Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei V. P., jos atstovui advokatui Gintarui Griciui, atsakovui G. L., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams Viktorijai Pagojienei, Vladui Narmontui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui G. L. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, jo gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė V. P. papildomai paaiškino, jog nuo 2019 m. birželio mėnesio viena išlaiko nepilnametį sūnų ir pilnametę dukrą, atsakovas neteikia išlaikymo, nebendrauja su vaikais. Nepilnametis sūnus yra paauglys, mėnesiui reikalingos lėšos jo maistui 130 Eur, aprangai 40 Eur, higienos reikmenims 20 Eur, vitaminams, vaistams 30 Eur, mokymosi priemonėms 60 Eur, sportinei aprangai 30 Eur, telefono paslaugoms 10 Eur, dienpinigiams 60 Eur, transporto išlaidoms 30 Eur, komunaliniams mokesčiams 50 Eur, laisvalaikiui 30 Eur, vaikas lanko treniruotes, vyksta varžybos. Prašo vaiko išlaikymui iš atsakovo priteisti kas mėnesį po 250 Eur. Jos pajamos yra apie 400 Eur/mėn., šiuo metu jai finansiškai padeda mama.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Gintaras Gricius papildomai paaiškino, nors ieškinyje nėra reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo, tačiau ieškovė neprieštarauja, jog būtų nustatyta bendravimo tvarka kas antrą savaitgalį atsakovui bendraujant su vaiku, ir kas antrais metais švenčiant drauge šventes.

Teismo posėdyje atsakovas G. L. paaiškino, kad nuo 2019 m. birželio mėnesio jis išsikraustė iš jų bendrų namų, jam buvo skirta kardomoji priemonė nesilankyti pas ieškovę. Nuo to laiko nebeteikė išlaikymo nepilnamečiam vaikui, ieškovė nedavė savo banko sąskaitos, negalėjo pervesti lėšų, be to jis mokėjo lizingo įmokas už ieškovės automobilį, todėl manė, kad ieškovė papildomai nebeprašys lėšų vaiko išlaikymui. Sutinka teikti išlaikymą vaikui po 150 Eur/mėn., nurodė, jog vaikui per mėnesį komunaliniams mokesčiams užtenka 26,72 Eur, rūbams ir avalynei 30 Eur, higienos priemonėms – 10 Eur, mokslo reikmėms 15 Eur, sportinei aprangai – 10 Eur, telefono paslaugoms, vaistams, vitaminams, transportui reikalingos mažesnės sumos, nei nurodo ieškovė, be to ieškovė gauna vaiko pinigus.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas nurodė, jog ieškinio reikalavimas nustatyti G. L. gyvenamąją vietą su mama V. P. jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams ir yra tikslingas, vaiko teisių apsaugos skyrius neturi duomenų, jog ieškovė netinkamai rūpintųsi vaiku. Nors ieškinyje nėra reikalavimo dėl bendravimo tvarkos, ją reiktų nustatyti, bet būtina atsižvelgti, jog vaikas nepageidauja švenčių praleisti su atsakovu. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymas vaikui taip pat atitinka vaiko poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog atsakovas G. L. yra nepilnamečio vaiko G. L., gim. (duomenys neskelbtini)., tėvas. Vaikas gyvena su ieškove jos gyvenamojoje vietoje, lanko Mažeikių rajono Viekšnių gimnaziją.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnyje nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis); jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Esant duomenų, jog nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, kuri užtikrina visapusiškas auklėjimo ir vystymosi sąlygas, G. L., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nes vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.174 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog nepilnamečio sūnaus G. L. poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro ne mažiau 560 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog sumos skirtos aprangai gali būti mažinamos papildomai 40 Eur/mėn., sportinei aprangai – 30 Eur/mėn. Atsakovas nurodė, jog vaiko poreikių patenkinimui užtenka 300 Eur/mėn., iš kurių 150 Eur jis sutinka mokėti kas mėnesį.

Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, į jo sveikatos būklę, į užimtumą mokykloje, darytina išvada, jog vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės ir kt. Įvertinus ieškovės ir atsakovo pateiktus vaiko poreikių skaičiavimus, atsižvelgus į tai, jog ieškovė nepateikė pakankamai išlaidas pagrindžiančių dokumentų, teismas sprendžia, nepilnamečio G. L. poreikiams patenkinti kas mėnesį yra pakankama 400 Eur suma, kuri yra reali, būtina ir atitinka vaiko poreikius (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaiko išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovė dirba, jos gaunamos pajamos yra artimos minimaliam darbo užmokesčiui, nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą, kuriame ieškovė ir gyvena su vaiku, kreditorinių įsipareigojimų neturi. Ieškovas yra dirbantis, jo vidutinis darbo užmokestis yra apie 1000 Eur, pateikė kredito sutarčių kopijas, iš kurių matyti, jog kas mėnesį moka apie 800 Eur įmokų pagal kredito sutartis, iš kurių didžiausia įmoka yra 300 Eur už nuosavo gyvenamojo būsto įsigijimą (mokėjimų pabaiga pagal 2019 m. birželio 7 d. Beprocentinės paskolos sutartį – 2020 m. vasario 7 d.); taip pat atsakovas turi pareigą kas mėnesį mokėti 200 Eur įmokas pilnametės dukros G. L. išlaikymui.

CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nu-tartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

Nagrinėjamu atveju abu nepilnamečio vaiko tėvai yra darbingi, neturintys specialiųjų poreikių (kitokių duomenų byloje nėra), yra pajėgūs tenkinti teismo nustatyto dydžio vaiko poreikius. Įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį, nustatyta, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės finansinė padėtis yra panaši, todėl teismas sprendžia, jog abu tėvai turi pareigą išlaikyti nepilnametį ir nėra pagrindo nukrypti nuo išlaikymo teikimo lygiomis dalimis principo. Vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo sūnaus G. L. išlaikymui priteistinas 200 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis); išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė V. P..

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

CK 3.200 str. nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai patvirtina, jog jau nuo 2019 m. birželio mėnesio atsakovas nebeteikė išlaikymo vaikui G. L.. Atsakovas nurodė, jog išlaikymo vaikui nemokėjo, nes ieškovė nedavė banko sąskaitos, be to jis mokėjo lizingo įmokas už ieškovės automobilį, po 168,43 Eur, tad manė, jog ieškovė neprašys dar papildomų lėšų vaiko išlaikymui. Teismas pažymi, jog šioje byloje ginčas nagrinėjamas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, o ne dėl bendro turto ar ieškovės ir atsakovo tarpusavio įsipareigojimų. Jei atsakovas turi finansinių pretenzijų dėl lizingo įmokų, mokamų už ieškovės turtą ar kitokio pobūdžio pretenzijų, jis turi teisę pareikšti ieškinį teisme dėl šių klausimų išsprendimo. Byloje nėra nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo susitarimas nemokėti išlaikymo nepilnamečiui vaikui ar užskaityti atsakovo mokamas lizingo įmokas kaip išlaikymą vaikui. Delsimas mokėti išlaikymą negali būti pateisinamas ir tuo, jog ieškovė nedavė savo banko sąskaitos, todėl teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2019 m. birželio 2 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 20 d.), t. y. 1100 Eur (200 Eur/mėn x 5,5 mėn.). Įvertinus šalių nurodytą aplinkybę, jog atsakovas buvo priruošęs malkų 2019 m. – 2020 m. šildymo sezonui, išlaikymo įsiskolinimo suma mažintina iki 1000 Eur ir priteistina iš atsakovo.

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Pagal CK 3.155 straipsnį abu tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti.

Ieškovė V. P. neprašo teismo nustatyti konkrečios bendravimo tvarkos, ji sutinka, kad atsakovas bendrautų su sūnumi bendru susitarimu. Iš 2020 m. vasario 14 d. vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, jog šiuo metu vaiko santykiai su tėvu yra komplikuoti dėl vaiko tėvų tarpusavio santykių, tačiau vaikas nurodė, jog sutinka bendrauti su tėvu. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, į šalių ir išvadą teikiančios institucijos išsakytą nuomonę dėl bendravimo tvarkos nustatymo, bendravimo tvarka nustatytina teismo iniciatyva, nurodant, jog atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamečiu vaiku kas antrą savaitgalį, pasiimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos penktadienį iki 19 val. ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį iki 16 val., taip pat neporiniais metais švenčių dienomis, pasiimant vaiką švenčių išvakarių dieną iki 19 val. ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą paskutinę švenčių dieną iki 19 val. Kadangi vaikas jau yra paauglys, bendravimas galimas nepilnamečiui vaikui sutinkant, be to suteiktina galimybė vaiko pasiėmimo ir grąžinimo laiką koreguoti, iš anksto suderinus su ieškove ir nepilnamečiu vaiku G. L.. Byloje nėra nustatyta, kad atsakovui būtų sudarytos kliūtys atvykti į nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, todėl pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinti atgal pavestina atsakovui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalis 2 punktas), todėl tokiu atveju žyminis mokestis yra priteisiamas iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už ieškinio pateikimą mokėtina žyminio mokesčio suma buvo 115 Eur, tai yra (300 Eur x 12 x 3 proc. x 75 proc.) + (1500 Eur x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas), todėl ieškinį patenkinus 66 procentais, 75,90 Eur žyminio mokesčio suma išieškotina iš atsakovo į valstybės biudžetą.

Iš 2020 m. vasario 13 d. VGTPT pažymos matyti, jog ieškovei buvo teikta antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidų suma yra 168 Eur, tad, proporcingai patenkintai ieškinio daliai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 110,88 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Duomenų apie atsakovo patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko – G. L., gim. (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui G. L., gim. (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo 2019 m. lapkričio 20 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui G. L., gim. (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. birželio 2 d. iki 2019 m. lapkričio 19 d.

G. L. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę V. P..

Nustatyti atsakovo G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamečiu sūnumi G. L., esant vaiko sutikimui:

- pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, atsakovui pasiimant nepilnametį vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos penktadienį iki 19 val. ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį iki 16 val.;

- neporiniais metais švenčių dienomis, pasiimant vaiką švenčių išvakarių dieną iki 19 val. ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą paskutinę švenčių dieną iki 19 val.,

suteikiant galimybę vaiko pasiėmimo ir grąžinimo laiką koreguoti, iš anksto suderinus su nepilnamečiu vaiku G. L. ir (ar) ieškove V. P..

Priteisti iš atsakovo G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 75,90 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 90 ct) žyminio mokesčio ir 110,88 Eur (vieną šimtą dešimt eurų 88 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nurodant šias išlaidas sumokėti į valstybės biudžetą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis, 5630 – antrinės teisinės pagalbos išlaidos).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo skubiai vykdyti.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.