Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir Institucija) atstovei A. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi, per nustatytą laikotarpį nepateikė Registro tvarkytojui 2016 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose, kur numatyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Šiuo savo neveikimu A. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

Motyvuojamoji dalis

A. R. kaltę padarius administracinį nusižengimą patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš A. R. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2). Protokole nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga. Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija (b. l. 3–5) matyti, kad A. R. nuo 2014 m. vasario 21 d. buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, Bendrovės finansinių metų pradžia yra sausio 1 d., finansinių metų pabaiga yra gruodžio 31 d. (t. y. bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais).

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, 37 straipsnio 12 dalies 7 punkte numatyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui, o 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 7 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad A. R., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nepateikė Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio Registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka, todėl padarė ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

A. R. atsiliepime nurodyta aplinkybė, kad akcininkų susirinkimai, kuriuose tvirtinamas metininių finansinių ataskaitų rinkinys, neįvyko dėl vieno iš akcininko ligos ir mirties, nesudaro pagrindo teismui daryti kitokią išvadą. Visų pirma, ABĮ 27 straipsnio, reglamentuojančio visuotinio akcininkų susirinkimo kvorumą ir sprendimų priėmimą, 1 dalyje nurodyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų; jei kvorumo nėra, visuotinis akcininkų susirinkimas laikomas neįvykusiu ir turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę ir kuriam netaikomas kvorumo reikalavimas. Iš kartu su atsiliepimu pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugpjūčio 10 d. rašto matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, be J. L., turėjo dar vieną akcininką – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 23). A. R. atsiliepime nenurodė priežasčių, kodėl pakartotiniame susirinkime, kuriam netaikomas kvorumo reikalavimas, nebuvo patvirtintas metinių finansinių ataskaitų rinkinys. Antra, Institucijos atstovė teisingai nurodė, A. R. nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad visuotiniai akcininkų susirinkimai (tarp jų ir pakartotiniai) buvo šaukiami, nors pagal ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktą būtent vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir atitinkamai už visuotinio akcininkų surinkimo, kuris turi išimtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, sušaukimą. Minėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas, kuriame nurodyta, kad A. R. 2014–2018 m. šaukė visuotinius akcininkų susirinkimus (taip pat pakartotinius), nelaikytinas objektyviu įrodymu, kadangi nėra pagrįstas atitinkamais Bendrovės dokumentais.

Pažymėtina, kad A. R. inkriminuotas vienas ANK straipsnis, tačiau protokole aprašyti keturi nusižengimai, t. y. finansinių ataskaitų rinkinio duomenų nepateikimas 2013 m. ir tų pačių duomenų nepateikimas 2014 m., 2015 m. bei 2016 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo finansinius metus yra pasitvirtinęs kaip kalendorinius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. 2013 m. finansinių ataskaitų rinkinys Juridinių asmenų registro tvarkytojui privalėjo būti pateiktas vėliausiai 2014 m. birželio 1 d., 2014 m. finansinių ataskaitų rinkinys Juridinių asmenų registro tvarkytojui privalėjo būti pateiktas vėliausiai 2015 m. birželio 1 d., 2015 m. finansinių ataskaitų rinkinys Juridinių asmenų registro tvarkytojui privalėjo būti pateiktas vėliausiai 2016 m. birželio 1 d., o 2016 m. finansinių ataskaitų rinkinys – vėliausiai 2017 m. birželio 1 d. VĮ „Registrų centras“ administracinio nusižengimo faktą nustatė 2018 m. rugpjūčio 2 d., tuomet ir buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Atsižvelgiant į tai, kad A. R. padarė keturis trunkamuosius teisės pažeidimus skirtingu metu, svarbu patikrinti, ar nėra suėję administracinės nuobaudos skyrimo terminai. 2017 m. birželio 1 d. nusižengimas padarytas galiojant ANK, todėl, vadovaujantis ANK 39 straipsnio nuostatomis, administracinė nuobauda, esant trunkamajam administraciniam nusižengimui, gali būti paskirta per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Šiuo atveju nuobaudos skyrimo senaties terminas nėra suėjęs. Tuo tarpu 2014 m. birželio 1 d., 2015 m. birželio 1 d. ir 2016 m. birželio 1 d. nusižengimas padarytas galiojant ATPK, todėl turi būti vadovaujamasi šio kodekso 35 straipsnio nuostatomis. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 41³, 85, 185², 193², 207¹⁰, 207¹², 209, 209¹, 209², 209³, 209⁴, 209⁵, 209⁶, 210, 214¹¹ straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas pagal šio straipsnio dispozicijoje aprašyto nusižengimo sudėties požymius atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 172² straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir šis pažeidimas ankstesniajame kodekse buvo priskirtas dvyliktame skirsnyje nurodytiems pažeidimams, todėl šešių mėnesių nuobaudos už jį skyrimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. Kadangi nuo 2014 m. birželio 1 d., 2015 m. birželio 1 d. ir 2016 m. birželio 1 d. (pažeidimo padarymo dienos) iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. (pažeidimo nustatymo dienos) yra praėję daugiau nei vieneri metai, todėl atsakomybė už 2013 m., 2014 m. ir 2015 m. finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimą Juridinių asmenų registrui nebegalima. Būtent tokios praktikos, nagrinėjant savo pobūdžiu analogiškas bylas, laikosi teismai (žr. Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-653-478/2017). Taigi administracinio nusižengimo protokole nurodyta aplinkybė, kad A. R. Juridinių asmenų registrui laiku nepateikė metinio finansinių ataskaitų rinkinio už 2013, 2014 ir 2015 m., šalintina, kadangi yra suėję administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir statistika), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia), administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes (metinių finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas buvo apsunkintas dėl vieno iš Bendrovės akcininkų mirties ir jo turėtų akcijų paveldėjimo procedūrų nesutvarkymo), A. R. asmenybę (dirbantis, baustas administracine tvarka), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, A. R. skirtina ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, nustatant jos dydį, artimą minimaliam (ANK 34 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. R. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 300 (trijų šimtų) Eur baudą.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK) – 18089641098. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstinai.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.