- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-14
- Bylos Nr.
- 2S-324-253/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė (pirm.), Savinijus Katauskas, Bronius Valius
- Skolininkas
- G. T., E. T., J. B. T.
- Kreditorius
- Nordea Bank Finland Plc
- Kategorijos
- 32.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-324-253/2009
Teisėja Eugenija Šatkuvienė Procesinio sprendimo kategorijos
NUTARTIS
2009 m. sausio 14 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Broniaus Valiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininkų G. T., E. T. ir J. B. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 3 d. nutarties Nr. 108-2N/2008 dėl kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų G. T., E. T. ir J. B. T.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2008-10-03 Hipotekos skyriuje prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo buvo gautas kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc pakartotinis pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo. Kreditorius nurodė, kad 2008-09-17 dieną skolos dydis buvo 1 330 176,46 Lt, iš jų: panaudotas ir negrąžintas kreditas – 1 250 000 Lt, nesumokėtos palūkanos – 41 661,82 Lt, įsipareigojimų nevykdymo palūkanos – 38 514,64 Lt, taip pat 16 procentų metinės įsipareigojimų nevykdymo palūkanos, nustatytos šalių susitarimu kreditavimo sutarties 5.2 punkte, pradedant skaičiuoti nuo nustatytos mokėjimo dienos iki realaus sumokėjimo, be to, bylinėjimosi išlaidos: 126 Lt žyminio mokesčio ir 10 Lt už įspėjimo skolininkui įteikimą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 3 d nutartimi buvo tenkintas kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc pakartotinis pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo ir nutarta už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą pagal šalių susitarimu nurodytą įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilę: pirma eile už skolą parduoti iš varžytynių 0,0941 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1A1b, bendras plotas 192,21 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), ir E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini); antra eile už skolą parduoti iš varžytynių 8,5122 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį J. B. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini). Bendras įkeičiamų daiktų įkainojimas – 3 902 000 Lt. Teismas nustatė, kad 2008-08-14 nutartimi buvo areštuotas įkeistas daiktas, įspėjant skolininką ir įkeistų daiktų savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. Teismas nustatė, kad visiems skolininkams įspėjimai buvo išsiųsti registruotais laiškais ir 2008-08-25 įteikti asmeniškai. Nuo įspėjimų įteikimo praėjo mėnuo, skola nėra grąžinta, todėl kreditoriaus pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo buvo tenkintas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkai G. T., E. T. ir J. B. T. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 3 d. nutartį pakeisti, nustatant įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilę: pirma eile už skolą parduoti iš varžytynių 8,45 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), antra eile už skolą parduoti iš varžytynių 0,0941 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad 2006-12-21 kreditavimo sutarties Nr. KK06/12/185 L įvykdymui užtikrinti buvo įkeisti trys nekilnojamieji daiktai – sudaryta jungtinė hipoteka. Jungtine hipoteka įkeistų daiktų pardavimo eilę nustato daiktų savininkas. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Civilinio kodekso 4.194 straipsnį, nes priimdamas skundžiamą nutartį, neišsiaiškino, kokia yra įkeistų daiktų savininkų valia dėl hipoteka įkeistų daiktų pardavimo eilės. Skolininkai nesutinka, kad pirma eile būtų parduodami 0,0941 ha žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Skolininkų valia yra pirma eile parduoti 8,45 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas yra skolininkų G. T. ir E. T. šeimos gyvenamoji patalpa, joje gyvena ir du skolininkų nepilnamečiai vaikai. Pirma eile pardavus šeimos gyvenamąją patalpą būtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai. Be to, pirma eile pardavus 0,0941 ha ploto žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), nebus padengti visi kreditiniai reikalavimai, reikės parduoti ir kitą įkeistą žemės sklypą. Skola kreditoriui šiuo metu sudaro 1 330 176,46 Lt. Teismo nutartyje nurodyta, kad bendras įkeičiamų daiktų įkainojimas yra 3 902 000 Lt, iš šios sumos didžiausią vertę turi būtent nutartyje numatytas parduoti antra eile žemės sklypas (daugiau kaip 2,5 mln. Lt). Tikslingiau būtų pirma eile parduoti tą daiktą, už kurį gautų lėšų užtektų patenkinti banko reikalavimus, kartu išsaugant skolininkų šeimos gyvenamąją patalpą bei užtikrinant jų nepilnamečių vaikų teises į gyvenamąjį būstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius Nordea Bank Finland Plc prašo skolininkų skundą atmesti ir skundžiamą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad įkeisto turto pardavimo iš varžytynių eiliškumas buvo nustatytas pačių skolininkų, hipotekos lakšto šalių, jų valia išreikšta aiškiai, suprantamai ir patvirtinta notariškai, jos pagrįstai laikėsi teismas, priimdamas skundžiamą nutartį. Išieškojimo momentu nekilnojamojo turto rinkos sąlygos yra kardinaliai pasikeitusios, palyginti su situacija, kuri buvo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimo metu 2006-03-06. Kreditorius teigia, kad išieškojimo procese yra svarbi ne rinkos vertė, kuri atspindi galimą tokio turto pardavimo kainą normalaus komercinio sandorio metu, bet likvidacinė vertė kaip tikėtinai galima gauti kaina, parduodant turtą iš varžytynių.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos duomenimis, tarp kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc ir skolininko G. T. 2006-12-21 buvo sudaryta kredito sutartis Nr. KK 06/12/185L, kuria skolininkui buvo suteiktas 1 250 000 Lt kreditas. 2007-01-05 skolininkai G. T., E. T., J. B. T. ir kreditorius Nordea Bank Finland Plc pasirašė hipotekos lakštą prievolėms pagal 2006-12-21 kredito sutartį užtikrinti – buvo įkeistas žemės sklypas ir jo priklausinys gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantys skolininkui G. T. ir E. T., bei žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantis J. B. T.. Skolininkai ginčija Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjo 2008 m. spalio 3 d. nutarties dalį, kuria nustatyta iš varžytynių parduodamo įkeisto turto eilė: pirma eile nustatyta parduoti G. T. ir E. T. priklausančius žemės sklypą ir jo priklausinį gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), antra eile – parduoti J. B. T. priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Teisėjų kolegija nesutinka su skolininkų atskirajame skunde išdėstytais teiginiais, jog nagrinėjamu atveju kelių nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimas vienu metu, norint apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą, yra jungtinė hipoteka (CK 4.180 straipsnis). Kelių atskiriems savininkams priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimas, norint apsaugoti vieną skolinį įsipareigojimą, atitinka bendrosios hipotekos, apibrėžtos Civilinio kodekso 4.183 straipsnio 1 dalyje, požymius. Atsižvelgiant į tai, kad bendrąja hipoteka įkeičiami skirtingiems savininkams priklausantys daiktai ir pradėjus priverstinai išieškoti iš įkeistų daiktų vertės sunku būtų pasiekti bendrą visų daiktų savininkų susitarimą, svarbu iš anksto nustatyti daiktų pardavimo iš varžytynių eilę. Įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilė turi būti nurodyta bendrosios hipotekos sutartyje (CK 4.183 straipsnio 3 dalis). Hipotekas lakštas yra hipotekos sutartis, kuria nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinamas prievolės įvykdymas (CK 4.185 straipsnis). Nagrinėjamu atveju 2007-01-05 buvo sudaryta ir notariškai patvirtinta bendrosios hipotekos sutartis (lakštas), kurios šalys skolininkai G. T., E. T., J. B. T. ir kreditorius Nordea Bank Finland Plc susitarė ir nurodė, jog įkeičiami daiktai varžytynėse parduodami tokia tvarka: 1) žemės sklypas su priklausiniu gyvenamuoju namu, esantys (duomenys neskelbtini), 2) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).
Tenkindamas kreditoriaus, kurio reikalavimas užtikrintas įkeitimu ir apie šį įkeitimą įrašyta į hipotekos registro centrinę duomenų bazę, pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas privalo nustatyti turto objektų pardavimo varžytynėse eilę, jeigu yra įkeisti keli objektai ir ši eilė įkeitimo sutartyje nenustatyta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos AB Lietuvos taupomojo banko prašymą suinteresuotiems asmenims S. V., R. Š. dėl priverstinio skolinio reikalavimo patenkinimo ne ginčo tvarka, bylos Nr. 3K–3–1253/2000, publikuota 2001 m. biuletenyje „Teismų praktika“, Nr. 15). Kadangi 2007-01-05 pasirašytame hipotekos lakšte šalys, įkeistų daiktų savininkės, pačios numatė ir patvirtino įkeistų daiktų pardavimo iš varžytynių eilę, hipotekos teisėjas skundžiamoje nutartyje dėl priverstinio skolos išieškojimo neturėjo pagrindo nurodyti kitokią įkeisto turto pardavimo varžytynėse eilę. Skolininkai teigia, kad tokia eile pardavus iš varžytynių turtą, bus pažeista gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenančių skolininkų G. T. ir E. T. nepilnamečių vaikų teisė į vienintelį šeimos būstą. Tačiau atkreiptinas apeliantų dėmesys, kad pačių skolininkų G. T. ir E. T. prašymu šiam šeimos turtui įkeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-12-27 nutartimi buvo išduotas teismo leidimas sudaryti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimo sandorį – teismas padarė išvadą, kad nepilnamečių vaikų interesai įkeitus šį turtą nenukentės.
Kadangi hipotekos kreditoriaus naudai skola išieškoma ne ginčo tvarka, skolininkas neturi teisės reikšti prieštaravimus dėl hipotekos lakšte ar Hipotekos registre esančių duomenų, o hipotekos teisėjas – juos priimti ir spręsti kylančius ginčus, neužtikrinant savalaikio priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto ne ginčo tvarka. Skolininkas, nesutinkantis su hipotekos lakšte ar Hipotekos registre esančiais duomenimis, savo teises gali ginti kitu būdu, šiuo atveju – ginčyti įkeistų nekilnojamųjų daiktų pardavimo varžytynėse eilę, pareikšdamas ieškinį Civilinio proceso kodekso tvarka bendrosios kompetencijos teisme.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 3 d. nutartį remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.