Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės I. B. ieškinį atsakovui K. N. firmai „Rektra“ dėl įpareigojimo pateikti informaciją.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovą K. N. firmą „Rektra“ pateikti ieškovei informaciją: ataskaitą apie ieškovei teiktas paslaugas 2006 – 2013 metais; suteiktų paslaugų priėmimo-perdavimo aktus; PVM sąskaitas-faktūras arba kitus apmokėjimui reikalingus dokumentus ir/arba dokumentus, kurių pagrindu su atsakovu buvo atsiskaityta.Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2013 m. ieškovė iš atsakovo užsisakinėjo įvairias projektavimo paslaugas, kurias atsakovas teikė, įskaitant ir „Medžiotojų namo“, Vainių k., Trakų r. projektavimą. Paaiškino, kad atsakovas niekada nėra pateikęs jokių paslaugų suteikimą patvirtinančių dokumentų: priėmimo-perdavimo aktų, sąskaitų-faktūrų. Pažymėjo, kad kreipėsi į atsakovą dėl informacijos pateikimo, tačiau jokios informacijos negavo. Paaiškino, kad ieškovės sutuoktinis J. B. kitoje civilinėje byloje Nr. N2-350-558/2017, nagrinėjamoje Vilniaus miesto apylinkės teisme, reiškia pretenzijas dėl „Medžiotojų namo“ statybos. Padarė išvadą, kad ieškovei reiškiamos pretenzijos kitoje civilinėje byloje yra tiesiogiai susijusios su atsakovo teiktomis paslaugomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės I. B. ieškinį atsakovui K. N. firmai „Rektra“ dėl įpareigojimo pateikti informaciją. Teismas nurodė, kad ieškovės ieškinys pareikštas reikalaujant ne apginti ieškovės pažeistas civilines teises, o siekiant gauti įrodymus, reikalingus civilinėje byloje Nr. N2-350-558/2017, nagrinėjamoje Vilniaus miesto apylinkės teisme. Paaiškino, kad teismas dalyvaujančio byloje asmens motyvuotu prašymu rašytinius įrodymus iš fizinių asmenų ar juridinių asmenų gali išreikalauti nagrinėdamas konkrečią bylą, o ne atskiru teismo sprendimu kitoje byloje, dirbtinai neinicijuojant vis naujų bylų. Teismas ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartį.Nurodo, kad teismo vertinimas, kad ieškinys pareikštas su tikslu rinkti įrodymus, yra klaidingas.Paaiškina, kad ieškiniu tinkamai ir aiškiai identifikavo ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą, aiškiai suformulavo ieškinio reikalavimą ir pagrindė, kodėl būtent teismo keliu prašo tokio reikalavimo įvykdymo (atsakovas vengia bendrauti). Teigia, kad teismas nenustatęs jokių formaliųjų CPK numatytų ieškinio trūkumų atsisakė suteikti ieškovei teisę į teisminę gynybą be jokios priežasties, o tik pasirėmęs savo vidiniu įsitikinimu, kuris galėjo būti įvertintas tik tinkamai išnagrinėjus civilinę bylą ir priimant sprendimą. Teigia, kad išankstinis teismo nusistatymas ieškovės atžvilgiu net neįsigilinus į faktines bylos aplinkybes, šalių tarpusavio santykių specifiką ir išankstinių klaidingų vertinimų atlikimas užkirto kelią ieškovei į teisminę pažeistų teisių gynybą.Paaiškina, kad ieškovė ir atsakovas statybos projektavimo paslaugų teikimo klausimais bendravo nuo 2006 metų. Atsakovas teikė įvairias statybos projektavimo paslaugas ieškovės organizuojamoms statyboms Vainių kaime, Trakų raj. Ieškovė su atsakovu bendravo iki 2013 m. Ieškovės ir atsakovo bendravimas nutrūko dėl to, kad ieškovė buvo neįleidžiama į savo namus, esančius Vainių kaime, Trakų raj., nes prasidėjo ieškovės ir Y. B. skyrybų procesas. Pažymi, kad atsakovas nedalyvauja jokioje tarp ieškovės ir Y. B. nagrinėjamoje byloje nei kaip šalis, nei kaip liudytojas. Nurodo, kad ieškovė turi teisę pasirinkti savo galimai pažeistų civilinių teisių gynybos būdus. Teigia, kad aptariamu atveju renkasi teisminį, galimai pažeistų teisių gynybos būdą, kaip atskirą priemonę ne rinkti įrodymus, o užtikrinti ir/ arba įsitikinti, kad tiek atsakovas, tiek kiti rangovai yra ar bus tinkamai įvykdę savo įsipareigojimus ieškovei dėl Vainių kaime, Trakų raj. esančio turto statybos, projektavimo, dizaino.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį dėl informacijos pateikimo, teisėtumo ir pagrįstumo.CPK 5 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tokiu būdu užtikrinama asmens teisė savo interesus ginti teisme nuo kitų asmenų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, spręsdamas jam paduoto ieškinio (pareiškimo, skundo ar kito procesinio dokumento) priėmimo klausimą, pirmiausiai turi įsitikinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą, skundą). Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, o juos nustatęs, paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115, 138 straipsniai). Per šį terminą pašalinus ieškinio trūkumus, teismas turi ieškinį priimti, o jų nepašalinus, laikyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti ieškovui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).Ieškovės pareikštą ieškinį teismas atsisakė priimti vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl įpareigojimo pateikti informaciją apie atsakovo ieškovei teiktas paslaugas. Tokio pobūdžio ginčai yra nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka. CK 6.722 straipsnyje reglamentuota, kad jeigu paslaugų sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas privalo: 1) kliento reikalavimu pranešinėti jam visą informaciją apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą; 2) kliento reikalavimu nedelsdamas pateikti klientui ataskaitą apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą; 3) nedelsdamas perduoti klientui viską, ką teikdamas paslaugas gavo kliento naudai.Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimo. Teismas šioje stadijoje patikrina, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius. Jeigu ieškovas pareiškia reikalavimą, kuris negali sukurti kokių nors objektyvių teisinių padarinių, teismas, motyvuodamas netiksliu ieškinio dalyko nurodymu, turi nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis) arba, priklausomai nuo ieškinio pobūdžio, atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 1 dalis 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2015). Taigi dėl ieškovo ieškinio pagrįstumo bus galima spręsti tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Manydamas, kad ieškinys neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, teismas turi taikyti trūkumų šalinimo institutą, o ne atsisakyti priimti ieškinį.Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą ir nepagrįstai nusprendė, kad toks ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Priimdamas tokį procesinį sprendimą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo ieškovės teisę teisme ginčyti savo pažeistas teises bei įstatymų saugomus interesus. Todėl skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.