- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-06-04
- Bylos Nr.
- 1-326-548/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10677-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Kaltinamasis
- R. A.
- Nukentėjusysis
- I. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2020 m rugsėjo 4 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį - 2 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. A. 2020 m. kovo 3 d. apie 16.00 val., turėdamas tikslą neteisėtai užvaldyti svetimą turtą, išdaužęs stiklą, per langą įsibrovė į nukentėjusiajai I. G. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur slapta pagrobė svetimą, nukentėjusiajai I. G. priklausantį turtą: 300 eurų vertės benzininį pjūklą „Stihl“, 300 eurų vertės žoliapjovę, 5 eurų vertės paveikslą, tuo padarydamas nukentėjusiajai I. G. bendrą turtinę 605 eurų žalą.
Apklaustas teisiamojo posėdžio kaltinamasis R. A. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2020 m. kovo 3 d. jis (duomenys neskelbtini) išgėrė tris ar keturis litrus alaus ir ėjo į namus (duomenys neskelbtini). Jam einant išgirdo balsus, kurie jam liepė nueiti į nukentėjusiajai priklausantį namą ir iš ten paimti šventą paveikslą. Apie 16.30 val. jis nuėjęs prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) akmeniu išdaužė lango stiklą ir patekęs į namo vidų paėmė ant spintelės gulėjusį šventą paveikslą. Daužydamas lango stiklą susipjaustė ranką. Po to per langą išlipo atgal į lauką ir ėjo namo. Eidamas namo kieme pametė kepurę. Parėjęs į namus židinyje sudegino pavogtą paveikslą ir nuėjo miegoti. Paaiškino, kad pas nukentėjusiosios I. G. mamą 2015 metais atliko ūkio darbus t. y. pjovė malkas su benzininiu pjūklu „Sthil“ ir tuo metu pro langą matė ant spintelės gulintį šventą paveikslą. Nurodo, kad benzininio pjūklo ir žoliapjovės iš namo nevogė ir nežino kas tai galėjo padaryti.
Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. G. paaiškino, kad jai priklauso negyvenamos sodybos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), dalis, kuri liko po jos mamos mirties. Iki mirties mama gyveno (duomenys neskelbtini) esančio namo bute. Po mamos mirties liko du šuniukai ir katinas, kuriuos ji ar jos žentas kiekvieną dieną atvažiuodavo šerti. Žentas P. N. sodyboje buvo dieną prieš vagystę apie 15.00 val. iš šėrė gyvūnus. Tą dieną namai buvo neapvogti. Bute buvo benzininis pjūklas ir elektrinė žoliapjovė, bei ant sienos virš pečiaus kabojo kalendorius, kurį jos mama pirko cerkvėje 2018 ar 2019 metais. 2020 m. kovo 4 d. jai paskambino bendradarbė ir pasakė, kad kažkaip keistai ant buto lango kabo užuolaida. Kadangi ji negalėjo išeiti iš darbo, paprašė žento, kad šis nuvyktų į butą. Paskambinęs žentas jai pranešė kad apvogtas butas. Po to ji nuvyko į butą ir rado sulaužytą stalą, bei jame pasigedo benzininio pjūklo, žoliapjovės, kurie buvo padėti už pečiaus. Ant sienos nerado pakabinto kalendoriaus. Lango stiklas buvo išdaužytas. Dėl pavogtų daiktų civilinio ieškinio nereiškia, nes žalą jai atlygino draudimas.
Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. L. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2020 m. kovo 4 d. apie 13.00val. ji važiavo į miestą ir pastebėjo, kad I. G. priklausančio buto lange plaikstosi užuolaida. Ji paskambino nukentėjusiajai ir pasakė, kad lyg išdaužtas buto langas. Paaiškino, kad į butą I. G. žentas atvyksta kiekvieną dieną ir taip pat jis buvo atvykęs dieną prieš vagystę.
Iš P. N. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką matyti, kad 2020 m. kovo 4 d. apie 14 val., atvykęs į jo uošvienei I. G. priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), pamatė, kad yra išdaužtas lango stiklo paketas ir virtuvėje išmėtyti daiktai. Ar kas pavogta negali pasakyti. Kokia padaryta žala uošvienė patikslins vėliau. Turtas draustas „Lietuvos draudime“, nesaugomas, nesignalizuotas (t. 1, b. l. 25-29).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad vieno aukšto pastato teritorija neaptverta, prieš pastato kairį galą stovi dvi būdos, prie kurių yra šunys. Pastato kairėje yra durys ir dešinėje langas. Prieš langą yra gėlių darželis, kurio kraštas yra apdėtas dideliais akmenimis. Porą akmenų nėra savo vietose. Langas yra dviejų dalių, jo viršus pravertas. Ant apatinio lango rėmo yra stiklo paketo šukės. Lango rėmas yra 130 cm aukščio ir 72 cm pločio. Ant lango rėmo išorinės ir vidinės dalies yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują ir nubrauktiniai pirštinių pėdsakai. Nuo lango rėmo vidinės dalies paimta biologinio pėdsako nuoplova, kuri supakuota į voką. Įėjus į vidų, patenkama į virtuvę, kurioje prie lango stovi virtuvinis stalas ant kurio mėtosi stiklo šukės, stovi aerozolio butelis ant kurio yra raudonos spalvos dėmės panašios į kraują. Nuo lango už 2,33 m ant medinių grindų guli didelis akmuo 26 cm ilgio ir 20 cm pločio, kurio vienas šonas yra aplipęs žemėmis. Kairėje virtuvės pusėje stovi spintelė, kėdė, sudėti įvairūs daiktai. Kairėje yra dar viena patalpa. Patalpoje kairėje prie lango stovi fotelis, stalas. Priešais spinta. Dešinėje stovi indauja, sofa - lova (t. 1, b. l. 25-29).
Iš Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centro Biologinių tyrimo centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant pateikto mėginio yra žmogaus kraujo ir kad jame žmogaus DNR kiekis yra pakankamas genotipui nustatyti. Taip pat nurodyta, kad atlikus žmogaus DNR tyrimą nustatyta, kad iš žmogaus kraujo mėginio Nr.1 gautas vyro genotipas yra tinkamas asmens tapatybei nustatyti (t. 1, b. l. 82-84).
Iš Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centro rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sutapimo DNR duomenų registre“ matyti, kad vyro kraujo, rasto ant tampono su nuoplova (žiūrėti specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini)) genotipas duomenų registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR registre nurodyti: R. A., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 85).
Iš Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centro Biologinių tyrimo centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant tampono su nuoplova nuo lango rėmo vidinės dalies, padaryta apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), rasto vyro kraujo genotipas sutampa su R. A. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų R. A. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė kaip 7x 10-20 (t. 1, b. l. 93-95).???
Iš I. G. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2020 m. kovo 4 d. apie 14.00 val. pastebėta, kad išdaužus langą, buvo pateikta į jai priklausančio negyvenamo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidų. Pasigedo viduje buvusio benzininio pjūklo, žoliapjovės, sulaužytas viduje buvęs stalas. Jai padaryta 700 eurų turtinė žala. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, nustatyti kaltus asmenis ir nubausti įstatymų nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 46-49).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.
Šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia būtent svetimo turto pagrobimu įsibrovus į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba automobilio pagrobimu, arba svetimo turto iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio pagrobimu. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia – t. y. asmuo supranta, kad kėsinasi pagrobti svetimą turtą vienu iš pirmiau nurodytų būdų ir to nori. Tyčia pagrobti svetimą turtą gali būti tiek apibrėžta, tiek ir neapibrėžta – asmuo gali kėsintis į konkretų arba neindividualizuotą svetimą turtą.
Šiuo atveju kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir yra grindžiamas kvalifikuojančiu požymiu – įsibrovimu į namą.
Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis R. A. pagrobė nukentėjusiajai I. G. priklausantį turtą įsibraudamas į patalpą, veikdamas tiesiogine tyčia. Tai, jog kaltinamasis išdauždamas namo lango stiklą įsibrovė į nukentėjusiajai I. G. priklausantį butą parodo, kad jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.
Todėl ištirti įrodymai: kaltinamojo R. A. dalinis prisipažinimas nusikalstamos veikos padaryme, nukentėjusiosios I. G., liudytojos R. L. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kita rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamasis R. A. vagystės iš nukentėjusiajai I. G. priklausančio buto metu siekė iš ten pagrobti svetimą turtą, nes iš anksto žinojo apie ten esančius daiktus, kas patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia. Šiuo atveju nustačius kvalifikuojantį įsibrovimo požymį, reikšmės veikos kvalifikacijai neturi pagrobto iš buto turto vertė. Tai, kad kaltinamasis R. A. žinojo, jog bute yra benzininis pjūklas teisiamojo posėdžio metu pripažino ir pats kaltinamasis, kuris nurodė, kad 2012 metais jis šiuo pjūklu pjovė nukentėjusiosios motinai priklausančias malkas. Tai, kad kaltinamais turėjo tyčią pavogti bute esančius daiktus t. y. benzininį pjūklą, žoliapjovę, paveikslą ir juos pavogė, patvirtina ir nukentėjusiosios parodymai iš kurių matyti, kad nukentėjusiosios mama 2018 ar 2019 metais cerkvėje pirko paveikslą ir jį buvo pakabinusi ant sienos virš pečiaus. Tai paneigia kaltinamojo R. A. teisiamojo posėdžio metu nurodytą versiją, kad paveikslą pro langą jis buvo matęs dar 2015 metais, kai padėjo atlikinėti nukentėjusiosios mamai ūkio darbus. Taip pat teismas tiki nukentėjusios I. G. parodymais, kad paveikslas buvo pakabintas bute ant sienos, o ne gulėjo ant spintos, kaip teisiamojo posėdžio metu nurodė kaltinamasis. Teismas laiko, kad kaltinamojo parodymai yra nenuoširdūs ir vertinami, kai noras sušvelninti atsakomybę ir sumažinti civilinio ieškinio dydį. Tai, kad kaltinamasis R. A. įvykdė vagystę iš nukentėjusiajai I. G. priklausančio buto ir pagrobė įtarime nurodytus daiktus patvirtina ir laiko tarpas, praėjęs nuo kaltinamojo R. A. įsibrovimo į nukentėjusiajai priklausantį butą iki liudytojos R. L. vagystės pastebėjimo momento. Kaip matyti iš pačio kaltinamojo R. A. duotų parodymų teisiamojo posėdžio metu, jis būdamas neblaivus į nukentėjusiajai priklausantį butą įsibrovė apie 16.30 val., o vagystės faktas liudytojos R. L. buvo pastebėtas sekančią dieną apie 13.00 val. Todėl nėra logiška, kad per labai trumpą laiko tarpą nuo kaltinamojo R. A. įsibrovimo į nukentėjusiajai priklausantį butą, esant tamsiam paros metui, kaime, kuriame yra keli gyventojai, kažkas būtų sumanęs ir įvykdęs dar vieną vagystę iš negyvenamojo namo, pro kaltinamojo R. A. išdaužtą langą iš nukentėjusiajai I. G. priklausančio buto, po to kai kaltinamasis R. A. įsibrovė į butą ir iš ten pagrobė daiktus. Ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu nebuvo nustatyta kitokio patekimo į butą būdo, kaip tik pro išdaužtą langą, kurio stiklą akmeniu išdaužė kaltinamasis R. A.. Teismas laiko, kad nukentėjusios I. G. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu yra nuoseklūs, tarpusavyje sutampa, todėl teismas jais remiasi. Taip pat teisiamojo posėdžio metu nebuvo nustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių nukentėjusioji I. G. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu galėjo apkalbėti ir apkaltinti kaltinamąjį R. A. pagrobus įtarime nurodytus daiktus iš jai priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini).
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad kaltinamasis R. A. 2020 m. kovo 3 d. apie 16.00 val., turėdamas tikslą neteisėtai užvaldyti svetimą turtą, išdaužęs stiklą, per langą įsibrovė į nukentėjusiajai I. G. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur slapta pagrobė svetimą, I. G. priklausantį turtą: 300 eurų vertės benzininį pjūklą „Stihl“, 300 eurų vertės žoliapjovę , 5 eurų vertės paveikslą, tuo padarydamas nukentėjusiajai I. G. bendrą turtinę 605 eurų žalą. Tokiais savo veiksmais R. A. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje nustatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Skiriant bausmę kaltinamajam R. A., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalis).
Skiriant bausmę kaltinamajam R. A. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie apysunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamojo R. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59, 60 straipsniai). Kaltinamasis R. A. anksčiau teismo teistas, baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 148-151), VšĮ Kėdainių PSPC psichikos sveiktos priežiūros grupėje nėra registruotas, registruotas priklausomybės ligų priežiūros grupėje, dėl alkoholio vartojimo (t. 1, b. l. 153), registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 1, b. l. 137). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę mažesnio nei vidutinio dydžio su įpareigojimais, be intensyvios priežiūros. Tai bus pakankama tam, kad kaltinamasis būtų paveiktas taip, kad ateityje nenusikalstų ir laikytųsi įstatymų. Teismas sprendžia, kad labiausiai bausmės paskirtį atitiks paskyrus įpareigojimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte ir 5 dalies 4 punkte: pradėti dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir per laisvės apribojimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b. papunkčiu, 66 straipsniu, R. A. laikas, išbūtas suėmime laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 10 d. iki 2021 m. birželio 4 d. keistinas į 52 (penkiasdešimt dviejų) dienų laisvės apribojimo bausmę ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, įskaitytinas į paskirtą bausmę.
R. A. iki įsiteisės teismo nuosprendis kardomąją priemonę suėmimą pakeisti į rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir palikti galioti iki nuosprendžio gavimo vykdyti probacijos tarnyboje dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.
Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti: vokas kuriame yra DNR pavyzdžiai, esantis Kauno apskrities VPK aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyryje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas (t. 1, b. l. 97).
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Nagrinėjamoje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė 2021 m. balandžio 22 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią išlaidas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam R. A., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą. Iš pažymos matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma yra 210,06 Eur, kuri priteistina valstybės naudai (t. 2, b. l. 40).
Pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas <...> nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja suimtam kaltinamajam gynėją nagrinėjant jo bylą teisme.
Nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam R. A. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosios bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas teismui pripažinus, jog šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra būtinas.
Nagrinėjamu atveju, R. A. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo suimtas, kas tik patvirtina, kad efektyviai nuteistojo teisinei gynybai užtikrinti buvo būtinas gynėjo dalyvavimas, duomenų apie nuteistojo turimą turtą ar pajamas byloje nėra. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. A. paaiškino, kad iki suėmimo niekur nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad dėl R. A. buvimo tardymo izoliatoriuje bei nesant duomenų, jog kaltinamasis šiuo metu gauna pajamas, ar turi turto, spręstina, kad jo turtinė padėtis nėra gera, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Dėl to, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo R. A. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,
nusprendė:
R. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant R. A. per šį laikotarpį pradėti dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b. papunkčiu, 66 straipsniu, R. A. laikas, išbūtas suėmime laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 10 d. iki 2021 m. birželio 4 d. keistinas į 52 (penkiasdešimt dviejų) dienų laisvės apribojimo bausmę ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, įskaitytinas į paskirtą bausmę.
R. A. iki įsiteisės teismo nuosprendis kardomąją priemonę suėmimą pakeisti į rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir palikti galioti iki nuosprendžio gavimo vykdyti probacijos tarnyboje dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.
Nuosprendis pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti R. A., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti: voką kuriame yra DNR pavyzdžiai, esantį Kauno apskrities VPK aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyryje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo R. A. priteisimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.