- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-12-19
- Bylos Nr.
- 2K-644/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Masiokas (pirm.), Jonas Algirdas Riepšas, Gintaras Goda (pran.)
- Nukentėjusysis
- D. G.
- Kaltinamasis
- J. T.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Jono Algirdo Riepšo ir pranešėjo Gintaro Godos,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo D. G. kasacinį skundą dėl 2006 m. kovo 28 d. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendžio.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu J. T. nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 30 parų areštu. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX–1495, įsigaliojusio 2003 m. gegužės 1 d., redakcija), paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąją per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiajam D. G. padarytą 9500 Lt turtinę žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos. Iš J. T. priteista 9500 Lt D. G. padarytai turtinei žalai atlyginti, 253,66 Lt proceso išlaidų valstybei.
2006 m. kovo 28 d. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: J. T. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisinta, nepadariusi veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, D. G. 9500 Lt civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, taip pat panaikinta nuosprendžio dalis, pagal kurią iš J. T. buvo priteista 253,66 Lt proceso išlaidų valstybei.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiojo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, išteisintosios ir gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. T. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu nuteista už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: būdama UAB „A“ direktore nuo 2001 m. gegužės 17 d. iki 2001 m. spalio 8 d. bendrovės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), apgaule, susitarusi su D. G. įmone „B“, kad ji duris „Superlock“ parduos tiesiogiai pirkėjui N. B., pastarajam nurodė, kad jam penkerias duris „Superlock“ parduoda UAB „A“. Perdavusi D. G. tarp įmonės „B“ ir N. B. sudarytą sutartį, kurioje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo įrašė melagingą N. B. asmens kodą ir pasirašė už jį, taip pat perdavusi D. G. įmonės „B“ išrašytą PVM sąskaitą–faktūrą, kurioje už N. B. pasirašė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, iš N. B. pagal UAB „A“ kasos kvitus gavusi atsiskaitymą už parduotas duris, šių pinigų neperdavė D. G. įmonei „B“ – taip apgaule savo naudai įgijo svetimą D. G. įmonės „B“ turtą – 9500 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2006 m. kovo 28 d. nuosprendžiu išteisinusi J. T., nurodė, kad ši gautais pinigais nepasinaudojo, jie atiteko UAB „A“; apgaulės požymių J. T. veikoje taip pat nenustatyta: tarp UAB „A“ ir D. G. įmonės „B“ vyko konsignacijos sutarties numatyti veiksmai, kuriais UAB „A“ buvo leidžiama veikti realizuojant duris. Nors konstatuota, kad N. B. duomenys sutartyje tarp jo ir D. G. individualios įmonės „B“ ir sąskaitose–faktūrose yra suklastoti, tačiau specialistas, atlikęs tyrimą, nenustatė, jog tai padarė J. T., taigi bylos duomenimis nėra pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. T., suklaidindama turto savininką, pranešdama jam neteisingus duomenis apie tai, kad durys bus parduodamos tiesiogiai pirkėjui N. B., taip pat panaudodama suklastotus dokumentus – pirkimo–pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą–faktūrą suklaidino D. G. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nepaneigta J. T. versija, jog sutartį galėjo pasiimti ir N. B. atsiųstas žmogus, o vėliau su neva N. B. duomenimis grąžinti J. T. Realizuojant duris trečiajam asmeniui – N. B., tarp D. G. įmonės ir UAB „A“ egzistavo sutartiniai santykiai, todėl dėl sutarties sąlygų nevykdymo (neatsiskaitymo už pateiktas prekes) kyla ne baudžiamoji, o civilinė sutartinė atsakomybė.
Šalies argumentai
Kasatorius skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, jog J. T. neturėjo galimybės disponuoti pinigais, gautais už parduotas duris, ir negavo jokios turtinės naudos. D. G., remdamasis 2000 m. vasario 17 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 10 punkto nuostatomis, teigia, kad atskaitingo asmens, t. y. J. T., durų pirkėjui N. B. išrašyti F-10 formos kvitai negalėjo būti laikomi pinigų įnešimą į UAB „A“ kasą patvirtinančiais dokumentais, nes J. T. privalėjo išrašyti ne tik kvitus, bet ir kasos pajamų orderius, tačiau to nepadarė; kvitai UAB „A“ vardu išrašyti neteisėtai – UAB „A“ durų pardavimo sandoryje apskritai nedalyvavo, įgaliojimo priimti pinigus D. G. įmonės „B“ vardu neturėjo; durų pirkimo–pardavimo sutartis ir PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos N. B., todėl nebuvo teisinio pagrindo priimti pinigus už D. G. firmą „B“. J. T. suklaidino apeliacinės instancijos teismą, akcentuodama F-10 kvitų, kaip dokumentų, patvirtinančių pinigų įnešimą į UAB „A“, svarbą. Kvitai, anot kasatoriaus, buvo panaudoti J. T. apgaulei realizuoti, taip įgyjant galimybę disponuoti D. G. priklausančiomis piniginėmis lėšomis, sudarius N. B. įspūdį, kad jam duris parduoda UAB „A“ ir pinigai tariamai bus įnešti į UAB „A“ kasą.
Apeliacinės instancijos teismas sutapatino pinigų priėmimo kvito ir kasos pajamų orderio sąvokas, todėl nepagrįstai sprendė, kad pinigai buvo užpajamuoti UAB „A“, taip pat, nesant tam pagrindo, vadovavosi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atlikto patikrinimo duomenimis ir išvadomis, kuriose tvirtinama, jog UAB „A“ nebuvo nustatyta nuslėptų pajamų – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba atlikdama tyrimą 2001-05-17 F-10 formos kvito Nr. 0232206 ir 2001-10-28 F-10 formos kvito Nr. 0232219 netikrino, jų nevertino ir negalėjo įvertinti, nes UAB „A“ minėtos piniginės lėšos nepriklausė, ši jų neuždirbo, į bendrovės kasą jos nebuvo įneštos, todėl ir negalėjo būti nustatytas lėšų trūkumas bendrovėje, vadinasi, negalėjo būti padaryta išvada, kad J. T. pasinaudojo D. G. įmonei priklausančiais pinigais. Taip pat D. G. nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismas netinkamai interpretavo konsignacijos sutartį, kuri nors ir buvo pasirašyta tarp šalių, tačiau realiai nebuvo vykdoma.
Be to, J. T. aiškinimas, kad D. G. pinigai buvo panaudoti UAB „A“ skoloms padengti, yra nepagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „A“ gavo pinigus iš atskaitingo asmens – J. T. Išteisintoji, anot kasatoriaus, tikėdamasi gauti atlyginimą už tarpininkavimą, neatskleidė D. G. N. B. kontaktinių duomenų, kad jis savarankiškai nesusisiektų su N. B. ir nesudarytų sandorio su juo tiesiogiai. Apgaulė reiškėsi ir tuo, kad D. G. pirkimo–pardavimo sutartį ir PVM sąskaitas faktūras pateikė J. T., o ji šių dokumentų neperdavė N. B. N. B. parašas ant dokumentų buvo suklastotas; dokumentus su suklastotu parašu išteisintoji pateikė D. G., taip nutylėdama, jog N. B. dokumentų ji nebuvo perdavusi, taip pat jį apgavo. J. T. versija apie žmogų, neva atnešusį jai pasirašytus dokumentus, buvo paneigta N. B. paaiškinimais. Taip pat kasatorius nurodo, kad N. B. irgi buvo apgautas, nes jam buvo pasakyta, kad durų pardavėjas yra ne kasatoriaus įmonė, o UAB „A“. Apgaulę, anot kasatoriaus, patvirtina ir tai, jog J. T. pardavė jai priklausančias nemokios UAB „A“ akcijas asmeniui, kuris panaudojo suklastotą pasą. D. G. nuomone, ši aplinkybė patvirtina, kad nei J. T., nei UAB „A“ turėdama naują savininką neketino atsiskaityti su D. G. įmone bei kitais skolininkais, taip išteisintoji praturtėjo apgaulės būdu.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas netenkintinas.
Apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje gali būti priimamas tik tuo atveju, kai nagrinėjant bylą nelieka pagrįstų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nėra tiksliai nustatytos. Nagrinėjamoje byloje nekonstatuota, kad tvarkant UAB „A“ buhalterinę apskaitą būtų padaryti kokie nors pažeidimai. Dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo pripažinti pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad lėšos, gautos už N. B. parduotas duris, į UAB „A“ kasą nebuvo įneštos. Tokia aplinkybė galėtų būti patvirtinta ir vertinama kaip vienas J. T. kaltės įrodymų tik turint tokio fakto teisingumą pagrindžiančius duomenis. Antra vertus, konstatavimas, kad pinigų įnešimui į kasą nebuvo būtinų prielaidų, taip pat savaime negalėtų būti vertinamas kaip J. T. kaltės įrodymas padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Nustačius Vyriausybės patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų taisyklių pažeidimą, negali būti daroma išvada, kad šį pažeidimą padaręs asmuo įvykdė ir sukčiavimą, jei nėra kitų duomenų, patvirtinančių, kad asmuo apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.
Byloje surinktais įrodymais nepaneigtas ir J. T. tvirtinimas, kad į įmonės kasą įnešti pinigai buvo nurašyti įsiskolinimams socialiniam draudimui padengti, t. y. kad J. T. asmeninės turtinės naudos iš sandorio su N. B. neturėjo.
Ta aplinkybė, kad D. G. perduotuose dokumentuose buvo nurodytas neteisingas N. B. asmens kodas bei suklastotas N. B. parašas, taip pat nėra J. T. kaltinantis įrodymas, nes nenustatyta, kad dokumentus klastojo J. T. ar kad dokumentai buvo klastojami jos iniciatyva, taip pat nenustatyta, kad ji žinojo apie pateikiamų dokumentų suklastojimo faktą. UAB „A“ akcijų pardavimo aplinkybės, nurodytos kasaciniame skunde, nėra susijusios su įrodinėjimo dalyku nagrinėjamoje byloje, todėl dėl šių aplinkybių jokios išvados byloje negalėjo ir negali būti daromos.
Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp UAB „A“ ir D. G. įmonės „B“ pagal sudarytą sutartį egzistavo civiliniai santykiai. Nenustatyta, kad ši sutartis būtų buvusi nutraukta, todėl negali būti paneigta aplinkybė, jog J. T., parduodama duris N. B., buvo įsitikinusi, jog veikia pagal su D. G. įmone „B“ sudarytą sutartį. Tikėtina, kad J. T. netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus parduodama D. G. priklausančias duris N. B., D. G. apie šį sandorį teikė klaidingą informaciją, tačiau šie J. T. veiksmai nelaikytini apgaule BK 182 straipsnio prasme, o greičiausiai gali būti vertinami kaip civilinės sutarties pažeidimas. Turtas (penkerios durys) J. T. buvo perduotas ne dėl suklydimo ar apgaulės, o galiojant civilinei sutarčiai, numačiusiai tokių veiksmų atlikimą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
D. G. kasacinį skundą atmesti.