Kauno apygardos teismo nutartis

2011-06-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-443-317-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-10
Bylos Nr.
1A-443-317-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Emilija Akelienė
Nuteistasis
A. S.
Civilinis atsakovas
BTA ADB filialo Lietuvoje
Nukentėjusysis
D. M., N. B.
Advokatai
Ilona Leketienė
Kategorijos

Pranešėjas Algirdas Jaliniauskas Baudž. byla Nr. 1A-443-317/2011

Teisėjas Jonas Malinauskas Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00485-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.; 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. birželio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Svetlanos Jurgaitienė ir Emilijos Akelienės, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorui Rimai Žaltauskaitei, gynėjui Andriui Kaluinai, nuteistajai A. S., nukentėjusiųjų atstovei-advokatei Ilonai Leketienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. S. apeliacinį skundą dėl 2011 m. balandžio 4 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal LR BK 281 str. 6 d. – laisvės atėmimu 4(ketveriems) metams, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.

Iš civilinio atsakovo BTA ADB filialo Lietuvoje priteista 400 litų nukentėjusiajai D. M. laidojimo išlaidoms atlyginti.

Iš A. S. priteista nukentėjusiajai D. M. 28 273,60 Lt neturtinės žalos bei 1500 litų turėtų išlaidų už advokato pagalbą; nukentėjusiajam N. B. 28 273,60 Lt neturtinės žalos bei 1500 litų turėtų išlaidų už advokato pagalbą.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteista už tai, jog būdama neblaivi ir vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles dėl ko įvykusio eismo įvykio metu žuvo žmogus t.y. 2010-05-16 apie 23.10 val. (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 8-me kilometre, vairuodama A. Š. priklausantį automobilį VW Jetta registracijos Nr. MVM 606, pažeidė kelių eismo taisyklių 14 p., 133 p. reikalavimus, tai yra būdama neblaivi ir vairuodama transporto priemonę, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kelyje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir to pasėkoje, automobiliui apvirtus, žuvo automobilyje kartu važiavusi keleivė R. B., kurios mirtis įvyko nuo kaklo stuburo III slankstelio lūžimo su kaklo stuburo smegenų sužalojimu šioje srityje.

Šalies argumentai

Nuteistoji A. S. apeliaciniame skunde prašo pakeisti 2011-04-04 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį ir jos veiką perkvalifikuoti į LR BK 281 str. 2 d. bei skirti bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu; pakeisti nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir civilinius ieškinius atmesti, o jei teismas laikytų, jog civiliniai ieškovai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, tai jų prašomą priteisti neturtinę žalą sumažinti.

Skunde nurodo, jog jos veika pagal BK 281 str. 6 d. galėjo būti kvalifikuota tik tokiu atveju, jei būtų nustatytas ir įrodymais pagrįstas tiesioginis priežastinis ryšys tarp šios veikos ir BK 281 str. 6 d. nurodytų pasekmių-R. B. mirties.

Apeliantė nurodo, jog teismo posėdyje apklaustas specialistas L. U. paaiškino, kad R. B. mirtis įvyko dėl stuburo smegenų pažeidimo, o autoįvykio metu atsiradęs kaklo slankstelių lūžis nebūtinai sukėlė tokį smegenų pažeidimą. Specialistas nurodė, jog pagal byloje esančius duomenis negalima paneigti ar atmesti galimybės, kad avarijos metu lūžo tik kaklo slanksteliai, o stuburo smegenų pažeidimas įvyko ne avarijos metu, o vėliau- kai tyrimo metu nenustatyti asmenys atvertė automobilį, kuriame neprisegusi saugos diržų ir neįmobilizuota galva bei kaklu, su galimai lūžusiais kaklo slanksteliais, buvo R. B..

Skunde teigiama, jog nepagrįstai nuosprendyje nurodyta, kad ekspertas patvirtino faktą, jog nukentėjusiosios R. B. kaklo smegenys buvo pažeistos kaklo slankstelių lūžimo metu. Tai neatitinka bylos duomenų ir teismo posėdžio protokole užfiksuotų eksperto paaiškinimų. Apeliantės teigimu, ekspertas nurodė, kad pagal byloje esančius duomenis negalima atmesti galimybės, kad R. B. stuburo smegenų pažeidimas įvyko vėliau nei kaklo slankstelių lūžis.

Pagal byloje esančius duomenis, atsižvelgiant į specialisto L. U. paaiškinimus, galima konstatuoti tik tiesioginį priežastinį ryšį tarp jos sukelto eismo įvykio ir R. B. stuburo kaklo slankstelio lūžio, kas, kaip matyti iš byloje duotų specialisto paaiškinimų, ne visais atvejais sukelia smegenų pažeidimą ir mirtį.

Šalies argumentai

Apeliantė nurodo, jog pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.5. punktą, kaklo slankstelio išnirimas (panirimas) ar lūžis yra sunkus sveikatos sutrikdymas tik tada, kai jis yra su nugaros smegenų arba nugaros nervų šaknelių pažeidimu, o šiuo atveju tiesioginis priežastinis ryšys tarp autoįvykio ir R. B. nugaros smegenų pažeidimo nėra įrodytas. Skundo autorės nuomone, dėl to netinkamai išsprendęs priežastinio ryšio klausimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jos veiką kvalifikavo pagal BK 281 str. 6 d. Nesant įrodyto tiesioginio priežastinio ryšio tarp jos veikos ir R. B. mirties, veika turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 281 str. 2 d.,kaip sukėlusi nesunkų sveikatos sutrikdymą-kaklo slankstelių lūžį, t.y., vieninteles pasekmes, kurias specialistas vienareikšmiškai, atmesdamas kitas galimybes, susiejo su autoįvykiu.

Nuteistosios skunde nurodoma, jog kvalifikuojant veiką pagal BK 281 str. 2 d. ir atsižvelgus į tai, kad ji charakterizuojama teigiamai, neteista (ankstesnis teistumas yra išnykęs), dėl padaryto pažeidimo kalta prisipažįsta bei gailisi, prižiūri nusenusią motiną, kuri kitų vaikų neturi, jai skirtina su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

Apeliantė nesutina ir su apylinkės teismo nuosprendžio dalimi, kuria iš jos civiliniams ieškovams priteista neturtinė žala. Apeliantės teigimu, neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiesiems iš jos priteisti nebuvo pagrindo, nes byloje įrodytas tik priežastinis ryšys tarp jos veikos ir R. B. sužalojimo, o ne dėl mirties. Žalos atlyginimui taikytinas CK 6.283 str., kuris nenumato turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo kitiems asmenims, išskyrus patį nukentėjusįjį. Apeliantės nuomone, net jei būtų laikoma, kad ji atsakinga už dėl R. B. mirties kilusią žalą, šios žalos atlyginimą reglamentuojantis CK 6.284 str. 1 d. nustato, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau šiuo atveju nei vienas iš civilinių ieškovų šių kriterijų neatitinka, taigi negali reikalauti ir neturtinės žalos atlyginimo.

Skundo autorės teigimu, net ir laikant, kad civiliniai ieškovai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, teismas nustatė nepagrįstai didelį neturtinės žalos atlyginimą.Byloje nėra jokių duomenų, kad kuriam nors iš nukentėjusių ir civilinių ieškovų būtų mediciniškai konstatuota emocinė depresija ar gydytas toks sveikatos sutrikimas. Anot apeliantės, teismas nevertino byloje esančių duomenų apie jos turtinę padėtį, o 60.000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas akivaizdžiai neatitinka jos turimo turto ir įsipareigojimų vertės, pajamų ir turimų realių galimybių atlyginti žalą. Dėl to, teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas neatitinka CK 6.250 str., 6.282 str. reikalavimų ir yra mažintinas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji bei jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais. Nukentėjusiųjų atstovė bei prokurorė prašė nuteistosios skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios A. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas i išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino A. S. kalta padarius LR BK 281 str. 6 d. numatytą nusikalstamą veiką. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, savaip interpretuodama byloje surinktus įrodymus ir savotiškai juos vertindama, nėra pagrindas tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais, nes teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas nuteistosios atžvilgiu pritaikytas tinkamai.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal LR BK 281 str. 6 d.

Apeliantė skunde visiškai nepagrįstai nurodo, jog teismas jos veiką pagal LR BK 281 str. 6 d. kvalifikavo neteisingai, nes jos veiksmai nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su R. B. mirtimi. Teisme ištirti ir nuosprendyje aptarti įrodymai akivaizdžiai patvirtina, jog A. S. neblaivi vairavo kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisyklių 14 p., 133 p. reikalavimus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kelyje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir būtent to pasėkoje žuvo automobilyje kartu su ja važiavusi R. B., kurios mirtis įvyko nuo kaklo stuburo III slankstelio lūžimo su kaklo stuburo smegenų sužalojimu šioje srityje.

LR BK 281 straipsnio 6 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Kadangi BK 281 straipsnyje 6 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, konstatuojant nusikaltimo sudėtį, be minėtų objektyvių požymių, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių, t. y. žmogaus mirties.

Pagal teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą, ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja teismą išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo padarinių kilimo sąlyga. Priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis.

2010-05-18 teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, jog R. B. mirtis įvyko nuo kaklo stuburo III slankstelio lūžimo su kaklo stuburo smegenų sužalojimu šioje srityje. Specialistas nurodė, jog R. B. lavone rastas kaklo stuburo III slankstelio lūžimas su kaklo stuburo smegenų sužalojimu šioje srityje galėjo būti padarytas autoįvykio metu atsiradus staigiai galvos hiperrefleksijai (palinkimui į priekį).

Apeliantės teiginius, kad R. B. mirtis galėjo įvykti ne dėl jos kaltės, o dėl kitos priežasties-jau po autoįvykio įvykusio automobilio apvertimo bei liudytojo G. Š. veiksmų-nukentėjusios pasodinimo, kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Byloje ištirti duomenys neduoda pagrindo išvadai, kad R. B. mirtis įvyko dėl jos padėties pasikeitimo automobilio atvertimo metu ar dėl G. Š. veiksmų, nes specialistas tiek savo išvadoje, tiek ir apklaustas teisme konstatavo, jog mirtį sukėlęs sužalojimas-kaklo stuburo slankstelis lūžo autoįvykio metu, o žuvusiosios nugaros smegenys buvo pažeisti slankstelio lūžimo metu ir nėra objektyvių medicininių duomenų, rodančių kad automobilį atvertusių asmenų ar G. Š. veiksmai po autoįvykio turėtų tiesioginį priežastinį ryšį su mirties priežastimi.

Kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismo nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, jog būtent nuteistosios A. S. padaryti Kelių eismo taisyklių 14 bei 133 punktų pažeidimai ir buvo autoįvykio sukėlusio R. B. mirtį priežastis. Šių punktų reikalavimai draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems ir vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, o pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Šių reikalavimų nepaisymas t.y. nuteistosios A. S. veiksmai – vairavimas kelių eismo transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, nepasirinkimas saugaus važiavimo greičio, ir buvo tiesioginė priežastis kilusių padarinių t.y. R. B. mirties priežastimi.

Kolegija konstatuoja, kad teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, juos įvertino tinkamai, o išvados dėl A. S. kaltumo padarius LR BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytą nusikaltimą yra pakankamai motyvuotos ir pagrįstos. Pagrindo abejoti teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl neturtinės žalos

Apeliantė teisi tvirtindama, jog LR CK 284 str. 1 d. numatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr.3K-853/2007 yra konstatavęs: teismų praktikoje teisė į nusikaltimu dėl gyvybės atėmimo padarytos neturtinės žalos atlyginimą pripažįstama ir asmenims, kurie nebuvo žuvusiojo išlaikomi, kartu negyveno, tačiau, atsižvelgiant į šių asmenų ir žuvusiojo tarpusavio santykių pobūdį, pripažįstama, kad jiems nukentėjusiojo mirtis sukėlė padarinius, numatytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Kasacinės instancijos teismo priimtose nutartyse pripažinta, kad CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų ar jiems taikomų kriterijų išvardijimas neturi būti suprantamas kaip kitų asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimą apribojimas, nes joje nesuformuotas aiškus asmenų, nenurodytų šioje normoje, teisės gauti neturtinės žalos atlyginimą ribojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-21 apžvalga Dėl teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose).

Šiuo atveju žuvusioji R. B. ir nukentėjusieji D. M. bei N. B. buvo susiję artimųjų giminaičių ryšiais, t.y. žuvusioji yra jų motina. Nors nukentėjusieji įvykio metu gyveno užsienyje, tačiau byloje nustatyta, jog jų ryšys reiškėsi nuolatiniu bendravimu telefonu, artimu bendravimu jiems grįžus aplankyti motinos. Nustatęs šiuos bylos duomenis apie nukentėjusiųjų ir žuvusiosios R. B. asmeninių santykių pobūdį, apylinkės teismas pagrįstai tenkino nukentėjusiųjų ieškinius dėl neturtinės žalos.

Kolegijos nuomone, nepagrįstas ir apeliantės prašymas sumažinti priteistą neturtinės žalos dydį. Apylinkės teismas, nukentėjusiesiems nustatydamas bei priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, pirmiausia, į itin sunkias nusikalstamos veikos pasekmes. Žmogaus gyvybė yra absoliuti vertybė, todėl išgyvenimai, sukelti pažeidus šią vertybę, yra ypač dideli. Negalima neatsižvelgti ir į tai, jog A. S. savo veiksmais itin šiurkščiai pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, t.y. transporto priemonę vairavo apsvaigusi nuo alkoholio. Kita vertus, buvo atsižvelgta ir į nuteistosios A. S. kaltę, o būtent į tai, kad ji padarė neatsargų nusikaltimą, t. y. sąmoningai nesiekė kitam asmeniui atimti gyvybę ir dėl to sukelti jo artimiesiems dvasines kančias. Vertinant nuteistosios turtinę padėtį, pažymėtina, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į LR BK 281 straipsnio 6 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, atsižvelgė į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teisingai suprato įtvirtintus įstatyme t.y. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.251 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnio 3 dalyje neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus, ir juos tinkamai pritaikė. Teismas motyvavo, kodėl priteisė iš nuteistosios A. S. nukentėjusiesiems D. M. ir N. B. kiekvienam po 28 273,60 Lt neturtinės žalos ir su šiais motyvais kolegija sutinka.

Kadangi apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, o jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra, todėl skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutarė:

Nuteistosios A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo.

Kolegijos primininkas Algirdas JaliniauskasTeisėjai: Svetlana JurgaitienėEmilija Akelienė