- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-09
- Bylos Nr.
- T-13-753/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Nuteistasis
- E. P.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – ir Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. P. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2017 m. gruodžio 4 d. Komisijos priimtu nutarimu Nr. 93-863 nutarta taikyti nuteistajam E. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 4 m. 9 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. lapkričio 30 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 21 balas, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema – vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos skirtas rekomendacijas, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 25 balų iki 21 balo. Jis yra atlikęs būtiną bausmės dalį, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad laikysis įstatymų ir nenusikals.
E. P. nuteistas Norvegijos Karalystės Borgarting lagmannsrett apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Norvegijos baudžiamojo kodekso 162 pirmojo ir trečiojo skirsnio pirmąjį punktą, 162 pirmąjį ir antrąjį skirsnį, paskirta 10 m. laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartimi Norvegijos Karalystės Borgarting lagmannsrett apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendis suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalimi, paskirta 10 m. laisvės atėmimo bausmė. Ankščiau neteistas.
Bausmės pradžia – 2013 m. gruodžio 19 d., pabaiga – 2021 m. gruodžio 9 d. Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą privalomą dalį (1/2) paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.
Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. P. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ yra žema ir jis daro pažangą ją mažindamas, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir jo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pripažįsta, kad stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis pradėjo mokytis, po gautos drausminės nuobaudos 5 kartus skatintas (paskutinį kartą 2017 m. lapkričio 17 d.), dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse – vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau kartu pažymi, jog šiuo metu E. P. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Teismas taip pat įvertina, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (disponavimas labai didelio kiekio narkotinėmis medžiagomis). Kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažįsta. Likusi neatlikta bausmės dalis – didelė. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas palaiko pakankamai adekvačiai, atsižvelgiant į bendrą kolektyvizmo sampratą. Nuteistasis supranta, kad turi problemų, tačiau tame ką jis vertina kaip problemą ir kaip jis supranta savo indėlį problemos atsiradime, yra prieštaravimų. Išlieka kriminogeniniai veiksniai: išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (darbinės patirties stoka), gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje). Visos šios aplinkybės taip pat charakterizuoja nuteistąjį ir yra vertinamos sprendžiant, ar lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog, nors nuteistasis E. P. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ji nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu E. P. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimą Nr. 93-863.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 ir 7 dalimis, teismas
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Komisijos 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimą Nr. 93-863 taikyti nuteistajam E. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.