- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2010-04-29
- Bylos Nr.
- 1-423-441/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Žilvinas Astrauskas
- Kaltinamasis
- D. S.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Astrauskas, susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro Nerijaus Masiulio pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje D. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, gyvenamosios vietos adresas –(duomenys neskelbtini), deklaruojamosios gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), teistas Šiaulių apygardos teismo 2010-03-24 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. subendrinta 1 m. laisvės apribojimo bausme; bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 222 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. S., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Tilžės g. 50-32 Šiauliuose, direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą bei pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 straipsnio 2 punktą atsakingas už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą bei pateikimą laiku, apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą: pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, nurodančių, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų, nurodančių, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, 12 straipsnio 4 dalies nuostatų, nurodančių, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, reikalavimus, laikotarpiu nuo 2006 m. gegužės mėn. iki 2008 m. birželio mėn. UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojams T. V. ir E. U. išmokėjo neoficialaus darbo užmokesčio 27758, 38 Lt, iš jų: T. V. 2006 m. gegužės mėnesį daugiau išmokėjo 1044,62 litų, 2006 m. birželio mėnesį daugiau išmokėjo 949,56 litų, 2006 m. liepos mėnesį daugiau išmokėjo 907,90 litų, 2006 m. rugpjūčio mėnesį daugiau išmokėjo 332,22 litų, 2006 m. rugsėjo mėnesį daugiau išmokėjo 679,14 litų, 2006 m. spalio mėnesį daugiau išmokėjo 544,18 litų, 2006 m. lapkričio mėnesį daugiau išmokėjo 812,91 litų, 2006 m. gruodžio mėnesį daugiau išmokėjo 712,53 litų, 2007 m. sausio mėnesį daugiau išmokėjo 1107,99 litų, 2007 m. kovo mėnesį daugiau išmokėjo 801,60 litų, 2007 m. balandžio mėnesį daugiau išmokėjo 1255,20 litų, 2007 m. gegužės mėnesį daugiau išmokėjo 1038,90 litų, 2007 m. birželio mėnesį daugiau išmokėjo 894,00 litų, 2007 m. rugpjūčio mėnesį daugiau išmokėjo 742,80 litų, 2007 m. rugsėjo mėnesį daugiau išmokėjo 1406,40 litų, 2007 m. spalio mėnesį daugiau išmokėjo 1330,80 litų, 2007 m. lapkričio mėnesį daugiau išmokėjo 667,20 litų, 2007 m. gruodžio mėnesį daugiau išmokėjo 1383,30 litų, 2008 m. sausio mėnesį daugiau išmokėjo 2215,20 litų, 2008 m. vasario mėnesį daugiau išmokėjo 2957,76 litų, 2008 m. kovo mėnesį daugiau išmokėjo 3062,42 litų, 2008 m. balandžio mėnesį daugiau išmokėjo 2991,76 litų, 2008 m. gegužės mėnesį daugiau išmokėjo 660,26 litų, 2008 m. birželio mėnesį išmokėjo 97 litais mažiau, E. U. 2007 m. rugsėjo mėnesį daugiau išmokėjo 1082,00 litų, 2007 m. spalio mėnesį daugiau išmokėjo 645,20 litų, 2007 m. lapkričio mėnesį daugiau išmokėjo 962,72 litų, 2007 m. gruodžio mėnesį daugiau išmokėjo 547,56 litų, 2008 m. sausio mėnesį daugiau išmokėjo 426,34 litų. Dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) 2006 m., 2007 m., 2008 m. turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Be to, jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 straipsnio 2 punktą atsakingas už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku, siekdamas išvengti mokesčių, tyčia įrašė į Metinę pelno mokesčio deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie 2006 metų UAB (duomenys neskelbtini) darbo apmokėjimo ir socialinio draudimo sąnaudas bei pelną ir tuos duomenis pateikė valstybės įgaliotai institucijai, o būtent, 2006 metais, siekdamas išvengti 5581,37 Lt mokesčių, 2006 metų Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje į sąnaudas neįrašė papildomai sumokėto darbo užmokesčio – 5983,06 Lt, ir taip šia suma padidino įmonės pelną už 2006 veiklos metus ir 2007-08-24 pateikė šiuos žinomai neteisingus duomenis Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Šiaulių skyriui.
Be to, jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 straipsnio 2 punktą atsakingas už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku, siekdamas išvengti mokesčių, tyčia įrašė į Metinę pelno mokesčio deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie 2007 metų UAB (duomenys neskelbtini) darbo apmokėjimo ir socialinio draudimo sąnaudas bei pelną ir tuos duomenis pateikė valstybės įgaliotai institucijai, o būtent, 2007 metais siekdamas išvengti 12122,56 Lt mokesčių, 2007 metų Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje į sąnaudas neįrašė papildomai sumokėto darbo užmokesčio – 13865,67 Lt, ir taip šia suma padidino įmonės pelną už 2007 veiklos metus ir 2008-09-06 pateikė šiuos žinomai neteisingus duomenis Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Šiaulių skyriui.
Kaltinamasis D. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad bendrovės (duomenys neskelbtini), užsiimančios krovinių pervežimu, darbuotojams T. V. ir E. U. mokėjo papildomą darbo užmokestį, kuris buvo neapskaitytas bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Darbuotojams T. V. ir E. U. mokėjo neoficialų darbo užmokestį, kadangi nenorėjo mokėti mokesčių valstybės biudžetui. T. V. ir E. U. žinojo, kad D. S. jiems moka papildomą darbo užmokestį, kuris oficialiai nebus parodytas bendrovės apskaitoje. T. V. ir E. U. sutiko, kad jiems būtų mokamas neoficialus darbo užmokestis. Kitiems bendrovės darbuotojams neoficialaus darbo užmokesčio, kuris nebūtų apskaitytas bendrovės buhalterinėje apskaitoje, nemokėjo. Kiek konkrečiai T. V. ir E. U. išmokėjo neoficialaus darbo užmokesčio nuo 2006 iki 2008 metų, tiksliai neprisimena. T. V. ir E. U. būdavo išduodami darbo bloknotai, kur jie rašydavo, kiek kilometrų nuvažiavo kiekvieną darbo dieną, po to mėnesio pabaigoje bendrovės direktoriaus pavaduotoja S. T. T. V. ir E. U. turėtuose darbo bloknotuose atlikdavo rankraštinius paskaičiavimus, t.y. nuvažiuotų per mėnesį kilometrų kiekį padaugindavo iš tuo metu esančio tarifo už vieną nuvažiuotą kilometrą. Gautas rezultatas būdavo išmokamas E. U. ir T. V.. Neoficialų atlyginimą išmokėdavo grynaisiais pinigais. Darbo užmokestį, numatytą darbo sutarties sąlygose, išmokėdavo D. S. sesuo S. T. (duomenys neskelbtini), vairuotojams pasirašant darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose. Kiti bendrovės darbuotojai darbo bloknotų nevesdavo, jiems darbo užmokestis būdavo išmokamas pagal darbo sutartyje numatytas sąlygas – už gaunamą darbo užmokestį pasirašant žiniaraščiuose. Kalendorinių metų pabaigoje iš T. V. ir E. U. darbo bloknotus paimdavo ir juos išmesdavo, kadangi bloknotai nebuvo buhalterinės apskaitos dokumentai. Dėl tokios mokėjimo tvarkos E. U. ir T. V. D. S. jokių pretenzijų neturėjo. Bendrovės buhalterė kiekvieną ketvirtį Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikdavo A klasės pajamų deklaracijas apie išmokėtą darbo užmokestį, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį. Kadangi E. U. ir T. V. D. S. mokėjo neoficialų darbo užmokestį, todėl duomenys, pateikti A klasės deklaracijose, būdavo neteisingi. Būtent pagal šiuos neteisingus duomenis buvo surašytos 2006, 2007 metinės pelno deklaracijos, kuriose nurodyti neteisingi duomenys apie įmonės (duomenys neskelbtini) darbo apmokėjimo ir socialinio draudimo sąnaudas bei pelną ir kurios buvo pateiktos Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Dėl nusikalstamų veiksmų padarytą 13565,48 Lt žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui visiškai atlygino. Valstybinei mokesčių inspekcijai padarytą 11045,72 Lt žalą atlygino iš dalies, pervesdamas 5000 Lt į mokesčių inspekcijos sąskaitą, likusią žalos dalį įsipareigojo atlyginti iki 2011-01-30. Dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Be D. S. prisipažinimo, nusikalstamų veikų aplinkybes ir jo kaltę įrodo kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teismo ištirti duomenys.
Liudytojas T. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2006 m. balandžio mėn. pradėjo dirbti vairuotoju UAB (duomenys neskelbtini), vežiojo krovinius Lietuvoje. Į darbą jį priėmė direktorius D. S.. Į kokius reisus reikia važiuoti, nurodydavo D. S. arba jo pavaduotoja S. T.. D. S. ir S. T. mokėdavo jam darbo užmokestį grynaisiais pinigais. T. V. su D. S. sutarė, kad darbo užmokestis T. V. priklausys nuo nuvažiuotų kilometrų. Už vieną nuvažiuotą kilometrą T. V. 2006 metais mokėdavo po 25 centus, vėliau, 2007 ir 2008 metais, įkainis padidėjo iki 32 centų. Nuvažiuotus kilometrus T. V. rašydavosi darbo knygoje, mėnesio pabaigoje S. T. suskaičiuodavo, kiek T. V. nuvažiavo kilometrų, juos padaugindavo iš įkainio. Gautą sumą išmokėdavo T. V.. Pinigus mokėdavo pas save namuose (duomenys neskelbtini). 2006-2007 metų bloknotus (darbo knygas) S. T. iš jo (T. V.) paėmė, o 2008 m. knygą jis tebeturi. 2006 metais gaudavo nuo 1500 iki 2500 Lt atlyginimo, o 2007 m. ir 2008 m. uždirbdavo ne mažiau kaip 2400 Lt per mėnesį, kartais – ir daugiau kaip 3000 Lt per mėnesį. Atlyginimų žiniaraščiuose jis kartais pasirašydavo prie savo pavardės, tačiau kokios ten būdavo nurodytos sumos, neprisimena, nes nekreipdavo į tai dėmesio. Jam pateiktuose žiniaraščiuose pinigų sumos nurodytos žymiai mažesnės, negu realiai jam buvo išmokama.
Liudytojas E. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. pradėjo dirbti vairuotoju UAB (duomenys neskelbtini), vežiojo krovinius Lietuvoje. Į darbą jį priėmė direktorius D. S.. Į kokius reisus reikia važiuoti, nurodydavo D. S. arba jo pavaduotoja S. T.. D. S. ir S. T. jam mokėdavo darbo užmokestį grynaisiais pinigais. Jis (E. U.) su D. S. sutarė, kad darbo užmokestis priklausys nuo nuvažiuotų kilometrų. Už vieną nuvažiuotą kilometrą jam mokėdavo po 30 centų. Nuvažiuotus kilometrus jis rašydavosi darbo knygoje, o mėnesiui baigiantis S. T. suskaičiuodavo, kiek per mėnesį yra nuvažiuota kilometrų ir juos padaugindavo iš įkainio. Gautą sumą išmokėdavo. Bendrovėje (duomenys neskelbtini) jis dirbo iki 2008 metų vasario mėnesio, per mėnesį uždirbdavo apie 2000 – 2500 litų. Kai iš bendrovės išėjo, minėtus bloknotus (darbo knygas) atidavė S. T.. Kai mokėdavo atlyginimą, jis kažkur pasirašydavo, tačiau ar tai buvo atlyginimų žiniaraštis, jis pasakyti negali. Dėl darbo užmokesčio išmokėjimo tvarkos UAB (duomenys neskelbtini) vadovui pretenzijų neturi. Liudytoja S. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad bendrovėje (duomenys neskelbtini) metų pradžioje vairuotojams būdavo išdalijami bloknotai, į kuriuos vairuotojai surašydavo, kiek konkrečią dieną nuvažiavo kilometrų. Be to, vairuotojai turėdavo ir savo darbo knygas, kuriose žymėdavosi nuvažiuotus kilometrus. Nuvažiuotų kilometrų duomenys jai (S. T.) būdavo reikalingi išrašant PVM sąskaitą-faktūrą mėnesio pabaigoje. Be to, duomenys buvo reikalingi ir tam, kad vairuotojų nuvažiuotus kilometrus būtų galima palyginti su tachografų duomenimis. Darbo užmokestį bendrovės vairuotojams išmokėdavo bendrovės direktorius D. S. ir ji (S. T.).
2008-10-20 specialisto išvadoje Nr. 5-4/62 nurodyta, kad pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, o nuo 2003-12-30, remiantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 str., ir už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku tiriamuoju laikotarpiu atsako ūkio subjekto vadovas. UAB (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu direktoriumi dirbo D. S.. Specialisto išvadoje užfiksuota, kad tuo atveju, jeigu pagal liudytojų parodymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006-2008 m. vairuotojams T. V. ir E. U. išmokėjo neoficialaus darbo užmokesčio iš viso 24582,16 Lt, iš jų: 2006 m. – 5983,06 Lt, 2007 m. – 13865,67 Lt, 2008 m. – 4733,43 Lt, buhalterinėje apskaitoje nepriskaičiavo 35384,45 Lt atlyginimo, tai bendrovės direktorius D. S. šių ūkinių-finansinių operacijų neįformino apskaitos dokumentais ir neįrašė į 2006 m., 2007 m. ir 2008 m. bendrovės buhalterinę apskaitą ir nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatų, nurodančių, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 str. 1 dalies nuostatų, nurodančių, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, 12 str. 4 d. nuostatų, nurodančių, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti. Jeigu pagal liudytojų parodymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojams išmokėjo neoficialaus darbo užmokesčio 2006 m. – 5983,06 Lt, 2007 m. – 13865,67 Lt, 2008 m. – 4733,43 Lt, tai dėl šio darbo užmokesčio neįforminimo apskaitos dokumentais ir neparodymo buhalterinėje apskaitoje, pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. nuostatas, iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m., 2007 m., 2008 m. turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Be to, jeigu pagal liudytojų parodymus nurodytas išmokėtas darbo užmokestis neparodytas buhalterinėje apskaitoje, tai įmonės direktorius D. S., pažeisdamas 2002-07-02 Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 24 str. 1 p. nuostatas, kurios nustato, kad mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamas, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose 2006 m. II, III ir IV ketvirčių, 2007 m. bei 2008 m. I ir II ketvirčių deklaracijose įrašė neteisingus duomenis apie minėtais laikotarpiais išmokėtą darbo užmokestį, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį. Be to, kaip nurodyta specialisto išvadoje, D. S. valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose 2006 m., 2007 m. metinėse pelno mokesčio deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie įmonės darbo apmokėjimo ir socialinio draudimo sąnaudas bei pelną. Tyrimo metu apskaičiuota mokesčių į valstybės biudžetą suma sudaro 21842,23 Lt, iš jų: gyventojų pajamų mokesčio – 9740,76 Lt, valstybinio socialinio draudimo įmokų – 12030,70 Lt, įmokų į garantinį fondą – 70,77 Lt.
2009-02-20 specialisto išvadoje Nr. 5-4/8 nurodyta, kad jeigu bendrovės vairuotojui T. V. 2008 m. buvo išmokėtos neoficialaus atlyginimo sumos, nurodytos užrašų knygoje „Vadovo knyga 2008“, tai nuo neoficialaus darbo užmokesčio, 3176,22 Lt didesnio, nei buvo nurodyta 2008-10-20 specialisto išvadoje, papildomai apskaičiuojama 2776,92 Lt mokesčių už 2008 m., iš jų: pajamų mokesčio – 1225,11 Lt., VSD įmokų – 1542,73 Lt, įmokų į garantinį fondą – 9,08 Lt.
Apžiūros protokole užfiksuota T. V. pateikto 2008 m. bloknoto (vadovo knygos), pildyto dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, apžiūra.
2009-08-05 specialisto išvadoje Nr. 11Š-37 (09) nurodyta, kad 2008 metų bloknoto 20, 36, 66 puslapiuose stulpeliu rankraštinius įrašus, išskyrus 20 puslapyje esantį skaičių „680“, parašė S. T.
Ištirtų įrodymu pagrindu teismas pripažįsta, kad D. S. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir pateikė valstybės įgaliotai institucijai – Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai – žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo apmokėjimo ir socialinio draudimo sąnaudas bei pelną.
Kaltinamojo D. S., liudytojų T. V., E. U., S. T. parodymais, specialisto išvadomis nustatyta, jog D. S. nuo 2006 m. gegužės mėn. iki 2008 m. birželio mėn. pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį būdamas atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, išmokėjo kaltinime nurodytiems bendrovės darbuotojams neoficialų darbo užmokestį ir neįformino šių išmokėtų piniginių lėšų darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiais bei neįtraukė šių išmokėtų piniginių lėšų į buhalterinę apskaitą, taip nefiksuodamas įvykusių ūkinių įvykių ir tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnį, nustatantį, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, taip pat 12 straipsnį, nustatantį, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti. Tokiu būdu D. S. apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą ir dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006, 2007 ir 2008 metus. Teismo ištirti įrodymai patvirtina, jog D. S. veiksmai buvo ne vienkartiniai, jie tęsėsi tam tikrą laiką, per kurį kaltinamais neišrašė jokių piniginių lėšų išmokėjimą kaltinime nurodytiems darbuotojams pagrindžiančių dokumentų ir nefiksavo papildomai išmokėtų lėšų buhalterinėje apskaitoje, kas patvirtina, jog D. S. veikė sąmoningai, t.y. suvokė, kad pažeidžia teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, numatė, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros ir šių padarinių norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Pagal nustatytas aplinkybes D. S. veika šioje dalyje teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį.
Byloje, be to, nustatyta, jog D. S. į 2006 m. Metinę pelno mokesčių deklaraciją, siekdamas išvengti 5581,37 Lt mokesčių, tyčia, suvokdamas savo veiksmų pobūdį ir norėdamas veikti atitinkamu būdu, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo apmokėjimo ir socialinio draudimo sąnaudas bei pelną ir 2007-08-24 pateikė šiuos žinomai neteisingus duomenis Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, taip pat į 2007 m. Metinę pelno mokesčių deklaraciją, siekdamas išvengti 12122,56 Lt mokesčių, tyčia įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo apmokėjimo ir socialinio draudimo sąnaudas bei pelną ir 2008-09-06 pateikė šiuos žinomai neteisingus duomenis Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. D. S. veiksmai, įvertinus jo tyčios turinį ir mokesčių, kurių kaltinamasis siekė išvengti, sumą teisingai kvalifikuoti kaip atskiros, realiąją sutaptį, sudarančios veikos pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.
Esant įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai (Lietuvos Respublikos BPK 418 straipsnis), baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatyta bauda kaip alternatyvi bausmė; bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodytos ir kvalifikuotos teisingai; proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja; dalį žalos (5000 Lt) pagal Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštą 11045,72 Lt civilinį ieškinį D. S. atlygino iki teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, o likusią dalį valstybės biudžetui padarytos žalos (6046 Lt) įsipareigojo atlyginti dalimis per 9 mėnesius nuo 2010-05-30, sudarydamas su valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotu atstovu susitarimą dėl žalos atlyginimo; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius byloje civilinio ieškinio nepareiškė, nes D. S. valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą žalą visiškai atlygino.
Prokuroras, siūlydamas užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam D. S. už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d., 222 str. 1 d., padarymą siūlo skirti subendrintą 40 MGL (5200 Lt) baudą. Kaltinamasis su baudos dydžiu sutinka.
D. S. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi, taip pat tai, kad savo noru iki teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo visiškai atlygino padarytą žalą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, taip pat atlygino valstybės biudžetui dalį žalos, atsiradusios dėl nesumokėto pajamų mokesčio ir įmokų į garantinį fondą. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
D. S., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė tris nusikalstamas veikas – du nesunkius nusikaltimus ir vieną apysunkį nusikaltimą, veikų padarymo metu buvo neteistas, šiuo metu teistas ir atlieka laisvės apribojimo bausmę, dirba, yra vedęs. D. S. už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų skiriama baudžiamojo įstatymo straipsnių sankcijose numatyta bausmės rūšis – bauda, kurios dydis nustatytinas mažesnis už baudžiamajame įstatyme numatytą šios bausmės rūšies vidurkį, arčiau minimalios ribos. Už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintinos pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio taisykles taikant dalinį bausmių sudėjimo principą dėl realiosios nusikalstamų veikų sutapties.
Teismo baudžiamuoju įsakymu asmeniui gali būti paskirta tik vienintelė bausmės rūšis – bauda. Dėl šios priežasties baudžiamuoju įsakymu D. S. už padarytus nusikaltimus paskirta subendrinta bausmė su Šiaulių apygardos teismo 2010-03-24 nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme nebendrintina. Jeigu teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės, atsiras galimybė bausmes subendrinti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 347 straipsnio tvarka, dalyvaujant asmeniui, kurio teisinei padėčiai toks sprendimas turės tiesioginės įtakos.
Pradėtas civilinio ieškinio procesas dėl 11045,72 Lt valstybės biudžetui padarytos žalos atlyginimo nutrauktinas, kadangi D. S. dalį žalos valstybės biudžetui atlygino, o dėl likusios žalos dalies atlyginimo susitarė su įgaliotu civilinio ieškovo – Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos – atstovu.
Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti teisme – 2008 m. bloknotas (vadovo knyga) paliktinas baudžiamojoje byloje; UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, saugomi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos VRM Šiaulių apskrities skyriuje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,
nusprendžia:
D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 20 MGL (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) dydžio bauda.
D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje (žinomai neteisingų duomenų pateikimas 2007-08-24), ir nuteisti 20 MGL (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) dydžio bauda.
D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje (žinomai neteisingų duomenų pateikimas 2008-09-06), ir nuteisti 30 MGL (trijų tūkstančių devynių šimtų litų) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir galutinę subendrintą bausmę D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirti 40 MGL (penkių tūkstančių dviejų šimtų litų) dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Patvirtinti D. S. ir Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgalioto atstovo sudarytą susitarimą dėl 6046 Lt valstybės biudžetui padarytos žalos atlyginimo iki 2011-01-30 ir pradėtą procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.
Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo D. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – nenaikinti.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus 2008 m. bloknotą (vadovo knygą) palikti baudžiamojoje byloje; UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos VRM Šiaulių apskrities skyriuje, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui.
Kaltinamasis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.