Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – A. K., J. K., valstybės įmonė ,,Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo J. K. atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, kad bylos ypatingosios teisenos tvarka įprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, ir įvertinęs bylos nagrinėjimo dalyką, tai, jog nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad I. K., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) I. K. šeiminė padėtis – miręs santuokoje (sutuoktinė yra pareiškėja). I. K. vaikai: A. K., J. K.

Iš VĮ „Registrų centras“ 2023 m. balandžio 24 d. Testamentų registro išrašo nustatyta, kad nėra įregistruotų palikėjo I. K. sudarytų testamentų; yra jo palikimą priėmęs A. K. (nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas) (el. bylos priedas, b. l. 1); nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų.

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja T. K. priėmė palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinio I. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties faktiškai pradėjusi turtą valdyti.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.

Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Palikimą priimti faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo paduodamas tada, kai įpėdiniui reikia įforminti jo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Tokiu atveju yra iškeliama byla ypatingosios teisenos tvarka ir tiriamos aplinkybės, o toks faktas nustatomas konkrečiu tikslu – paveldėjimui pagal įstatymą įforminti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

Iš VĮ „Registrų centras“ 2023 m. vasario 2 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad palikėjo I. K. vardu nuosavybės teise registruotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Pareiškėjos ir palikėjo I. K. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), vadinasi, anksčiau nurodytas nekilnojamasis turtas (butas) jiems priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Pareiškėja po sutuoktinio mirties į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. I. K. sūnus A. K., kuris kreipėsi į notarę, siekdamas priimti palikimą po tėvo mirties, neprieštarauja, kad jo motina T. K. priimtų palikimą. Pareiškėja nurodo, kad, mirus I. K., ji duodavo piniginių lėšų savo sūnui A. K., kad jis galėtų įvykdyti mokėjimus už butą. A. K. po tėvo mirties, T. K. duodant piniginių lėšų, vykdydavo mokėjimus internetu (byloje pateikti (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimai UAB „Viena sąskaita“, atlikti A. K.). Taip pat iš byloje pateikto elektroninio laiško (2023 m. kovo 14 d.) matyti, kad pareiškėjos atstovė informavo notarę, kad ketina priimti palikimą po sutuoktinio mirties. Pareiškėja aktyviais veiksmais priėmė mirusiajam asmeniui priklausančią nekilnojamojo turto – buto dalį, tiek jame esantį kilnojamąjį turtą, smulkius buitinės apyvokos daiktus.

Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėja T. K. atliko aktyvius veiksmus po jos sutuoktinio I. K. mirties palikimui priimti, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas, nustatant, jog pareiškėja T. K. priėmė palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio I. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties faktiškai pradėjusi turtą valdyti, ir toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjos T. K. subjektinėmis teisėmis įforminant I. K. palikimą.

Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis 55 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja sumokėjo 110 Eur žyminio mokesčio, 55 Eur žyminio mokesčio permoka pareiškėjai grąžintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po jos sutuoktinio I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldėtą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po I. K., paveldėjimo.

Grąžinti pareiškėjai T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, žyminio mokesčio užduoties kodas – (duomenys neskelbtini), išaiškinant, kad mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.