- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-10
- Bylos Nr.
- AS-146-547-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Trevis & Co“
- Atsakovas
- Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Trevis & Co“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Trevis & Co“ skundą atsakovui Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Trevis & Co“ (toliau – ir UAB „Trevis & Co“, pareiškėjas) skundu (b. l. 3-7) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti atsakovo Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. gegužės 26 d. raštą Nr. (23.57)-4.2-7246.
Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir įpareigoti atsakovą sustabdyti visas su mokestinio patikrinimo aktu susijusias procedūras iki skundo nagrinėjimo pabaigos.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 30 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės nepatenkino.
Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas visiškai nepateikė jokių argumentų bei įrodymų, pagrindžiančių sprendimo įvykdymo negalimumą netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės.
III.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 39-41) dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 30 d. nutarties, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį išspręsti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą iš esmės.
1. Nesustabdžius mokestinio patikrinimo procedūros pareiškėjas negalės pilnai realizuoti savo teisių apskųsti patikrinimo akto išvadas.
2. Tuo atveju, jei pareiškėjo argumentai dėl atsisakymo suteikti informaciją neteisėtumo teismo bus pripažinti pagrįstais, tačiau mokestinio išieškojimo pagal patikrinimo aktą procedūra jau bus pasibaigusi, faktiškai toks teismo sprendimas bus beprasmis, nes bus pradelsti patikrinimo akto apskundimo terminai, o patikrinimo akte nurodyta mokestinė nepriemoka jau bus priteista iš pareiškėjo.
Atsiliepimas
Atsakovas Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pasinaudojo teise apskųsti teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimą ir pateikė skundą centriniam mokesčių administratoriui dėl Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. birželio 30 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 1 dalimi, skundo, kilus mokestiniam ginčui padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių prievartinį išieškojimą, todėl pareiškėjo argumentai dėl mokestinio patikrinimo tolimesnės procedūros sustabdymo būtinumo šioje byloje yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje. Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių (priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą)) teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (ABTĮ 92 str.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (pvz., administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007).
ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad viena iš galimų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių yra uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus. Tačiau pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį nagrinėjant administracinę bylą reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei iš bylos medžiagos ar proceso dalyvių prašyme nurodomų motyvų galima padaryti išvadą, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo toje byloje įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Be to, ABTĮ 92 straipsnis numato, jog skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju privalo būti atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis. Atitinkamai, svarbu nustatyti ar nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo (veiksmo atlikimo) bylos nagrinėjimo metu, išnagrinėjus administracinę bylą galėtų būti įmanoma atkurti padėtį, buvusią iki skundžiamo akto priėmimo.
Visų pirma pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikdamas prašymą įpareigoti atsakovą „sustabdyti visas su mokestinio patikrinimo aktu susijusias procedūras iki skundo nagrinėjimo pabaigos“, iš esmės konkrečiai neapibrėžė draudžiamų atlikti veiksmų apimties ir motyvuotai nepagrindė, jog šių priemonių taikymas yra proporcingas siekiant nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui užtikrinti.
Teismui pateiktame atskirajame skunde būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, atsakovas galės vykdyti kitas procedūras, susijusias su pareiškėjo mokestiniu patikrinimu, bei priimti kitus sprendimus, dėl ko pasunkės ar taps negalimas buvusios padėties atkūrimas, šioje byloje priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą.
Įvertinusi bylos aplinkybes šiuo aspektu, teisėjų kolegija pažymi, kad bylos medžiagoje nėra įrodymų (jų kartu su atskiruoju skundu nepateikė ir pareiškėjas), jog iš anksto atsakovui neuždraudus vykdyti pareiškėjo nurodomų veiksmų, susijusių su mokestinio patikrinimo procedūros tęsimu, galėtų iš esmės pasunkėti ar pasidaryti neįmanoma užtikrinti būsimo teismo sprendimo šioje byloje vykdymą, tai yra buvusios iki ginčijamo akto priėmimo (veiksmo atlikimo) padėties atkūrimą. Pareiškėjas teigia, kad nesustabdžius mokestinio patikrinimo procedūros bus patvirtintas patikrinimo aktas, kurio pagrindu atitinkamai iš jo gali būti išieškoma mokestinė nepriemoka. Teisėjų kolegija pažymi, kad mokesčių administratoriui priėmus naujus aktus, pareiškėjas juos gali ginčyti ir taip siekti buvusios padėties atkūrimo, todėl jo argumentas, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės jis negalės pilnai realizuoti savo teisės apskųsti patikrinimo akto išvadas, yra nepagrįstas. Juolab, kad, bylos medžiaga patvirtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra pasinaudojęs teise apskųsti patikrinimo akto išvadas, o vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 1 dalimi, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių prievartinį išieškojimą.
Aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu prieinama prie išvados, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta, taigi tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą jame išdėstytais motyvais ir panaikinti šią nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Trevis & Co“ atskirojo skundo nepatenkinti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis neskundžiama.