikiai, broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Globėjų ar rūpintojų šeimų nariais laikomi vaikai, kuriems pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nustatyta globa ar rūpyba. Šeimos narių sąvoką neabejotinai praplečia BK 248 straipsnio nuostatos, remiantis kuriomis, šeimos nariais, be aukščiau įvardintų, laikytini ir asmuo, su kuriuo nusikaltimą (analizuojamu atveju administracinį teisės pažeidimą) padaręs asmuo gyvena neįregistravęs santuokos.

9.1. M. B. teigimu, jis su I. B. neįregistravę santuokos gyvena jau nuo 2014 metų liepos mėnesio, 2015 metų lapkričio mėnesį abu persikraustė į jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nors pirmosios instancijos teismas šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginius vertino tik kaip jo pasirinktą gynybos poziciją, tačiau nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis, ši administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija paneigta taip ir nebuvo, o įvertinus dar ir tai, kad analizuojamu atveju M. B. vairuotas automobilis, kurio keleivio vietoje sėdėjo ir I. B., buvo sustabdytas 2016 m. gegužės 8 d. (sekmadienį) 1.43 val., vykstant iš/į gydymo įstaigą, abejoti M. B. teiginiais, dėl I. B. statuso nėra pagrindo.

Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, apelianto prašymas panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, atmetamas. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad, sutinkamai su 2014 m. balandžio 30 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymo „Dėl vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 2B-84 19 punktu, mokyti mokinį (šeimos narį) praktinio vairavimo įgūdžių gali tik šeimos vairavimo instruktorius, turintis ne mažesnį kaip 5 metų B kategorijos transporto priemonių vairavimo stažą. Šeimos vairavimo instruktoriumi negali būti asmuo (šeimos narys), iš kurio yra atimta teisė vairuoti transporto priemones už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Institucija, kartu su atsiliepimu į M. B. apeliacinį skundą pateikė duomenis, patvirtinančius, kad I. B. analizuojamo įvykio metu neturėjo 5 metų vairavimo stažo (teisę vairuoti transporto priemones ji įgijo tik 2011 m. gruodžio 7 d.), kas, sutinkamai su aukščiau aptartomis teisės nuostatomis, leidžia pagrįstai teigti, jog analizuojamu atveju ji, kaip šeimos vairavimo instruktorius, neturėjo teisės mokyti vairuoti M. B., juolab, kad automobilis nebuvo paženklintas skiriamaisiais ženklais „M“. Netenkinant M. B. apeliacinio skundo atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek transporto priemonių vairuotojams, tiek ir asmenims Lietuvos Respublikos keliuose mokinantiems vairuoti asmenis, siekiančius įgyti teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, pagal Kelių eismo taisykles yra keliami tam tikri reikalavimai, neatitinkant kurių, transporto priemonių vairavimas ar mokymas vairuoti yra negalimas. Sutinkamai su Kelių eismo taisyklių 14 punktu, <...> Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Šiam Kelių eismo taisyklių reikalavimui antrina ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 1 punktas, numatantis analogišką pareigą vairuotojams. Atsižvelgiant į tai, kad pagal 2014 m. balandžio 30 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymo „Dėl vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 2B-84 23 punktą, už Kelių eismo taisyklių ir šeimos narių mokymo reikalavimų laikymąsi mokymo metu atsako šeimos vairavimo instruktorius, akivaizdu, kad mokymo vairuoti metu šeimos vairavimo instruktorius (kuris yra prilyginamas vairuotojui) turi atitikti visus vairuotojams keliamus reikalavimus, numatytus tiek Kelių eismo taisyklėse, tiek Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, įskaitant ir pareigą nevairuoti susirgus ar pavargus, jeigu tai kelia pavojų kitų eismo dalyvių saugumui.

11.1. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant M. B. apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, jog nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis, įvykio metu I. B. sveikatos būklė buvo prasta, dėl ko M. B. vežė ją į gydymo įstaigą. Kaip matyti iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikos ((duomenys neskelbtini)) išrašo iš medicininių dokumentų, I. B. į šią ligoninę atvyko besiskųsdama galvos skausmu bei karščiavimu. Čia jai buvo atlikti tyrimai, tačiau nustatyti ligos priežasties nepavyko, todėl I. B. buvo išrašytas siuntimas į VšĮ Kauno klinikinę ligoninę. Į šią ligoninę jie išvyko 2016 m. gegužės 8 d., 01.23 val. (b. l. 13), kas iš esmės atitinka ir M. B. paaiškinimus, jog iš karto po to, kai jie gavo siuntimą tyrimams į VšĮ Kauno klinikinę ligoninę ((duomenys neskelbtini)), jie išvyko iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikos ir buvo sustabdyti policijos pareigūnų. Tokiu būdu, remiantis paties M. B. paaiškinimais, akivaizdu, kad tuo metu, kai M. B. vairuojamas automobilis Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas policijos pareigūnų, I. B. dėl prastos savo sveikatos būklės pati vairuoti negalėjo, ką neabejotinai patvirtina ir 2016 m. birželio 7 d. M. B. prašyme/paaiškinime užfiksuoti duomenys, jog jam ir I. B. išvykstant iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų, I. B. (tuo metu vairavusi transporto priemonę) sustojo ir paaiškino M. B., kad jaučiasi labai prastai, skundėsi dideliais galvos skausmais bei pakilusia temperatūra, dėl ko paprašė M. B. pavairuoti automobilį. Įvertinus šias aplinkybe aukščiau aptarto teisinio reguliavimo visumoje konstatuotina, kad automobilio Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sustabdymo metu I. B. neatitiko aukščiau aptartų Kelių eismo taisyklių ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo reikalavimų, keliamų vairuotojams, todėl analizuojamu atveju dėl prastos savo sveikatos būklės (sirgdama) ji negalėjo ne tik pati vairuoti, bet ir atlikti šeimos vairavimo instruktoriaus pareigų.

Tokiu būdu, abejonių pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl M. B. kaltės vairavus transporto priemonę jam neturint tokios teisės, t. y. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, teisinio pagrindo nėra. Byloje neginčijamai nustatyta, kad I. B., neturėdama reikalaujamo 5 metų vairavimo stažo bei įvykio metu būdama prastos sveikatos būklės (sirgdama) mokyti vairuoti tiriamu atveju vis tik negalėjo. Nors pirmosios instancijos teisme buvo keliama versija ir dėl būtinojo reikalingumo, kuriam esant administracinė atsakomybė pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalies nuostatas asmeniui nekyla, tačiau ši versija, aukštesniojo teismo įsitikinimu, vis tik nepasitvirtino. Sutinkamai su ATPK 17 straipsnio nuostatomis, administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Analizuojamu atveju būtinasis reikalingumas buvo grindžiamas prasta I. B. sveikatos būkle. Tačiau iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog atlikus reikiamus tyrimus gydymo įstaigoje I. B. buvo paleista į namus, nenustačius jokio realaus pavojaus jos sveikatai ar gyvybei. Be to, I. B. nebuvo jokių kliūčių pasinaudoti greitosios medicinos pagalbos paslaugomis, (kas kaip seka iš M. B. prašyme nurodytų aplinkybių buvo siūloma) ar išsikviesti taksi, juolab, kad pažeidimas buvo padarytas mieste, todėl teigti, kad M. B. Kelių eismo taisykles pažeidė veikdamas būtinojo reikalingumo aplinkybėmis, teisinio pagrindo nėra. Be M. B. kaltės klausimo apeliaciniu skundu keliamas ir jam paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, nurodant, kad, sutinkamai su aptartomis aplinkybėmis, jam paskirta administracinė nuobauda yra per griežta, prašant ją sušvelninti ATPK 30¹ straipsnio pagrindu. Bendrosios administracinių nuobaudų už padarytus administracinius teisės pažeidimus skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ATPK 30 straipsnyje, remiantis kuriuo, nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nuo šių bendrųjų administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių galima nukrypti tik ATPK 30¹ straipsnio pagrindu, remiantis kuriuo, organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau, net ir esant tokiai galimybei, visgi akcentuotina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų.

15.1. Šių duomenų plotmėje vertinant pirmosios instancijos teismo nutarimo turinį matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas M. B. skirtinos administracinės nuobaudos klausimą, atsižvelgė į jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes bei apelianto asmenybę – praeityje administracine tvarka nebaustas, neteistas, įvertino jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ko rezultate sprendė, kad M. B. paskyrus artimą minimaliai, ATPK 128 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintą, administracinę nuobaudą, ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti geriausiai. Tokiai išvadai, įvertinus nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, M. B. inkriminuoto teisės pažeidimo įvykdymo aplinkybes bei jo asmenybę, pritaria ir aukštesnysis teismas. Byloje išimtinių aplinkybių, kurioms esant apelianto atžvilgiu galėtų būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir jų pagrindu švelninama ATPK 128 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtinta administracinė nuobauda, kaip teisingai skundžiamame nutarime pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. Juo labiau įvertinus ir tai, kad pagal ATPK 30² straipsnio 1 dalį, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Tokiu būdu, nesant nei M. B. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, dar labiau švelninti M. B. administracinę atsakomybę ir skirti jam švelnesnę nuobaudą nei buvo paskirta skundžiamu apylinkės teismo nutarimu arba jos visai neskirti, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

15.2. Apelianto dėstomos aplinkybės, susijusios su reikiamų dokumentų, leidžiančių jam mokytis vairuoti transporto priemonę su šeimos nariu, turėjimu, tai, jog jam inkriminuotą teisės pažeidimą jis padarė esant mažam eismo dalyvių skaičiui, priešingai nei tai suvokia M. B., taip pat nelaikytinos išimtinėmis, ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę bei suponuojančiomis mažesnės nuobaudos nei numatyta straipsnio sankcijoje skyrimą. Kitoks ATPK 128 straipsnio 1 dalies aiškinimas neatitiktų įstatymų leidėjo ketinimų. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į transporto priemonių vairavimą neturint tokios teisės pavojingumą bei siekdamas apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui, už šio pažeidimo padarymą įtvirtino itin griežtas administracines nuobaudas, tokiu būdu reikalaudamas ypatingą dėmesį skirti ir prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams.

Tokiu būdu, nenustačius esminių pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ar M. B. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klaidų, naikinti teisėtą ir pagrįstą Kauno apylinkės teismo nutarimą, remiantis vien tik M. B. samprotavimais apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes bei siekiu sušvelninti savo teisinę padėtį, teisinio pagrindo nėra, todėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą ir M. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.