Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Nukentėjusioji –civilinė ieškovė I. T. A. parodė, kad 2015-05-02 dienos metu, apie 10-11 val. ji išvažiavo iš Vilniaus automobiliu „Toyota Avensis“, v/n (duomenys neskelbtini) priklausančiu jos IĮ „Financial Figures“,bei važiavusi keliu Vilnius –Daugai link Alytaus. Oro sąlygos ir matomumas buvo geras, ji važiavo leistinu greičiu, neskubėdama. Varėnos r., pravažiavus Babriškes ir pavažiavus keletą kilometrų link Alytaus, ji prisivijo senos laidos automobilį "VW Golf", kurio važiavimo greitis buvo apie 60 km/h. Kadangi kelias buvo vingiuotas,tai ji nedrįso lenkti, kelyje nuolat matė ištisinę liniją bei ženklus, draudžiančius lenkti. Veidrodėlių pagalba ji sekusi kelio atkarpą už savęs. Jai iš paskos tolėliau važiavo trys automobiliai.Po to nutarusi sustoti ir įvažiuoti į mišką. Norėdama saugiai pasukti į kairę, nes šiuo maršrutu ji važinėja daug metų ir žino, kad neužilgo, ties sankryža į Vėžionis, ji turi daryti kairį posūkį, nutarė automobilio "VW Golf" nelenkti ir važiuoti paskui jį. Tuo metu iš paskos važiavę automobiliai pasivijo jos vairuojamą automobilį. Dar gerokai prieš sankryžą ji pradėjo rodyti kairį posūkį, įspėdama iš paskos važiuojančius vairuotojus apie planuojamą manevrą. Ji važiavo prie pat ištisinės linijos. Prie sankryžos ji sumažino greitį, važiuojantys paskui automobiliai taip pat sumažino greitį. Ji pasižiūrėjo į kairės pusės automobilio veidrodėlį, kliūčių kelyje nebuvo, pradėjo daryti kairį posūkį. Baigdama posūkį, ji pajuto trenksmą į automobilį, nesuprato, kas įvyko. Jos automobilis įvažiavo į griovį ir sustojo. Pati ji pasijudino sunkiai, smarkiai skaudėjo kairįjį šoną. Avarijos vietoje sustojo visi iš paskos važiavę automobiliai. Neužilgo pasirodė ir policijos pareigūnai. Įvykio vietoje ji garsiai klausė, kas matė įvykio momentą ir ar galės patvirtinti, kad darydama posūkį, ji tikrai rodė posūkį. Nuo kelio atsiliepė vyras, kad jis važiavo paskui , viską matė ir galės duoti parodymus policijai. Kadangi dirbo policijos pareigūnai, atskirai to žmogaus telefono ji neprašė. Į jos automobilį atsitrenkusio automobilio vairuotojas vaikščiojo apie įvykio vietą, buvo susikrimtęs, pripažino žmonėms, kad avarija atsitiko dėl jo kaltės, tad jai nekilo abejonių dėl jos galimai netinkamų veiksmų, vairuojant automobilį ir darant manevrą į kairę. Po to su šiuo asmeniu ir jo šeima ji susitikę Varėnos ligoninėje. Vyriškis bendravo su jos sūnumi, apsikeitė su juo telefonais. Varėnos ligoninėje kaulų lūžių jai nekonstatavo. Grįžusi į Vilnių, ji jautėsi blogai, vakare nuvyko į Lazdynų ligoninę, ten jai buvo nustatyti kaulų lūžiai, ji buvo paguldyta į ligoninę. Per tą laiką tas vairuotojas susisiekė su jos sūnumi, sužinojęs, kad ji nukentėjo ir guli ligoninėje, klausė sūnaus, kaip galėtų ją aplankyti, prašė jos telefono, bet po to daugiau neskambino nei jai, nei jos sūnui. Paaiškėjus, kad šioje avarijoje ji įtariamoji, norėjo atsekti asmens telefoną pagal skambučius, visais kartais buvo skambinta iš skirtingų telefonų. Taip pat papildomai ji nori užtvirtinti, kad jokio garsinio signalo, jai parodžius posūkį ir iki susidūrimo, nebuvo. Ji įsitikino, kad jai buvo saugu sukti į kairę, buvo ištisinė linija, draudžianti eismą priešpriešine juosta sankryžoje su pagrindiniu keliu ir tuo pačiu jos lenkimą, priekyje automobilių, kurie jai trukdytų sukti į kairę nebuvo. Sukdama į kairę ji ištisinės linijos nekirtusi. Pagal Kelių eismo taisykles jai darant posūkį į kairę visi eismo dalyviai,kurie jai važiavo iš paskos, galėjo ir turėjo ją apvažiuoti iš dešinės. Pati ji automobilį vairavo prisisegusi saugos diržus. Dėl šio eismo įvykio ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

Nukentėjusioji I. M. parodė, kad 2015-05-02 apie 12 val. su vyru K. M. ir dukra B. važiavo automobiliu „Lancia Lybra“, v/n (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus į Alytų aplankyti vyro motiną. Apie 12 val. 15 min. važiavo Varėnos r. keliu Naujieji Valkininkai-Daugai –Alytus, kelio matomumas buvo geras, eismas buvo neintensyvus, oras saulėtas. Ji su dukra sėdėjo automobilio gale, skaitė knygą. Vyras važiavo negreitai. Priekyje jų ta pačia kryptimi važiavo kitas automobilis ,kurio markės ir valstybinių numerių neįsidėmėjusi. Ji pakėlusi galvą, kai vyras darė lenkimo manevrą ir išvažiavo į priešingą eismo juostą. Lenkiamo automobilio nebuvo įjungtas kairysis posūkio žibintas ir nedegė galiniai stabdžių rodikliai. Kai jų automobilis susilygino su lenkiamu automobiliu, šis pradėjo sukti į kairę pusę. Vyras sušuko: „Ką ji daro?!“, pradėjo stabdyti ir suko vairą į kairę pusę. Ji pajuto smūgį į automobilio dešiniąją pusę, o pati atsitrenkė į vyro sėdynę. Nuo smūgio jų automobilis nuvažiavo link griovio ir vertėsi nemažiau 2 kartų. Ji patyrė didelį šoką ir išgąstį, į kokias automobilio dalis atsitrenkė ir kiek kartų ji atsitrenkė, negali pasakyti. Automobilis pakibo ant stogo. Ji išgirdo vyro klausimą, ar gyvos, išgirdo dukters verksmą. Vyras atlaisvino dukterį ir ištraukė per priekinį keleivio pusės automobilio langą, kurio stiklas buvo sudužęs. Pati ji pajuto stiprų dešinės rankos alkūnės skausmą, ranka drebėjo. Vyras ją ištraukė iš automobilio per tą patį langą kaip ir dukterį. Ji paėmė dukrą ant rankų ir nuėjo atsisėsti ant kalniuko. Aplinkui buvo nemažai žmonių, kurie stengėsi jiems padėti. Eismo įvykio kaltininkės automobilis stovėjo šalikelėje, vairuotoja nieko jiems nesakė, šios veidas buvo kruvinas. Dukrai po įvykio ant kaktos buvo iššokęs guzas. Atvykus policijai ir medikams, kitą automobilį vairavusi moteris atsisakė vykti su jais, sakė, kad lauks sūnaus. Medikai ją pačią , vyrą ir dukterį nuvežė į Varėnos ligoninę. Kiek vėliau ligoninėje susitiko ir tą moterį. Ji mano, kad eismo įvykis buvo dėl to, kad moters vairuojamas automobilis pradėjo sukti į kairėje pusėje esantį keliuką, prieš tai jokių įspėjamų ženklų,t.y.neparodęs posūkio signalo.

Liudytojas D. R. parodė, kad 2015-05-02 apie 12 val. važiavo Alytaus kryptimi keliu Naujieji Valkininkai-Daugai-Alytus, vairuodamas automobilį „Volvo XC70“. Diena buvo saulėta, buvo šiek tiek debesėlių. Jį aplenkė iš toli nepristabdydamas ir dideliu greičiu važiuojantis šviesios spalvos automobilis Lancia ir nuvažiavo tolyn. Pats buvo šiek tiek nukreipęs žvilgsnį į šoną, o kai pažiūrėjęs į kelią, pamatęs, kad tas automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą lenkti juodos spalvos automobilį. Tas juodos spalvos automobilis,kaip vėliau įsitikinęs TOYOTA markės, padarė posūkį į kairę ir užkabino šviesų automobilį ir nulėkė tolyn, traukdamas į kairę jį lenkusį automobilį Lancia. Lancia trenkėsi priekiu į kairę šalikelę ir apsivertė ant stogo, o Toyota sustojo šalikelėje kairėje prieš Lancia pagal jų ir jo važiavimo kryptį.Automobiliai prieš susidūrimą buvo apie 200-300 m atstumu nuo jo. Nei vieno posūkio signalo nematęs, bet negali kategoriškai teigti, kad jų nebuvo, gal nematęs. Juoda mašina, jei bandė sukti į kairę, tai ten kelio nėra,o yra tik miškelis. Balta mašina prieš susidūrimą buvo antroje eismo juostoje,t.y priešpriešinio eismo juostoje, bei ji važiavo gal apie 130 km/val. greičiu ir dėl to ji nulėkė žymiai toliau po smūgio. Juodos mašinos greitis irgi buvo nemažas, ji nestabdė, stabdžių žibintai nedegė. Gal stabdė prieš tai, bet kai jis pamatęs,tai buvo viskas finalinėje stadijoje.Jokio kito automobilio jo važiavimo kryptyje nebuvo. Ar Toyotos automobilio priekyje buvo koks automobilis nematęs,bet tarp jų ir jo automobilio nieko nebuvo. Gal 2 sekundes jų nematęs, o kai pamatęs, tai ar lėtėjo TOYOTA greitis nematęs, nes kelias ten yra suktas, juos matęs kampu iš 200-300 m atstumo. Greitį nustatęs iš akies, jis buvo gal apie 95 km. Kai jį aplenkė automobilis LANCIA,tai šis automobilis į savo juostą grįžo gan greitai ir po to automobilį Toyotą lenkė iš savo juostos.Tuo metu priešpriešinėje juostoje niekas nevažiavo. 200-330 m atstumu greičio ribojimų nebuvo, buvo tolumoje sankryža, buvo ženklas, kad sankryža su šalutiniu keliu, ar buvo greitį ribojantis ženklas prieš sankryžą negali teigti. Ties tuo posūkiu buvo ištisinė linija. Kai jį lenkė, kelias darė posūkį, galėjo būti ištisinė linija. Kai šviesus automobilis lenkė Toyotą, kelias išsitiesina, ženklinimas gal galėjo būti punktyrinis, išlipęs iš automobilio nežiūrėjęs ženklo,bei nekreipęs dėmesio į kelio ženklinimą. Su vairuotojais po eismo įvykio tą pačią akimirką nešnekėjęs,o su šviesios mašinos keleive bandę tildyti vaiką, bei pasodinę ant žemės moterį, nes įtarę kad ranka lūžus. Automobilio „Toyota“ vairuotoja po to aiškino, kad nepastebėjo lenkiančio automobilio, bet teigė, kad ji rodė iš anksto posūkio signalą. Su kito automobilio vairuotoju jis nekalbėjęs. Eismo įvykio metu švietė saulė , bet ji netrukdė vairuoti, nes švietė iš kairės užpakalinės pusės.

Liudytojas A. Č. parodė, kad 2015 m. gegužės 2 d. dirbo Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyryje. Apie 12 val. 15 min. buvo gautas pranešimas, kad Varėnos rajone kelyje Naujieji Valkininkai-Daugai-Alytus įvyko eismo įvykis,t.y.kad susidūrė du automobiliai. Kai nuvyko į įvykio vietą, kuri buvo kelio Naujieji Valkininkai-Daugai-Alytus 17 kilometre ties nuoroda į Vėžionis, žiūrint Daugų kryptimi, kairėje kelio sankasoje, kelkraštyje matėsi apgadinti du automobiliai „Toyota Avensis“ ir „Lancia Lybra“. Automobilis „Lancia Lybra“ gulėjo ant stogo, šio automobilio vairuotojas M. paaiškino, kad jis lenkė automobilį „Toyota Avensis“, kurį vairavo moteris, ši suko į kairiąją pusę, tačiau jis nepastebėjo tos moters automobilio rodomo kairiojo posūkio signalo, nes tuo metu švietė saulė, ir dėl to įvyko susidūrimas. Vairuotojas pripažino, kad dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis, nes jis nepastebėjo, kad jo aplenkiamas automobilis rodė kairįjį posūkį, nes iš priekio švietė saulė. Kelio danga buvo sausas asfaltas, matomumas buvo geras, kelio atkarpoje, kur buvo eismo įvykis, kelias nevingiuotas. Eismo įvykis buvo sankryžoje, kuri nereguliuojama.Prieš sankryžą buvo ištisinė linija,bet fotonuotraukoje Nr. 1 neužfiksavęs,kur yra šios linijos pradžia.

2015-06-12 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 585/15 (06) nurodoma, kad I. M. kairio peties ir dešinės alkūnės sumušimas, dešinio alkūnkaulio nervo trauminis sužalojimas, kairio žastikaulio galvutės lūžimas padaryta kieto buko daikto poveikyje vienmomentiškai galimai nurodytu laiku ir prie nurodytų aplinkybių. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio žastikaulio galvutės lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui ( t. 1, b. l. 48-49 ).

2015-06-29 teismo medicinos specialisto išvada Nr. pG 660/15 (06) nurodoma, kad B. M., g. (duomenys neskelbtini), odos nubrozdinimas kaktos srityje padarytas kieto buko daikto poveikyje galimai prie nurodytų aplinkybių, galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ( t. 1, b. l. 64).

2015-06-12 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 588/15 (06) nurodoma, kad I.T. A. muštinė galvos srities žaizda, kairės pusės V-VII šonkaulių lūžimai, krūtinės ląstos sumušimas padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai autoįvykio metu prie nurodytų aplinkybių vienmomentiškai. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės pusės V-VII šonkaulių lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui ( t. 2 , b. l. 16-17).

2015-05-06 specialisto išvada Nr. T-A 3606/15 (01) nurodoma, kad po eismo įvykio I. T. A. kraujyje etilo alkoholio nerasta. ( t. 2, b. l. 12 ).

2015-05-06 specialisto išvada Nr. T-A 3605/15(01) nurodoma, kad po eismo įvykio K. M. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1 , b. l. 160).

Iš 2015-05-02 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros (apžiūra pradėta 12.30 val.,baigta 13.32 val.) protokolo matyti, kad 2015-05-02 buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta Varėnos r. kelio Naujieji Valkininkai – Daugai-Alytus 17 km 827 m ( t. 1 b.l. 20-32).

Iš 2015-12-11 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti,kad buvo užfiksuota eismo įvykio vietoje esantys kelio ženklai ir kelio ženklinimas ant važiuojamosios dalies ( t. 1, b. l. 33-38),kur nurodoma,kad 200 m atstumu iki sankryžos yra ženklas apie sankryžą su šalutiniu keliu, 155 m atstumu dešinėje pusėje yra nurodoma ženklas „Stotelė“, prie pat sankryžos dešinėje pusėje yra informacinis krypties ženklas“Vėžionys“, 155 m atstumu nuo ženklo „Sankryža su šalutiniu keliu“ yra ištisinė linija,kurios ilgis yra 40 m ,ženklų ribojančių važiavimo greitį ar draudžiančių lenkimą nėra.

Daiktų- automobilio „Lancia Lybra“, v/n (duomenys neskelbtini) ir automobilio „Toyota Avensis“, v/n (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolais ( t. 1, b. l. 116- 138) : automobilis „Lancia Lybra“, v/n (duomenys neskelbtini) registruotas K. M. vardu ( t. 1, b. l. 105,106), automobilis „Toyota Avensis“, v/n (duomenys neskelbtini) registruotas I. A. IĮ „Financial Figures“ vardu ( t. 1, b. l. 108,109, 114), eismo įvykio metu buvo draustas „BTA Insurance Company“ ( t.1, b. l.110, 111), techninė apžiūra atlikta 2014-05-02, galiojo iki 2016-05-02 ( t. 1, b. l.115).

2016-07-29 raštu Nr.V4-(1.12)-551 VĮ „Alytaus regiono keliai“ nurodė,jog valstybinės reikšmės krašto kelio Nr.128 Naujieji Valkininkai-Daugai-Alytus 18,85 km įrengta keturšalė sankryža,kurioje šalutinis kelias į dešinę (nuo Naujųjų Valkininkų pusės) eina į Vėžionių gyvenvietę.Pagrindiniame kelyje Nr.128 Naujieji Valkininkai-Daugai-Alytus prieš minėtą sankryžą, iš abiejų pusių yra įrengti įspėjamieji ženklai Nr.108 „Sankryža su šalutiniu keliu“.Šalutiniuose keliuose prieš sankryžą iš kairės ir dešinės įrengti kelio ženklai Nr.203 „Duoti kelią“.Kelio ženklai įrengiami ,vadovaujantis Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklėmis(toliau –Taisyklės),patvirtintomis LR Susisiekimo ministro 2012-01-31 įsakymu Nr.3-83. Šių Taisyklių 34 punkte nurodyta ,kad „Įspėjamieji ženklai ,išskyrus ženklus Nr.138,139,146-149, gyvenvietėse įrengiami 500-100 m atstumu,o ne gyvenvietėse 150-300 m atstumu prieš pavojingo ruožo pradžią“. Kelio ženklai Nr.325 „Lenkti draudžiama“ prieš sankryžą nėra ir nebuvo įrengti.Kelių eismo taisyklėse nurodyta : „140.Lenkti draudžiama: 140.1. sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje,pažymėtame kelio ženklais “Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“ ,reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose „ . Kadangi,vadovaujantis Taisyklių 34 p. ,pagrindiniame kelyje Naujieji Valkininkai-Daugai-Alytus prieš minėtą sankryžą ne gyvenvietėje iš abiejų pusių yra įrengti įspėjamieji kelio ženklai Nr.108„Sankryža su šalutiniu keliu“,o KET 140,140.1 punktai numato,kad sankryžoje pagrindiniame kelyje,pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“ lenkti draudžiama,todėl kelio ženklai Nr.325 „Lenkti draudžiama „ prieš sankryžą neįrengiami.

Pagrindiniame kelyje Nr.128 Naujieji Valkininkai-Daugai-Alytus 19-ame kilometre prieš minėtą sankryžą iš abiejų pusių ant važiuojamosios dalies yra atliktas horizontalusis ženklinimas.Važiuojant nuo Naujųjų Valkininkų pusės ,prieš sankryžą paženklinta Nr.1.1 „Siaura ištisinė linija“,kurios ilgis 42 m.Ši linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta.Prieš šią liniją pažymėta Nr.1.6. „Artėjimo linija-siaura brūkšinė linija,kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus,- įspėja,kad artėjama prie 1.1. ištisinės ženklinimo linijos,kuri atskiria priešingų krypčių transporto srautus.Prie šio rašto yra pridedama ir aptariamo kelio ruožo vaizdo fotonuotrauka (t.2 b.l.178-179 ).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017-03-09 ekspertizės aktas Nr. 11-2768(16), kurio išvadoje nurodyta, kad automobilio „Lancia Lybra“ vairuotojo K. M. veiksmai: lenkė priekyje važiuojantį automobilį „Toyota Avensis“, kuomet jo važiavimo kryptimi buvo kelio ženklas „Sankryža su šalutiniu keliu“, važiuojamoji kelio dalis paženklinta ištisine linija ,bei prieš šią liniją esant artėjimo linijai, ir susidūrė su automobiliu „Toyota Avensis“- techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindine sąlyga šio eismo įvykiui kilti. Automobilio „Toyota Avensis“ vairuotojos I. T. A. veiksmai: prieš atlikdama posūkio manevrą į kairę, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir sudarė kliūtį, tikėtina, ją jau lenkiančio automobilio „Lancia Lybra“ judėjimui- techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir, tikėtina, turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu ( t. 3, b. l. 4-8).

2017-05-24 nutarimu prokurorė ikiteisminį tyrimą I. T. A. atžvilgiu nutraukė,nesant jos veikoje nusikaltimo,numatyto LR BK 2810 str.1d.,požymių (t.3 b.l.45-50).

Nežiūrint į tai,kad kaltinamasis K. M. savo kaltę pripažino tik iš dalies kaltinamojo K. M. kaltė įrodyta ir jo padaryta veika kvalifikuota pagal LR BK 281 str.1 d. teisingai, kadangi jis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles,kur jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo pagrindine sąlyga autoįvykiui kilti, ko pasekoje buvo nesunkiai sužalota nukentėjusioji I. M. ir nežymiai sužalota B. M. bei nesunkiai sužalota I. T. A..

Kaltinamasis pripažindamas iš dalies savo kaltę teigė,kad kaltė dėl autoįvykio kilimo buvo ir iš kitos autoįvykyje dalyvavusios transporto priemonės vairuotojos I. T. A. pusės,kadangi ji darydama kairį posūkį iš anksto nerodė šio posūkio signalo ir sukdama į kairę užkirtusi jam kelią saugiai atlikti aplenkimo manevrą.Nukentėjusioji I.T. A. kategoriškai nurodo,kad prieš atliekant kairio posūkio manevrą ji rodžiusi posūkio signalą.Apklaustas liudytojas D. R. nepatvirtino,kad jis būtų aiškiai ir neginčijamai matęs,jog I.T. A. prieš atlikdama kairio posūkio manevrą būtų nerodžiusi posūkio signalo,bet nurodė,kad posūkio signalo galėjęs gerai nematyti ir dėl stipraus saulės apšvietimo.Iš surinktų įrodymų visumos matyti,kad kaltinamasis važiavo keliu Naujieji Valkininkai-Daugai-Alytus,kuris jam turėjo būti gerai pažįstamas,kadangi kaltinamasis nurodė,jog per mėnesį 2-3 kartus važiuoja į Alytų pas neįgalią motiną,bei šiuo keliu važinėjantis daug metų.Todėl kaltinamasis prieš apsispręsdamas daryti lenkimo manevrą turėjo įvertinti kelio situaciją priekyje ir turėjo žinoti,kad priekyje yra sankryža su šalutiniu keliu ir tokiu atveju priekyje važiuojančios transporto priemonės aplenkimas sankryžos zonoje pagal KET reikalavimus(140.1 p.)nėra galimas,o aplenkimo manevras turėjo būti užbaigtas iki prasidedant ištisinei kelio ženklinimo linijai.Tačiau kaltinamasis pradėjęs lenkimo manevrą prieš sankryžą aiškiai ignoravo KET reikalavimus,negrįžo į savo eismo juostą ir tęsė judėjimą priešpriešinio eismo juosta įvažiuodamas šia juosta į sankryžą.Iš liudytojo D. R. parodymų matyti,kad kaltinamasis jo automobilio lenkimą atliko gan dideliu greičiu ,bei po to ženkliai nemažindamas važiavimo greičio pradėjo automobilio „TOYOTA“ lenkimą.Priimant šiuos liudytojo parodymus bei nukentėjusiosios I.T. A. parodymus galima manyti,kad kaltinamasis dėl buvusio stipraus saulės apšvietimo,kuris dienos metu ženkliai mažina galimybę aiškiai pamatyti oranžinį posūkio signalą, galėjo savalaikiai nepamatyti automobilio „TOYOTA“ rodomo kairio posūkio signalo ir išvažiavo iš savo eismo juostos į priešpriešinio eismo juostą link sankryžos su šalutiniu keliu.Tuo tarpu nukentėjusioji I.T. A. per galinio vaizdo veidrodėlį įsitikinusi,kad ją lenkiančių transporto priemonių nėra, pradėjo posūkio manevrą pasukdama iš savo eismo juostos į priešpriešinio eismo juostos pusę.Jos vairuoto automobilio greitis tuo metu turėjo būti ženkliai mažesnis,nei ją prisivejančio kaltinamojo vairuoto automobilio greitis,bei nukentėjusioji I.T. A. darydama posūkį turėjo žiūrėti į kelio priekį manydama,kad atlikdama posūkį ji nesudarys jokiems kitiems eismo dalyviams kliūčių.Šiuo atveju I.T. A. turėjo pagrindo manyti ,kad kiti eismo dalyviai laikysis KET 4 p. (Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu) ir 5 p.(Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis) nuostatų bei nepažeis KET 140.1 p.reikalavimo ,kuris draudžia lenkimą sankryžoje su šalutiniu keliu.Šiuo atveju surinktų įrodymų pagrindu nėra patvirtinama,kad I.T. A. kairį posūkį būtų dariusi pažeisdama KET taisykles .Tokiu būdu autoįvykio kilimui pagrindine priežastimi buvo būtent kaltinamojo padaryti KET pažeidimai ir tai duoda jo atžvilgiu taikyti baudžiamąją atsakomybę.

Kaltinamajam atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.Atsakomybę lengvina,kad dėl nusikaltimo gailisi. Atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, kilusias pasekmes nukentėjusiesiems, teismas laiko,kad yra pagrindas kaltinamajam skirti įstatymo sankcijoje numatytą švelniausio pobūdžio bausmę- baudą, kuri skirtina mažesnio dydžio, nei sankcijos vidurkis.Kaltinamasis ir jo gynėjas prašo netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės-teisės vairuoti transporto priemones atėmimo,kadangi kaltinamajam teisė vairuoti transporto priemonę yra būtina darbe,jis šeimoje yra vienintelis maitintojas , vienintelis šeimoje turi teisę vairuoti bei gali pavežti šeimos narius tiek pas gydytojus,tiek vaikus į auklėjimo įstaigas,jam yra reikalinga važinėti pas neįgalius tėvus (duomenys neskelbtini) ,kur jis rūpinasi jų priežiūra.Kartu prašo,jeigu būtų skiriama bausmė bauda išdėstyti baudos sumokėjimą. Vadovaujantis LR BK 3 str.kaltinamajam skiriant baudą taikytinas 2015 m galiojęs bazinis bausmių ir nuobaudų dydis- 37,66 Eur,bei galiojusi BK 47 str.redakcija dėl baudos maksimalaus dydžio už neatsargų nusikaltimą (BK 47 str.2d.5 p.).