- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-13
- Bylos Nr.
- II-616-342/2008
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė
- Pažeidėjas
- R. R.
- Advokatai
- Povilas Likša
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovui advokatui Povilui Likšai, institucijos, skyrusios nuobaudą atstovui Augustui Ručinskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. R. skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros 2008-09-18 nutarimo panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2008-09-18 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros pareigūno (toliau – Institucija) nutarimu R. R. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2008-07-16 Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamentui paėmus mėginius iš UAB „Neo Group“ gamyklos Rimkų kaime, Klaipėdos rajone stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių Nr. 017, 036, nustatyta, kad taršos šaltinyje Nr. 017 teršalo acetaldehido koncentracija viršija nustatytą leistiną normą 127 karto, pamatuota acetaldehido koncentracija sudarė 0,6333 mg/m³, kai nustatytas leistinas normatyvas <0,005 mg/m³, benzino koncentracija viršija nustatytą normą 1,4 karto, pamatuota benzino koncentracija sudarė 0,0723 mg/m³, kai leistina normatyvą <0,05 mg/m³, taršos šaltinyje Nr. 036 teršalo 2-metil-1,3- dioksalano koncentracija viršija nustatytą leistiną normatyvą 1,4 karto, pamatuota 2-metil-41,3-dioksalano koncentracija sudarė 150,3 mg/m³, kai nustatytas leistinas normatyvas 17,9 mg/m³, teršalo dioksino – 1,4 koncentracija viršija nustatytą leistiną normatyvą 3,7 karto, pamatuota dioksino – 1,4 koncentracija sudarė 1,4733 mg/m³, kai leistinas normatyvas 0,4 mg/m³. taip pažeistas Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnis, 19 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis. Veika kvalifikuota pagal Administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 79 straipsnį ir paskirta 375 litų bauda.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundu prašo nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti, nes nutarimas nepagrįstas ir neteisėtas. Nurodo, kad Institucija atlikdama tyrimą nesilaikė Stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą laboratorinės kontrolės metodinių rekomendacijų, t.y. tyrimams atlikti naudojo netinkamą tyrimo metodą, nes pagal metodines rekomendacijas standarto LST EN ISO 16017-1:2002, kuris buvo panaudotas, negalima laikyti atitinkamu Lietuvos pripažintu metodu, nes tokiu laikytinas kitas standartas – LST EN 13649:2002. UAB „Neo Group“ turi nustatyta tvarka išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr.(11.2)-33-44/2006, kuris leidžia eksploatuoti ūkinės veiklos objektus neviršijant leistinos taršos normatyvų Minėto leidimo 21A lentelėje yra nustatyti leistinos taršos į aplinkos orą normatyvai, nurodyti gramais per sekundę (g/s), o tyrimų rezultatai yra pateikiami kitais matavimo vienetais – mg/m³, todėl jie negali būti lyginami su leidimo normatyvais. Atliekant tyrimus dujų srauto greitis nebuvo matuojamas, o tikėtina, kad atlikus dujų srauto greičio matavimus ir perskaičiavus gautus rezultatus emisijos į aplinkos orą neviršytų leidime nurodytų normatyvų. Be to reikalavimas matuoti dujų srauto greitį nustatytas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu „Dėl regionų aplinkos apsaugos departamentų valstybinės analitinės kontrolės skyrių atliekamų tyrimų dokumentų formų patvirtinimo“ įsakymo 2.1. punktas reikalauja imant mėginius užpildyti patvirtintą protokolo formą, kurioje taip pat nurodyta grafa dujų srauto greičiui matuoti. Darytina išvada, kad tyrimai buvo atlikti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, todėl gauti rezultatai yra nesulyginami su TIPK leidime nustatytais normatyvais. Iš mėginių paėmimo ir matavimo protokolo Nr. 3-12 matyti, kad mėginiai buvo imami nuo 2 iki 15 minučių nors Lietuvos Respublikos Aplinkos Ministro įsakymu „Dėl stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų laboratorinės kontrolės metodinių rekomendacijų patvirtinimo“ 10 punkte nurodoma, kad mėginių paėmimas atliekamas ne trumpiau 30 min., arba ilgiau, kaip reikalaujama teršalo nustatymo metode“, todėl atliekant tyrimus šio reikalavimo nebuvo laikomasi ir taip nebuvo išvengta atsitiktinių veiksnių įtakos rezultatams, o paimtas mėginys nėra reprezantyvūs laiko atžvilgiu. Tyrimų rezultatai yra nepatikimi ir gauti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Taip pat pašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai. R. R. ir jo atstovas advokatas prašo skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu. Papildomai nurodo, kad institucija tyrimams naudojo netinkamą Lietuvos ir ES standartą, o jo naudojimą grindžia byloje nepateiktais įrodymais. Be to PAOV ataskaita yra parengiamasis dokumentas ir yra tik pagrindas TIPK leidimui gauti, todėl institucija turi vadovautis dokumentais suteikiančiais teisę išleisti teršalus, o ne parengiamaisiais dokumentais, todėl atsižvelgiant į tai ir, kad nebuvo matuotas dujų srauto greitis, gauti rezultatai yra nesulyginami su TIPK leidime nurodytais normatyvais.
Atsiliepimas
Institucija skyrusi nuobaudą atsiliepimu į skundą prašo skundo reikalavimų netenkinti, nurodo, kad taikant standartinį metodą LST EN ISO 16017-1:2002 galima nustatyti lakių organinių junginių koncentracijas intervale nuo 0,0005 mg/m3 iki 100 mg/m3, o taikant standartinį metodą LST EN 13649:2002 – nuo 0,5 mg/m3 iki 2000 mg/m3. ATD pasirinko jautresnį metodą, leidžiantį kiekybiškai nustatyti mažesnes nei 0,5 mg/m3 lakių organinių medžiagų koncentracijas bei atlikti kokybinę analizę. Technical Guidance Note M2 „Monitoringo f Stoc Emissions to Air“ (toliau – M2) ir Technical Guidance Note M16 „The measurement and monitoringo f volatile organic compounds to air from industrial sources“ (toliau – M16) teigiama, kad nesant EN, tarptautinio ir nacionalinio standartinio metodo tiriamiems teršalams nustatyti gali būti taikomi ir kitų šalių tarptautiniai metodai, pvz., US EPA, NIOSH, OSHA, MDHS. M2 dokumente lakių organinių junginių nustatymui taikomas standartas EN 13649, nurodant, kad šis standartas gali būti modifikuojamas, atsižvelgiant į tiriamus junginius ir darbo higienos standartinių metodų, publikuotų NIOSH ir OSHA, analitinius reikalavimus. Taip pat pažymima, kad vietoj ekstrakcijos tirpikliu (pagal standartą EN 13649) gali būti taikoma terminė desorbciją kaip nurodyta standarte LST EN ISO 16017-1:2002, t.y. standarto EN 13649 modifikavimą, atsižvelgiant į nustatomus junginius ir tikėtiną jų koncentraciją. M16 dokumente minimi 3 pertraukiamų mėginių paėmimo sistemų tipai, kaip vienas iš jų -mėginio paėmimas į kanistrą (talpą), pagamintą iš inertinės medžiagos, tokios kaip PTFE.
TIPK leidimo taisyklės (5 priedo, 19 punkto paskutinė pastraipa nurodo, kad „kiekvienu atveju, nustatant Leidimo sąlygas, nėra tikslinga perkelti visus duomenis iš Paraiškos ir kitų galiojančių dokumentų į Leidimą (galima daryti nuorodas)", o UAB „Neo Group" galiojančiame TIPK leidime, koreguotame 2007 m. rugsėjo 3 d., ir yra nuoroda į PAOV, suderintą Departamento 2007m. rugpjūčio 28 d. Nr. (9.1 l)-LV4-6237, kurios duomenimis vadovaujantis nustatyti leistinos taršos į aplinkos orą dydžiai (19 lentelė. Oro tarša) bei Leidimo sąlygų 12.13 punktas, reikalaujantis formos PA-1 pildymo, todėl galima naudoti tiek g/s, tiek mg/m išreikštais normatyvais, o vykdant kontrolę - matuoti teršalų koncentracijas.
ATD specialistai iš UAB „Neo Group" taršos šaltinių dujų mėginius ėmė griežtai vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 11d. įsakymu Nr. D1-68 patvirtintų „Stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų laboratorinės kontrolės metodinių rekomendacijų" (Žin., 2004, Nr. 39-1281) 10 punkto reikalavimų ir, priklausomai nuo tikėtinos teršalo koncentracijos bei atsižvelgiant į naudojamų sorbentų gebą ir tyrimų metodo reikalaujamą paimti mėginio tūrį, kiekviename taršos šaltinyje paėmė po 3 mėginius 30 min. laikotarpiu (5 priedas, Mėginių paėmimo protokolas Nr. 3-12). Pagal laboratorijoje išmatuotų koncentracijų vertes apskaičiuotas vidurkis, t.y. nustatyta koncentracija, kuri yra reprezentatyvi laiko (30 min.) atžvilgiu. Tokiu būdu paimtų mėginių nustatytas koncentracijas Departamento Klaipėdos rajono agentūra naudojo vertinimui, kaip UAB „NEO GROUP" prisilaiko nustatytų normatyvų.
Įmonės atstovas, dalyvaujantis atliekant mėginių paėmimą valstybinės laboratorinės kontrolės metu, pagrįstas pastabas ir pretenzijas turi parašyti mėginių paėmimo protokole, o ne po to, kai paaiškėja nepalankūs analizės rezultatai.
Atsiliepimas
Institucijos, skyrusios nuobaudą atstovas prašo skundo netenkinti atsiliepime išdėstytais motyvais.
Byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 79 straipsnis nustato, kad didžiausio leistino ar laikinai suderinto teršiančių medžiagų išmetimo į atmosferą normatyvų viršijimas; didžiausio leistino kenksmingo fizinio poveikio atmosferos orui normatyvų viršijimas; teršiančių medžiagų išmetimas į atmosferą be specialiai tam įgaliotų valstybinių organų leidimo; kenksmingas fizinis poveikis atmosferos orui be specialiai tam įgaliotų valstybinių organų leidimo, kai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus tokį leidimą būtina gauti, - užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimties iki penkių šimtų litų.
Iš skundo matyti, kad R. R. nesutinka su Departamento Klaipėdos rajono agentūros aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno nutarime padarytomis išvadomis, įrodymų vertinimu.
ATPK 256 straipsnio 1-2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001-01-25 įsakymu Nr. 64 patvirtintuose nuostatuose „Dėl vykdomosios ūkinės veiklos poveikio aplinkos orui vertinimo ataskaitų rengimo, sudėties nustatymo ir įforminimo“ 17 punkte nurodyta, kad pagal suderintą PAOV ataskaitą nustatyta tvarka išduodamas gamtos išteklių naudojimo leidimas. Išduoto gamtos išteklių naudojimo leidimo numeris turi būti užrašomas PAOV ataskaitos, kuri neatsiejama minėto leidimo dalis, tituliniame lape.
Vadovaujantis šia nuostata Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas uždarajai akcinei bendrovei „Neo Group“ išdavė taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. (11.2)-33-44/2006 (toliau – TIPK) atnaujintas 2007-09-03, kuriame numatytos leistinos taršos šaltinių koncentracijos išreikštos g/s (b.l. 15-19). Klaipėdos RAAD 2008-08-22 raštu pateikė valstybinės laboratorinės kontrolės stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių išmetamų teršalų bei oro mėginių tyrimų rezultatus atliktus UAB „Neo Group“, kuriame nurodyta, kad atlikus rezultatų palyginimą su leistinomis koncentracijomis pagal UAB „Neo Group“ TIPK leidimą Nr. (11.2)-33-44/2006 bei 2007 m. PAOV ataskaitą, nustatyti taršos viršijimai išreikšti mg/m³. Pažymėtina, kad tyrimus atlieka kompetentinga institucija įsteigta prie Aplinkos ministerijos, t.y. laboratorija, kuri vykdo valstybinę laboratorinę kontrolę, todėl abejoti atliktais tyrimais pagrindo nėra. Atsižvelgiant į išdėstytą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytą aplinkybę, jog tyrimo rezultatai negali būti lyginami su TIPK normatyvais, nes tyrimų rezultatai pateikiami kitais matavimo vienetais – mg/m³ laikytina nepagrįsta. Be to, TIPK leidimo taisyklės (5 priedo, 19 punkto paskutinė pastraipa nurodo, kad „kiekvienu atveju, nustatant Leidimo sąlygas, nėra tikslinga perkelti visus duomenis iš Paraiškos ir kitų galiojančių dokumentų į Leidimą (galima daryti nuorodas)", o UAB „Neo Group“ galiojančiame TIPK leidime, koreguotame 2007 m. rugsėjo 3 d., ir yra nuoroda į PAOV, suderintą Departamento 2007m. rugpjūčio 28 d. Nr. (9.1 l)-LV4-6237, kurios duomenimis vadovaujantis nustatyti leistinos taršos į aplinkos orą dydžiai (19 lentelė. Oro tarša) bei Leidimo sąlygų 12.13 punktas, reikalaujantis formos PA-1 pildymo, todėl galima naudoti tiek g/s, tiek mg/m išreikštais normatyvais, o vykdant kontrolę - matuoti teršalų koncentracijas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai žinomas šaltinio išmetamų dujų tūrio debitas (Nm³/s) matematiškai galima apskaičiuoti išmetamo teršalo kiekį išreikštą g/s: taršos šaltinio išmetamųjų dujų tūrio debitas (Nm³/s) padauginus iš išmatuotos teršalo koncentracijos (mg/Nm³) ir padalinus iš 1000, gaunamas išmetamas teršalo kiekis (g/s); o normatyvo vertę, išreikštą g/s, padalinus iš išmetamųjų dujų tūrio debito (Nm³/s) ir padauginus iš 1000, gaunamas leistina teršalo koncentracija (mg/Nm³).
Nepagrįsta laikytina aplinkybė, jog matavimai buvo atlikti nesilaikant reikalavimų, nes Stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų laboratorinės kontrolės metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. D1-68, 10 punkto reikalavime nurodoma, kad esant didesnei teršalų koncentracijai, taršos šaltinyje reikia paimti ne mažiau kaip 3 mėginius vienodomis pauzėmis 30 min. laikotarpiu ir pagal išmatuotų koncentracijų vertes apskaičiuoti vidurkį. Remiantis Stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių išmetamų teršalų mėginių paėmimo ir/ar matavimo protokolo Nr. 3-12 matyti, jog Jūrų tyrimų centro specialistai iš kiekvieno taršos šaltinio išmetamųjų dujų paėmė po 3 mėginius 30 min. laikotarpiu (b.l. 20) ir apskaičiuotas vidurkis. Tokiu būdu paimtų mėginių nustatytas koncentracijas Departamento Klaipėdos rajono agentūra naudojo vertinimui, kaip UAB „Neo Group“ prisilaiko nustatytų normatyvų.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-02-11 patvirtintu įsakymu Nr. D1-68 „Dėl stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų laboratorinės kontrolės metodinių rekomendacijų“ 19 punkte reglamentuoti matavimo metodai – kol nėra konkrečiam teršalui patvirtinto CEN (Europos standartizacijos komiteto) standarto, geriausia naudoti atitinkamą ISO (Tarptautinės standartizacijos organizacijos) arba Lietuvoje pripažintą tinkamu metodą. Daugeliu atvejų teršalo koncentracijos nustatymui taikomi keli skirtingo principo metodai, pasirinktinai nuo to teršalo koncentracijos dydžio išmetamosiose dujose ir trukdančių priemaišų poveikio. Teršalų koncentracijai ir dujų srauto parametrams nustatyti stacionariuose taršos šaltiniuose metodinių rekomendacijų priede pateiktas rekomenduojamų metodų sąrašas. Iš tyrimo protokolo Nr. 3AT-P371 nustatyta, kad tyrimui buvo naudojami šie tyrimo metodai LST EN ISO 16017-1:2002N ir NIOSH Mechod 5523N., kurių naudojimą ir ginčija administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, motyvuodamas jog turėjo būti taikomas metodas EN 13649:2001. Pažymėtina tai, kad Europos standartai EN 13649:2001 ir EN ISO 16017-1:2000 turi Lietuvos standarto statusą (b.l. 13-14), todėl abu jie gali būti naudojami. Pažymėtina, kad metodas LST EN ISO 16017-1:2002 yra skirtas lakiems organiniams junginiams nustatyti aplinkos, patalpų ir darbo vietos ore bei įvertinimui emisijų iš medžiagų mažose arba didelėse bandymų kamerose (kamerose bandymai atliekami su įvairiomis medžiagomis esant skirtingoms temperatūroms ir drėgmei) ir jį taikant galima nustatyti platų spektrą lakių organinių junginių koncentracijų intervale nuo 0,0005 mg/m³ iki 100 mg/m³ (priklausomai nuo konkrečios medžiagos). Taikant standartinį metodą LST EN 13649:2002 galima nustatyti tik tokius lakius organinius junginius, kurių koncentracija viršija 0,5 mg/m³. Todėl institucija atsižvelgdama į teršalo koncentracijos dydį išmetamosiose dujose ir trukdančių priemaišų poveikį pasirinko jautresnį metodą leidžiantį kiekybiškai nustatyti mažesnes nei 0,5 mg/m³ lakių organinių medžiagų koncentracijas bei atlikti efektyvesnę ir tikslesnę kokybinę analizę. Pažymėtina ir tai, kad įmonės atstovas dalyvavo atliekant mėginių paėmimą valstybinės laboratorinės kontrolės metu, todėl pagrįstas pastabas ir pretenzijas dėl mėginių paėmimo galėjo išreikšti mėginių paėmimo protokole, o ne tuomet kai paaiškėjo nepalankūs tyrimų rezultatai įmonei.
Darytina išvada, R. R. kaltė visiškai įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta medžiaga, veika teisingai kvalifikuota, administracinė nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudų skyrimo taisyklių. Protokolą surašė ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, kuriam tokia teisė suteikta.
Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu skundas netenkintinas.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių pastarąją aplinkybę. Prašymas laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas. ATPK 279 straipsnis numato išlaidų priteisimą tik administracinėje byloje dalyvaujantiems nukentėjusiesiems, liudytojams, vertėjams ir ekspertams, todėl konstatuojama, kad išlaidų atlyginimo klausimas administracinių teisės pažeidimų bylose yra sureguliuotas, todėl išlaidų susijusių su bylinėjimosi išlaidomis taikymas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą negalimas ( Administracinių teismų praktika Nr. 2, 2002 01 03 Nr. 1-K, LVAT 2003-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689-2003, 2004-11-18 nutartis byloje N12-1425-04).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
skundo nepatenkinti.
2008-09-18 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros nutarimą, kuriuo R. R. pagal ATPK 79 straipsnį paskirta 375 litų bauda, palikti nepakeistu.
Nutartis per dešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.