- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-17
- Bylos Nr.
- ATP-635-383/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02748-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. F. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutarimo A. F. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutarimu A. F. pripažintas padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas galutine 3000 (trijų tūkstančių penkių šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams už tai, kad jis 2013-03-22, 21 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Mercedes Benz 1217, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų atsargumo priemonių, važiuodamas atbulas jo nesuvaldė ir atsitrenkė į stovintį automobilį. Apgadinti abu automobiliai. Iš eismo įvykio vietos, su kuriuo jis yra susijęs, nepranešęs policijai nuvažiavo. Šiais savo veiksmais A. F. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 234 punktų reikalavimus.
A. F. skundžia Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutarimą ir prašo nutarimą dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje panaikinti ir toje dalyje bylą nutraukti, o laikant, kad administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje buvo padarytas, taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti administracinę nuobaudą netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skunde pareiškėjas nurodo, kad jo tyčios, padarant administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nebuvo, nes jis jokio kontakto su kitu automobiliu nejuto ir nepasišalino iš eismo įvykio vietos tam, kad išvengti atsakomybės. Pareiškėjas teigia, kad paliko aikštelės sargui savo telefono numerį tam, kad automobilio savininkas jam paskambintų ir jie galėtų užpildyti visus reikiamus dokumentus. A. F. teigimu, automobilio savininkas jam tą patį vakarą skambino, jis pasiūlė dokumentus užpildyti kitą rytą, tačiau ryte atėjus į aikštelę sargų pamaina jau buvo pasikeitusi, o A. F. pagalvojo, kad su juo susisieks policijos pareigūnai. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų S. J. ir E. L. paaiškinimais, kadangi S. J. nurodė, kad jam atrodo, jog A. F. vairuojamas automobilis kliudė kitą automobilį, o E. L. nurodė tai, ką jam pranešė S. J.. Pareiškėjas pažymi, kad jo tyčia dėl administracinių teisės pažeidimų nėra įrodyta jokiais byloje surinktais įrodymais.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba išreiškė poziciją, jog A. F. kaltė įrodyta ir administracinė nuobauda jam skirta pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
A. F. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Lietuvos Respublikos ATPK 256 straipsnio 3 dalyje pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje surinktus įrodymus bei apeliaciniame skunde nurodytus faktus, konstatuotina, kad apylinkės teismas tinkamai šios savo pareigos neatliko. Tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (pvz., 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010), tiek Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje (pvz., 2012 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-11-2012) laikomasi pozicijos, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. F., sargo informuotas apie įvykusį eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos – saugomos automobilių aikštelės, nenuvažiavo, o paliko savo vairuotą automobilį joje. Apklaustas teismo posėdyje, A. F. teigė, jog paliko aikštelės sargui savo telefono numerį, o tą patį vakarą su juo susisiekė nukentėjusysis ir A. F. jam esą pasiūlė sutvarkyti dokumentus iš ryto. Šios aplinkybės suteikia pakankamą pagrindą abejoti A. F. tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tačiau nagrinėjant bylą apylinkės teisme šios aplinkybės teismo pilnai patikrintos nebuvo – teismo posėdyje neapklaustas nei nukentėjusysis, nei eismo įvykį matęs ir apie jį pranešęs liudytojai, remtasi tik jų rašytiniais paaiškinimais, nors nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai gali turėti esminės reikšmės nustatant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas nesurinko ir neištyrė visų galimų įrodymų, kad būtų nustatytos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutarė:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teisme.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.