- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-22
- Bylos Nr.
- 1S-1956-582/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dmitrijus Korsakovas
- Nuteistasis
- R. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro K. G. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria patvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose 2015-09-01 priimtas nutarimas taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2007-10-19 nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus, 234 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsniu, jam paskirta galutinė 13 metų laisvės atėmimo bausmė.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Kybartų pataisos namuose (toliau – Komisija) 2015-09-01 priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam R. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi patvirtino šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo R. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, kad yra pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras skunde prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – netvirtinti Komisijos nutarimo. Skunde nurodoma, kad teismas netinkamai įvertino sprendimui dėl lygtinio paleidimo taikymo svarbias aplinkybes. Nuteistasis R. K. atitinka formalius lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos kriterijus, tačiau formalių sąlygų išpildymas nėra ir negali būti pagrindiniu kriterijumi daryti kategorišką išvadą, jog yra pasiekti bausmei keliami tikslai. Tiek Komisija, tiek apylinkės teismas per daug sureikšmino teigiamai R. K. charakterizuojančias aplinkybes, ignoravo bausmės tikslus ir prasilenkė su visuomenės interesu gyventi saugioje aplinkoje, tokiu būdu priimtu sprendimu neužtikrino teisingumo principo reikalavimų. Prokuroras pažymi, kad R. K. bausmę atlieka už labai sunkius nusikaltimus, vienas iš kurių sukėlė negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Nuteistajam likusi neatliktosios bausmės dalis dar yra didelė (3 metai 8 mėnesiai 13 dienų). Atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų sunkumą, pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei pasekmes, taikant lyginį paleidimą, turi būti griežtai įvertintas nuteistojo bausmės atlikimo procesas. Iš bylos duomenų matyti, jog R. K. bausmės atlikimo metu skatintas 3 kartus, tačiau net 26 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus ir buvo baustas griežtomis drausminėmis nuobaudomis. Nors nuteistajam paskirtos nuobaudos negalioja, tačiau pažeidimų pobūdis, nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo laikotarpiu verčia abejoti nuteistojo požiūriu į jam skirtą bausmę. Be to, R. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, ji vis dar išlieka vidutinė (46 balai pagal OASys). Pagrindiniai pakartotinio nusikaltimo riziką didinantys veiksniai yra susiję su jo neadekvačiai aukšta saviverte, nuostatomis vertybių sistemoje, kurios tiesiogiai daro įtaką mąstymo ir elgesio klaidoms bei gyvenimo būdo pasirinkimui. Prokuroro nuomone, šios aplinkybės savo neigiama reikšme persveria teigiamą nuteistojo charakteristiką, jo paskatinimus ir nesudaro pagrindo išvadai, kad R. K. laikysis įstatymų ir nenusikals.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į prokuroro skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro skundas tenkintinas.
2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818 buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, pagal naująjį teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2015-08-11 atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad R. K. priskirtinas ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (46 balai), todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Vertindamas prokuroro skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, patvirtindamas Komisijos nutarimą, kuriuo nuteistajam R. K. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, netinkamai pritaikė pasikeitusias BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistojo pažanga mažinant vidutinę nusikalstamumo riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis, būdamas laisvėje lygtinio paleidimo laikotarpiu, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šiuo atveju teismui pateikti duomenys patvirtina, kad R. K. nustatyti pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys veiksniai yra labiausiai susiję su jo neadekvačiai aukšta saviverte ir nuostatomis vertybės sistemoje, kurios iš esmės lemia mąstymo ir elgesio klaidas bei gyvenimo būdo pasirinkimą, pagal socialinio tyrimo išvados duomenis, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui įtakos taip pat turi ankstesni teisės pažeidimai (anksčiau teistas du kartus). Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertintinas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgtina į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.
Iš teismui pateiktų bylos duomenų matyti, kad nuteistasis pataisos namuose sunkiai adaptavosi prie nustatytos tvarkos, per visą bausmės atlikimą už drausminius pažeidimus buvo baustas 26 kartus, per šį laiką skatintas tik 3 kartus. Nors nuteistajam skirtos drausminės nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau jos visgi neleidžia teismui spręsti apie esminius jo elgesio pokyčius bei pažangą, mažinant su tuo susijusią vidutinę nusikalstamo elgesio riziką. Pripažintina, kad pastaruoju metu visgi stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, tačiau psichologinės tarnybos specialistės nuomone, jie nėra absoliutūs. Dėl impulsų kontrolės stokos nuteistasis ne visada geba įvertinti ankstesnį patyrimą ir galimas elgesio pasekmes, jis neįvertina, kad problemos, su kuriomis anksčiau susidūrė, gali vėl atsirasti ir padidinti jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad R. K. problemų sprendime linkęs labiau rūpintis dėl trumpalaikės naudos, o ne dėl ilgalaikių sprendimų. Vertinant nuteistojo pataisos proceso efektyvumą šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į tai, kad nusikaltimai, už kuriuos R. K. atlieka bausmę, padaryti jam apsvaigus nuo alkoholio, tačiau pats nuteistasis neigia turintis problemų, susijusių su psichoaktyvių medžiagų vartojimu, ir bausmės atlikimo metu nelanko jokių korekcinių programų, kurios padėtų valdyti minėtus rizikos veiksnius ir paskatintų išlaikyti motyvaciją nevartoti alkoholio, jam išėjus į laisvę.
Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog šiuo atveju R. K. elgesys laisvės atėmimo vietoje nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo atveju darytina išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl apylinkės teismo nutartis, kuria patvirtintas Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, naikinama kaip nepagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi BPK 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir priimti dėl Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skundo naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose 2015-09-01 priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuteistajam R. K. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos namų.
Nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo dienos ir yra neskundžiama.