Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-03-23 · Civilinė byla Nr. 2A-145-370/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-23
Bylos Nr.
2A-145-370/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė (pirm.), Eugenija Morkūnienė, Albina Pupeikienė
Atsakovas
R. B.
Ieškovas
J. B.
Trečiasis asmuo
Klaipėdos miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnyba, A. Š.
Advokatai
Eligijus Karbauskas, Viktorija Safošina
Kategorijos
  • 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.13pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-145-370/2011

Teisėja G. Vaizgėlienė (Procesinio sprendimo Nr. 2-06-3-14821-2009-8)

Procesinio sprendimo kategorija 75.8; 121.13; 121.18 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. kovo 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant Jelenai Ušakovai, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Eligijui Karbauskui, atsakovui R. B., jo atstovei advokatei Viktorijai Safošinai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. N2-1127-323/2010 pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir santuokos nutraukimo pasekmių, tretieji asmenys Klaipėdos miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnyba, A. Š., bei atsakovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-31 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką, įregistruotą 2003-09-17 Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje, dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes, padalyti bendrąja sutuoktinių nuosavybe šalims priklausantį turtą: 140 000 Lt rinkos vertės butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalyti ir priteisti ieškovei 54/100 dalis buto, o atsakovui 46/100 dalis buto, piniginę prievolę – 76 500 Lt skolą A. Š. – padalyti lygiomis dalimis; atsakovui priteistas 46/100 dalis buto priteisti nepilnametei dukrai G. B., gim. (duomenys neskelbtini), kaip išlaikymą turtu, ir jos gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Nurodė, kad gyvenimas santuokoje yra nebeįmanomas, nes atsakovas pastaruosius penkerius metus girtuokliauja, todėl namuose nebeįmanoma ramiai gyventi nei jai, nei nepilnametei dukrai. Ieškovei priteistina didesnė santuokoje su atsakovu įgyto buto dalis, kadangi atsakovas daugiau kaip penkeri metai šiuo butu visiškai nesirūpina ir nepadeda jo išlaikyti. Be to, butas buvo įsigytas iš dalies (76 500 Lt) už jos motinos, A. Š., pinigus, todėl skola pripažintina bendra prievole. Atsakovui tenkanti buto dalis priteistina šalių nepilnametei dukrai kaip išlaikymas, nes atsakovas neremia vaiko, 2009 m. lapkričio mėnesį davė tik 250 Lt.

Atsakovas su ieškiniu sutiko tik iš dalies: neprieštaravo dėl santuokos nutraukimo, tačiau nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės, butas turėtų būti padalytas lygiomis dalimis, nesutiko, kad yra skolingas ieškovės motinai, nes ir jo tėvas davė 65 000 Lt butui pirkti. Neturi galimybės dukrai išlaikymą teikti pastoviai, nes jo uždarbis yra nepastovus. Pastaruosius pusę metų gyvena pas brolį, nes namuose neįmanoma gyventi dėl nesutarimų su sutuoktine.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-05-31 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: nutraukė šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, šalių santuokoje įgytą butą padalijo lygiomis dalimis, atsakovo dalį priteisė nepilnametei dukrai kaip išlaikymą turtu iki jos pilnametystės, nustatė jos gyvenamąją vietą su ieškove. Teismas padarė išvadą, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, kadangi jis šeimoje elgėsi netinkamai – girtuokliavo bei vartojo prieš savo sutuoktinę ir vaiką psichinį ir fizinį smurtą, trukdė jų ramybę ir rimtį. Dėl bendro turto padalijimo teismas nurodė, kad byloje nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl vadovavosi įstatymo prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Atsakovui tenkančią buto dalį priteisė šalių nepilnametei dukrai kaip išlaikymą iki jos pilnametystės tuo pagrindu, kad atsakovas tinkamai nesirūpina nepilnametės dukters materialiniu išlaikymui ir neužtikrina, jog materialinė parama būtų teikiama periodiškai, pavieniai mokėjimai negali užtikrinti vaiko poreikių, nes rūpinimasis vaiku turi būti nuolatinis ir nenutrūkstamas procesas. Reikalavimą padalyti piniginę prievolę teismas atmetė kaip nepagrįstą, nes nebuvo pateikti įrodymai, kad ieškovės motina paskolino 76 500 Lt ieškovei ir atsakovui, be to, ieškovė nepaneigė, kad atsakovo tėvas taip pat davė buto pirkimui jų šeimai 65 000 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-31 sprendimą pakeisti: santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jam priteisti 46/100 dalis santuokoje įgyto buto, jos atitinka kambarį, plane pažymėtą Nr. 43-8, bei pusę bendro naudojimo patalpų – 43-1, 43-2, 43-4, 43-5, 43-6, 43-7, pastarosioms nustatant bendro naudojimosi režimą, priteisti iš jo išlaikymą nepilnametei dukrai po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-02-01 iki dukros pilnametystės. Nurodo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu. Atsakovas tik vieną kartą (2009-11-02) buvo įspėtas dėl netinkamo elgesio buityje – būtent nuo šios datos šalys nebegyvena kartu. Iš Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad atsakovas nuo 2002 metų buvo darbingas ir nuolat dirbo. Taigi atsakovas nemokėjo priteisto išlaikymo, kadangi gyvendamas registruotoje santuokoje su ieškove, iš gaunamo darbo užmokesčio materialiai aprūpino ieškovę ir dukrą. Taip pat iš minėto nuosprendžio matyti, kad atsakovas visą alimentų skolą padengė. Iš šių įrodymų teismas neturėjo pagrindo padaryti išvados, kad atsakovas po santuokos nutraukimo su ieškove vengs mokėti išlaikymą savo dukrai. Apeliantas pripažįsta, kad išlaikymo dukrai neteikė tik nuo 2010 m. vasario mėn., kadangi visiškai neturėjo pinigų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, prioritetiniu laikomas išlaikymo priteisimas periodinėmis išmokomis, nes rūpinimasis vaiku turi būti nuolatinis ir nenutrūkstamas procesas – tą pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, todėl neaišku, kaip iš dukrai priteistos buto dalies bus tenkinami jos kasdieniai poreikiai. Teismas nurodė, kad dukrai priteistino turto vertė yra 70 000 Lt, tačiau nenurodė, kokio konkrečiai dydžio išlaikymas nepilnametei reikalingas. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl išlaikymo neįvertino nei nepilnametės poreikių, nei abiejų tėvų turtinės padėties. Apelianto pateikti įrodymai: darbo ieškančio asmens atmintinės kopija, pašto perlaidos kvito kopija, pažyma apie darbdavio jam neišmokėtą skolą, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-11 nutarties kopija, patvirtina, kad atsakovas šiuo metu yra bedarbis, kreipėsi į teismą dėl 6 020,43 Lt skolos iš darbdavio išieškojimo ir ieškovei dukros išlaikymui pervedė 300 Lt už balandžio mėnesį. Nors apeliantas šiuo metu nedirba, tačiau darbo santykius nutraukė dėl darbdavio kaltės, yra darbingas, darbo ieško, gali teikti savo dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomos, todėl teismas turėjo ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo turtu atmesti. Skundžiamu sprendimu paliktas be gyvenamojo būsto. Kadangi atsakovas jokio tinkamo gyventi nekilnojamojo turto neturi, tikslinga santuokos metu įgytą butą padalyti pagal ieškovės pateiktą VĮ Registrų centro atliktą patalpų padalijimo projektą. Apeliantas sutinka, kad jam tektu mažesnė buto dalis. Skundžiamas sprendimas neatitinka įstatymo keliamų sprendimo turiniui reikalavimų, kadangi sprendime neišvardijami surinkti įrodymai, neatskleistas jų turinys, įrodomoji reikšmė, todėl darytina išvada, kad teismo padarytos išvados negrindžiamos faktiniais argumentais. Taip pat teismas nenurodė argumentų, kodėl atmeta kai kuriuos konkrečius įrodymus, t. y. neįvertinęs reikšmingų bylai duomenų viseto, teismas priėmė nepagrįstą sprendimą.

Atsiliepimas

Atsiliepime ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas spręsdamas dėl šalių kaltės nutrūkus santuokai vadovavosi šalių paaiškinimais, kurie laikytini įrodymais. Be to, Skuodo rajono apylinkės teismo 2008-05-26 sprendimu atsakovas yra nuteistas pagal BK 164 str., todėl atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama pagal įstatymą. Pirmosios instancijos teismas parinko tinkamą vaiko išlaikymo formą, kadangi ji atitiks dukros poreikius, interesus, tinkamas sąlygas į saugią socialinę aplinką, vystymąsi, mokymosi sąlygas, poilsį. Tuo tarpu kitus jos poreikius (maistą, sveikatos apsaugą, rūbus, mokymosi priemonės ir kt.), kaip ir iki šiol, užtikrins ieškovė. Apeliantas nepateikia jokių įrodymų, kad šalims nebegyvenant kartu, t. y. nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio, net ir būdamas bedarbis teikė vaikui išlaikymą. Ieškovė tvirtina, kad atsakovas išlaikymo neteikė. Paties atsakovo nurodomas Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendis patvirtina, kad atsakovas tyčia vengė teikti išlaikymą kitai savo dukrai. Kiek ieškovei yra žinoma, atsakovas ir 1999 metais yra teistas už vengimą mokėti išlaikymą. Priteisus buto dalį atsakovui, būtų pažeisti ne tik ieškovės, kaip bendraturtės, interesai, bet ir nepilnametės dukros teisė į tinkamą, socialiai saugią, jos poreikius atitinkančią gyvenamąją patalpą, nes atsakovas ne kartą ieškovei yra pareiškęs, kad jis pats gyvenamąja patalpa nesinaudos, o ją išnuomos ar duos naudotis asocialiems žmonėms.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad šalys 2003-09-17 sudarė santuoką (b. l. 8), (duomenys neskelbtini) jiems gimė duktė G. B. (b. l. 17). Santuokos metu šalys įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 11–13). Skuodo rajono apylinkės teismo 2008-05-26 nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 164 str. (b. l. 21–23).

Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, nes, anot jo, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovas šeimoje elgėsi netinkamai. Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Byloje esantis Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 2-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2009-11-25 raštas (b. l. 76) patvirtina, kad atsakovas buvo įspėtas dėl netinkamo elgesio buityje. Netinkamą atsakovo elgesį patvirtino ieškovė bei jos motina A. Š. atsiliepime (b. l. 52, CPK 177 str. 2 d.). Taip pat byloje esantis Skuodo rajono apylinkės teismo 2008-05-26 nuosprendis (b. l. 21–23) patvirtina, kad atsakovas buvo nuteistas už tyčinį nusikaltimą, todėl atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama (CK 3.60 str. 3 d.). Tuo tarpu atsakovas, be savo paaiškinimų, nepateikė jokių įrodymų, kad dėl santuokos iširimo kalta ir ieškovė (CPK 178 str.).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad sprendžiant dėl išlaikymo vaikui būdo parinkimo prioritetiniu laikytinas išlaikymo priteisimas periodinėmis išmokomis. Tačiau apeliaciniame skunde atsakovas pripažino, kad nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio gyveno atskirai nuo šeimos, jau tada negaudavo darbinių pajamų. Taip pat teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad ir anksčiau ketverius metus neturėjo darbo (b. l. 90). Nors atsakovas teigia, kad visiškai išlaikymo dukrai nebeteikė tik nuo 2010 m. vasario mėnesio, jokių įrodymų, jog išlaikymą teikė iki tol, nepateikė. Bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu ieškovas dirbo gaudamas 800 Lt darbo užmokestį (b. l. 91). Šiuo metu atsakovas yra registruotas darbo biržoje (b. l. 107). Šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovas neturi galimybių teikti dukrai nuolatinį išlaikymą pinigais. Tuo tarpu ieškovės pajamos (b. l. 73, 74) suteikia galimybę jai vienai patenkinti nepilnametės dukros poreikius maistui, aprangai, sveikatai, mokslui, poilsiui ir pan. Pats atsakovas teismo posėdžio pirmojoje instancijoje metu pripažino, kad tarpusavyje šalys nuolat konfliktuodavo (b. l. 91), tai patvirtina ir bylos rašytinė medžiaga (b. l. 128–142). Vaikas turi teisę į saugią gyvenamąją aplinką nepriklausomai nuo to, kas yra konfliktų iniciatorius, todėl konstatavus faktinę aplinkybę, jog šalys viename bute nekonfliktuodamos gyventi negali, išlaikymo dukrai priteisimas atsakovui priklausančia buto dalimi yra pagrįstas.

Apelianto argumentas, jog sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, be tėvų turtinės padėties turi būti įvertinti ir konkretaus vaiko poreikiai, yra pagrįstas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant klausimą dėl vaikų išlaikymo. Tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto švaistymo), jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, paskelbta „Teismų praktikoje“ 22, p. 13-22). Atsakovas pats nurodo esąs darbingas ir neįrodė jokių aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu dukrai priteisti mažesnį nei 400 Lt dydžio už mėnesį periodinį išlaikymą. Atsakovas faktiškai santuokos metu įgytame bute negyvena (b. l. 149, 150), teismo posėdžio apeliacinėje instancijoje metu atsakovas sutiko, kad už jam tenkančią buto dalį būtų sumokėta 50 000 Lt piniginė kompensacija. Ieškovė nurodė galimybių sumokėti tokios kompensacijos neturinti. Pirmosios instancijos teismas išlaikymą šalių dukrai priteisė nuo 2009-11-01, t. y. iki dukros pilnametystės likus 12 metų ir 1 mėnesiui. Skaičiuojant po 400 Lt išlaikymą vienam mėnesiui, iš atsakovo iki dukros pilnametystės priteistina išlaikymo suma sudarytų 58 000 Lt neįskaitant indeksavimo (CK 3.208 str.). Taigi iš esmės išlaikymo priteisimas turtu atitinka ieškovės ir nepilnametės dukros interesus, taip pat yra finansiškai naudingas atsakovui.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p).

Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovei priteistinos jos apeliacinėje instancijoje patirtos 1 500 Lt atstovavimo išlaidos (b. l. 161, CPK 93, 98 str.).

Išnykus taikymo pagrindui naikintinos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (b. l. 154, 155, CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str.,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 20010 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovo R. B. ieškovei J. B. priteisti 1 500 Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011-12-06 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkė Danguolė MartinavičienėKolegijos teisėjos Eugenija MorkūnienėAlbina Pupeikienė