Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-19 · Civilinė byla Nr. eB2-2748-794/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-01-19Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-03-15Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-19
Bylos Nr.
eB2-2748-794/2018
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02667-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaclovas Paulikas
Pareiškėjas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
Kategorijos
Civilinės bylos Nr. eB2-2748-794/2018
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02667-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11.; 3.4.3.7.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. sausio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus skundą dėl 2017 m. gruodžio 11 d. MB „Bertilis“ kreditorių susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme 2017 m. gruodžio 28 d. priimtas nagrinėti pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) skundas atsakovei MB „Bertilis“ 2017 m. gruodžio 11 d. MB „Bertilis“ kreditorių susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, kuriuo nuspręsta MB „Bertilis“ bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka.Pareiškėjas nurodo, kad įmonės bankroto procedūra ne teismo tvarka gali būti pradedama tik tada, kai tarp skolininkės ir jos kreditorių nėra kilę turtinių ginčų. Šiuo atveju MB ,,Bertilis“ įsiskolinimas fondo biudžetui 2017 m. gruodžio 27 dienai yra 4 051,90 Eur valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokų. MB ,,Bertilis“ nuo 2017 m. spalio mėn. nesilaikė nustatytos VSD įmokų mokėjimo tvarkos, todėl VSDFV Vilniaus skyrius, siekdamas iš MB ,,Bertilis“ išieškoti susidariusį įsiskolinimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSD įstatymas) 20 straipsnio nuostatomis, įmonei taikė priverstinio poveikio priemones. VSDFV Vilniaus skyrius 2017 m. lapkričio 22 d. priėmė sprendimą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka, t. y. nurašyti mokestinę nepriemoką iš MB ,,Bertilis“ sąskaitos bei perduoti piniginių lėšų apribojimo sistemai (toliau – PLAIS). Šias aplinkybes pareiškėjas išdėstė raštu ir elektroniniu paštu, apie priimtą sprendimą dėl išieškojimo nurodė rašte dėl balsavimo. Nepaisant to, 2017 m. gruodžio 11 d. buvo priimtas skundžiamas nutarimas 2-uoju klausimu dėl bankroto bylos iškėlimo ne teismo tvarka, balsuojant 87,11 proc. ,,už“ ir 11,86 proc. ,,prieš“. MB ,,Bertilis“ vadovės R. J. pranešimas dėl siūlymo bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka gautas 2017 m. gruodžio 7 d., o susirinkimas surengtas 2017 m. gruodžio 11 d. Per tokį laiką įmonės kreditoriai neturėjo galimybės tinkamai įvertinti situacijos bei patikrinti visus bendrovės pateiktus argumentus. Įmonės vadovė taip pat nenurodė jokių priežasčių, dėl ko per 2 įmonės egzistavimo mėnesius susidarė 34 170 Eur įsiskolinimas, nepateikė sandorių analizę pagrindžiančių finansinių dokumentų kopijų. Akivaizdu, kad įmonės bankroto procedūra ne teismo tvarka inicijuota akivaizdžiai skubotai.Atsiliepimu į pareikštą skundą bankrutuojančios MB ,,Bertilis“ bankroto administratorius M. T. prašo pareiškėjo skundą atmesti. Administratorius nurodo, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 12 straipsnio dalyje įtvirtinta norma nėra imperatyvi, kadangi aiškinant šią normą lingvistiškai, akivaizdu, jog jos dispozicijoje naudojamas žodis ,,gali“ nėra imperatyvus. Bankroto proceso pagrindinis tikslas yra patenkinti kreditorių reikalavimus. Atsižvelgiant į daugumos kreditorių valią, pareiškėjo sprendimas neturėtų būti kliūtimi vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka. Panaikinus nutarimą dėl formalių priežasčių, būtų visiškai paneigta daugumos kreditorių valia, autonomija, jų interesai. Taip pat nesutinka, jog pareiškėjo priimtas sprendimas laikytinas vykdomuoju dokumentu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 587 straipsnio prasme. ĮBĮ nedetalizuoja, kas laikytina ,,kitų institucijų išduotais vykdomaisiais dokumentais“, o į CPK 587 straipsnį nepatenka VSDFV ir VMI kredito įstaigoms duodami mokėjimo nurodymai. Pats sprendimo dėl nepriemokos išieškojimo priėmimas dar nėra išieškojimas, kadangi toks nurodymas dar turi būti perduodamas vykdyti antstoliui. Kreditorių susirinkimo metu nebuvo vykdomi išieškojimai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo teisėtumo

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs tiek esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, tiek tai, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, turi panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).Pareiškėjas nurodo, jog apie šaukiamą susirinkimą buvo įspėtas per vėlai, t. y. 2017 m. gruodžio 7 d., kai susirinkimas vyko jau 2017 m. gruodžio 11 d. Pažymėtina, kad ĮBĮ 12 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nėra numatyta, prieš kiek laiko iki planuojamo kreditorių susirinkimo turi būti informuoti įmonės kreditoriai, tačiau reikalavimas pranešti raštu kiekvienam kreditoriui apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka neturėtų būti vertinamas vien tik formaliai – laikotarpis nuo tokio pranešimo gavimo iki kreditorių susirinkimo turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į tai, ar konkrečioje situacijoje buvo užtikrinta kiekvieno kreditoriaus teisė tinkamai pasiruošti kreditorių susirinkimui ir jame dalyvauti, tai yra ar suteikto termino trukmė buvo protinga ir pakankama (CK 1.5 straipsnio 4 dalis; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1432-823/2016). Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog kreditorių susirinkimo tvarka buvo pažeista vien todėl, kad pareiškėja turėjo neprotingai trumpą laiko tarpą susipažinti su įmonės dokumentais ir išreikšti savo balsą, kadangi iki susirinkimo buvo likusios trys kalendorinės dienos, taip pat išreiškė savo balsą ir kreipėsi į atsakovę. Kiti kreditoriai taip pat pasisakė darbotvarkės klausimais, todėl teigtina, jog ir jiems pakako laiko susipažinti su bendrovės duomenimis.Teismas taip pat nenustatė kitų aplinkybių, kurios leistų spręsti esant kreditorių susirinkimo sušaukimo ir (ar) skundžiamo nutarimo priėmimo tvarkos pažeidimų. Nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 11 d. kreditorių susirinkime dalyvavo ir raštu balsavo kreditoriai, kurių bendra pareikštų finansinių reikalavimų suma sudaro 34 023,50 Eur (99,57 proc. visų kreditorių); tuo tarpu skundžiamas nutarimas buvo priimtas pritarus 87,71 proc. kreditoriams, kurie dalyvavo kreditorių susirinkime. Nors byloje nėra įrodymų, jog apie šaukiamą susirinkimą buvo informuoti visi įmonės kreditoriai, tačiau iš dalyvavusių ir balsavusių kreditorių skaičiaus bei to, jog pareiškėja gavo pranešimą apie šaukiamą susirinkimą, galima daryti išvadą, jog apie šaukiamą kreditorių susirinkimą 2017 m. gruodžio 5 d. buvo informuoti visi bendrovės kreditoriai. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų sušaukiant 2017 m. gruodžio 11 d. kreditorių susirinkimą ir (ar) priimant skundžiamą nutarimą, kurie būtų nulėmę galimai neteisėto nutarimo priėmimą.

Dėl ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, draudžiančių pradėti bankrotą ne teismo tvarka, egzistavimo

Kaip minėta, įstatymas galimybę vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka sieja su gana griežtų šių procedūrų taikymo sąlygų įvykdymu. Šiuo atveju kritiškai vertintini atsakovės UAB ,,Bertilis“ administratoriaus teiginiai dėl ĮBĮ 12 straipsnio aiškinimo, kadangi Lietuvos apeliacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse ne kartą yra išaiškinęs, kad ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi norma, kuri turi būti suprantama, taip, kad bankroto procedūrą ne teismo tvarka pradėti vykdyti galima tik tada, jeigu yra tenkintos dvi sąlygos, t. y. teismuose nėra iškelta bylų, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, ir iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Jeigu nors viena iš šių sąlygų nėra įvykdyta, tuomet bankroto procesas ne teismo tvarka negali būti pradėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1707/2012).Iš pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2017 m. lapkričio 22 d. priėmė sprendimą Nr. 7.5) 7-10-146667 dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš UAB ,,Bertilis“ sąskaitos (sąskaitų) bei perduoti PLAIS. 2017 m. gruodžio 5 d. pranešime atsakovės vadovė nurodė, kad atsakovės atžvilgiu teismuose nėra iškelta bylų ir nėra vykdomi jokie išieškojimai, nors ir žinojo apie VSDFV Vilniaus skyriaus priimtą sprendimą, t. y. nuslėpė informaciją nuo kitų kreditorių.Teismas, vadovaudamasis VSD įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaiga Fondo administravimo įstaigos nurodymą nurašyti iš šioje kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje asmens atidarytos sąskaitos laiku nesumokėtus socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas privalo įvykdyti per Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme nustatytą mokėjimo nurodymo įvykdymo terminą. Kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaiga Fondo administravimo įstaigos nurodymą nurašyti iš šioje kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje esančio asmens indėlio su priklausančiomis palūkanomis nesumokėtus socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas privalo įvykdyti pagal pirmą indėlininko pareikalavimą arba suėjus indėlio terminui. Fondo administravimo įstaigos nurodymas nurašyti iš šioje kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytos asmens sąskaitos nesumokėtus socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas turi būti priimamas bei vykdomas ir tada, kai draudėjo ar draudėjo skolininko sąskaitoje nėra pinigų ar yra mažesnė negu nurašytina pinigų suma. Tokiu atveju nurašymas turi būti atliekamas dalimis tol, kol iš draudėjo ar draudėjo skolininko sąskaitos bus nurašyta visa nurodyta suma. Fondo administravimo įstaigos nurodymas nurašyti iš šioje kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje esančio asmens indėlio su priklausančiomis palūkanomis laiku nesumokėtus socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas turi būti priimamas bei vykdomas ir tada, kai draudėjo ar draudėjo skolininko indėlio suma yra mažesnė negu nurašytina pinigų suma. Tokiu atveju nurodymas nurašyti laiku nesumokėtus socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas įvykdomas tokia dalimi, kokio dydžio yra asmens indėlis kartu su priklausančiomis palūkanomis. Fondo administravimo įstaigos sumažina nurodyme, kuris jau pateiktas kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai, numatytą nurašyti sumą, jeigu laiku nesumokėti socialinio draudimo įmokos, neginčytini delspinigiai, neginčytinos palūkanos ir neginčijamos baudos iš dalies padengiami kitokiu būdu. Šiuo atveju Fondo administravimo įstaigos apie reikalavimo sumažinimą nedelsdamos praneša kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai, o ši pateiktą nurodymą vykdo patikslindama sumas.; taip pat vadovaudamasis CPK 587 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame nustatyta, jog vykdomieji dokumentai, be kita ko, yra kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, konstatuoja, kad, iki iškeliant atsakovei bankroto bylą ne teismo tvarka, VSDFV Vilniaus skyrius buvo išdavęs vykdomąjį dokumentą atsakovės atžvilgiu, kuris jau buvo pradėtas priverstinai vykdyti. Atsižvelgiant į nurodytą išaiškinimą, teismas pažymi, kad minėtas VSDFV Vilniaus skyrius sprendimas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos yra vykdomasis dokumentas, kuris pradedamas vykdyti iš esmės iš karto po jo pateikimo kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai bei vykdomas iki visiško jo įvykdymo.Taigi, esant ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam aiškiam imperatyvui, MB „Bertilis“ 2017 m. gruodžio 11 d. kreditorių susirinkimo protokolo nutarimas (priimtas 2-uoju darbotvarkės klausimu), kuriuo nutarta iškelti įmonei bankroto bylą ir bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, tuo metu, kai iš įmonės buvo išieškoma pagal kitos institucijos (šiuo atveju – VSDFV Vilniaus skyrius) išduotą vykdomąjį dokumentą, negali būti laikomas priimtu teisėtai, t. y. nagrinėjamu atveju egzistavo ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos sąlygos, iš esmės draudžiančios pradėti bankroto procedūrą ne teismo tvarka.Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nurodyti procedūriniai pažeidimai negali būti pripažinti neesminiais, o pažeidimų buvimą pateisinti kitų kreditorių, balsavusių už bankroto procesą ne teismo tvarka, interesais. Teismų praktikoje pažymima, kad bankroto bylose esantis ryškus viešasis interesas negali pasireikšti tik vieno jo aspekto – kreditorių (ar vieno jų) teisių suabsoliutinimu ignoruojant kitą jo aspektą – procedūros teisėtumą. Juo labiau, kad panaikinus neteisėtai pradėtą ir vykdomą procesą dėl bankroto procedūros ne teismo tvarka, ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl įmonės kreditorių interesų užtikrinimas nėra paneigiamas kaip tai teigia UAB ,,Bertilis“ bankroto administratorius (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-632-178/2015).Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad MB „Bertilis“ bankroto procedūra ne teismo tvarka buvo inicijuota nesilaikant imperatyvių procedūrinių reikalavimų (ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalis), todėl skundžiamas 2017 m. gruodžio 11 d. kreditorių susirinkimo protokolo nutarimas (priimtas 2-uoju darbotvarkės klausimu) pripažintinas neteisėtas ir naikintinas, tuo tarpu pradėtas MB „Bertilis“ bankroto procesas ne teismo tvarka nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus skundą tenkinti.

Pripažinti neteisėtu bei panaikinti MB ,,Bertilis“ 2017 m. gruodžio 11 d. kreditorių susirinkimo 2-uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą ir nutraukti pradėtą šios įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Vaclovas Paulikas