Kauno apygardos teismo nutartis

2019-02-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-96-594/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-11
Bylos Nr.
AN2-96-594/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Albinas Antanaitis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo Nr. AN2-96-594/2019
Teisminio proceso Nr.: 4-22-3-00274-2018-5
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.; 21.11.11.
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 11 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) viršininko V. L. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimo M. K. (toliau – M. K.) administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. J. 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimu M. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2018 m. rugsėjo 1 d., 7.45 val. (duomenys neskelbtini), važiuodamas automobiliu paskui kitą automobilį, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, taip pat eismo į intensyvumą, dėl ko lenkdamas neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį automobilį bei iš eismo įvykio vietos pasišalino. Įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Už šio administracinio nusižengimo padarymą M. K. buvo paskirta 600 (šešių šimtų) eurų bauda.

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, M. K. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimu panaikino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. J. 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną M. K. atžvilgiu nutraukė.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimą ir dėl skundo priimti naują nutarimą – grąžinti administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

3.1. Institucijos teigimu, byloje yra pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių M. K. kaltę jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padaryme. Pasak Institucijos, priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą pirmosios instancijos teismas visiškai nesirėmė liudytojų paaiškinimais. Automobilio, su kuriuo susidūrė M. K., vairuotoja patvirtino atpažinusi automobilio „Porsche Panamera“ vairuotoją, po įvykio buvo apgadintas jos transporto priemonės bamperis, ant M. K. vairuoto automobilio taip pat buvo apgadinimų. Be to, liudytojas V. M. patvirtino, jog automobilyje kartu su juo buvo M. K., kitų asmenų jis teigė nežinantis. Esant šių duomenų visumai, pasak Institucijos, administracinio nusižengimo teiseną M. K. atžvilgiu pirmosios instancijos teismas nutraukė nepagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą, be kita ko, lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs M. K. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl jo nekaltumo jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padaryme. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik Institucijos apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms, o vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi Institucija, nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui.

7. ANK 426 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Sprendžiant iš komentuojamo straipsnio dispozicijos, akivaizdu, kad ANK 426 straipsnio 1 dalies inkriminavimui būtina nustatyti ne tik eismo įvykio bei pasitraukimo iš jo vietos faktą, bet ir asmens, vairavusio transporto priemonę eismo įvykio metu tapatybę. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad 2018 m. rugsėjo 1 d., 7.45 val. (duomenys neskelbtini), automobilis „Porsche Panamera“ kliudė keliu važiuojantį automobilį „Opel“, tokiu būdu jį apgadindamas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra. Šią aplinkybę betarpiškai patvirtino automobilio „Opel“ vairuotoja E. L., jos iš esmės neneigė ir M. K.. Abejonių tuo, jog susidūręs su „Opel“ automobiliu ir tokiu būdu ji apgadindamas, automobilio „Porsche Panamera“ vairuotojas nesustojo, tokiu būdu pasišalindamas iš įvykio vietos, apeliacinės instancijos teismui taip pat nekyla. Tačiau, atsižvelgiant į M. K. paaiškinimus, įvertinus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktus ir tinkamai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, pagrįstai spręsti, jog komentuojamo eismo įvykio metu automobilį „Porsche Panamera“ vairavo būtent M. K., teisinio pagrindo nėra, ką visiškai pagrįstai skundžiamu nutarimu sprendė ir pirmosios instancijos teismas. Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad dėl paties eismo įvykio fakto bei jame dalyvavusių automobilių ginčo nėra, Institucijos apeliacinio skundo argumentai, kiek jie susiję būtent su šių aplinkybių vertinimu, neanalizuotini.

8. Nors apeliaciniu skundu nesutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir tvirtinant, jog automobilį „Porsche Panamera“ vertinamo eismo įvykio metu vairavo būtent M. K., didžiausias dėmesys skiriamas liudytojos E. L., atpažinusios M. K. kaip asmenį, vairavusį automobilį „Porsche Panamera“, parodymams, tačiau jų svarba ir patikimumu, sprendžiant M. K. kaltės klausimą jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padaryme, abejotina. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu E. L. paaiškino, jog dideliu greičiu atlekiantį „Porsche Panamera“ automobilį ji pastebėjo per savo automobilio galinio vaizdo veidrodėlį, automobilį vairavusį asmenį ji matė, kai šis ją lenkė ir trenkėsi, vairuotoją atpažino iš megztinio ir džinsų. Sprendžiant iš aptartų E. L. parodymų, automobiliu „Porsche Panamera“ buvo važiuojama dideliu greičiu (M. K. nurodė, jog automobiliu buvo važiuojama apie 200 km/h greičiu ir būtent dėl taip smarkiai viršyto greičio, pirmai galimybei pasitaikius, automobilio vairavimą perėmė jis), todėl abejotina, jog pažiūrėjus vien tik į savo automobilio galinio vaizdo veidrodėlį įmanoma atpažinti ir įsidėmėti automobilį vairavusį asmenį, juo labiau pamatyti ką vairuotojas yra apsivilkęs ne tik ant savo viršutinės kūno dalies (megztinis), bet ir ant apatinės (džinsai). Galimybė įsidėmėti ir pamatyti nurodytus požymius, automobiliui „Porsche Panamera“ lenkiant E. L. vairuotą automobilį, kai automobilis, pačios E. L. teigimu, važiavo dideliu greičiu, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, taipogi kelia pagrįstų abejonių. Darant šią išvadą akcentuotina, jog lenkiant E. L. automobilį, automobilio „Porsche Panamera“ vairuotoją nuo E. L. skyrė keleivio vietoje sėdėjęs asmuo, kas, pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms, neabejotinai mažino E. L. matomumą bei galimybes įžiūrėti ne tik automobilio „Porsche Panamera“ vairuotoją, bet ir detaliai pastebėti, ką jis tuo metu vilkėjo, ypač matyti, kokias kelnes šis dėvi, todėl neatmestina prielaida, jog ji, dėl įvykio patyrusi stresą, galėjo suklysti, o jos parodymus apie automobilio vairuotoją lėmė pamatymas, kas šį automobilį vairavo jo sustabdymo metu.

9. Abejonių E. L. parodymų patikimumu ir objektyvumu aukštesniajam teismui kelia ir objektyviais duomenimis – filmuota vaizdo medžiaga, patvirtintas faktas, jog visi trys automobiliu „Porsche Panamera“ važiavę asmenys, atvykę į kavinės „S. A.“ teritoriją, buvo išlipę iš automobilio ir tuo metu vairuotojas su keleiviu apsikeitė savo sėdėjimo vietomis – automobilį sėdo vairuoti M. K.. Nors pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo keliama versija, jog vaizdo įraše iš kavinės „S. A.“ užfiksuotas aplinkybes ir eismo įvykį skyrė kiek didesnis nei vienos valandos laiko tarpas, nes vaizdo įraše fiksuojamas 8.38 val. laikas, tačiau teismo posėdžio metu liudytoja apklausta kavinės „S. A.“ direktorė D. D. patvirtino, jog vaizdo įraše fiksuojamas laikas nėra tikslus – jei rodo 9.00 val., tai iš tikrųjų yra kokios 8.00 val., todėl įvertinus eismo įvykio laiką 7.45 val. bei laiko tarpą, per kurį iš eismo įvykio vietos automobiliu „Porsche Panamera“ buvo važiuojama iki kavinės „S. A.“ ir grįžta atgal, paneigti M. K. versiją, jog šio automobilio vairavimą jis perėmė tik po eismo įvykio, vien tik vaizdo įraše užfiksuotu netikslaus laiko faktu, galimybės nėra.

10. Sprendžiant M. K. kaltės klausimą jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padaryme atkreiptinas dėmesys ir į M. K. parodymų visumą. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu jis nurodė, jog eismo įvykio metu automobilio „Porsche Panamera“ jis nevairavo, o jo vairavimą perėmė tik po to, kai buvo sustota prie kavinės „S. A.“, ką iš esmės patvirtina ir vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės. Analogiškas vertinamo įvykio aplinkybes jis nurodė ir jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams, ką teismo posėdžio metu patvirtino liudytoju apklaustas E. S., be kita ko nurodęs, kad sustabdytame automobilyje buvo trys neblaivūs asmenys, tačiau, kadangi nukentėjusioji nurodė į konkretų asmenį, kitų asmenų pavardžių neužsirašė. Versijos, kad eismo įvykio metu jis automobilio „Porsche Panamera“ nevairavo, M. K. laikėsi nuosekliai ne tik šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, bet ir duodamas parodymus baudžiamojoje byloje, kurioje jam buvo pareikšti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 281 straipsnio 7 dalį, kurių jis neneigė ir savo kaltę pripažino. Ir nors nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymius, vadovautis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, teisinio pagrindo nėra, kadangi siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusižengimo aplinkybių, juo labiau, kad sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos, tačiau šioje konkrečioje situacijoje, nesant jokių objektyvių jo parodymų visumą paneigiančių duomenų, o priešingai, esant vaizdo įrašui, iš esmės patvirtinančiam jo parodymus, M. K. versija, kad įvykio metu automobilio jis nevairavo, lieka nepaneigta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, minėtą automobilį nuomos sutarties pagrindu turėjo kitas asmuo, kas vėlgi iš esmės atitinka M. K. parodymų esmę dėl šio automobilio naudotojo. Šios išvados kontekste vis tik pažymėtina, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.

11. Esant šių aplinkybių visumai, įvertinus tai, kad be abejotinų E. L. parodymų dėl automobilį vairavusio asmens, jokių kitų objektyvių M. K. kaltę jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padaryme patvirtinančių duomenų nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra, sutikti su Institucijos apeliacinio skundo motyvais ir jų pagrindu panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, teisinio pagrindo nėra. Tuo tarpu Institucijos motyvai, jog liudytoju apklaustas V. M. teigė, jog su juo automobilyje „Porsche Panamera“ buvo M. K., o apie kitus asmenis jis nieko nežino, M. K. kaltės neįrodo, kadangi pasak šio liudytojo, važiuodamas automobilyje jis miegojo, o bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog automobilyje „Porsche Panamera“ be M. K. buvo dar du asmenys. Šią aplinkybę patvirtino M. K., jos neneigė ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja E. L., ją, iš esmės patvirtino ir V. M., kurio teigimu, be jo automobilyje buvo M. K. ir dar kažkas.

12. Atsižvelgiant į aukščiau aptartų duomenų visumą, spręstina, kad administracinio nusižengimo byla M. K. atžvilgiu buvo nutraukta pagrįstai. Jokių pagrindų skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo panaikinimui apeliacinės instancijos teismas vertinamu atveju neįžvelgia, dėl ko, Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) viršininko V. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Albinas Antanaitis