Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S. (M. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau prom. neblaivumas, o būtent:

jis, 2023 m. kovo 12 d. apie 22.10 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0318 (patikros sertifikato Nr. 1752700) 2023 m. kovo 12 d. 22.28 val. nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,37 prom. etilo alkoholio koncentracija.

Šiais veiksmais M. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

M. S. vengė vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent:

jis, 2023 m. gegužės 24 d. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu, kuriuo jis pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis BK 40 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, žinodamas apie šią paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, 2024 m. kovo 23 d. apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.

Šiais veiksmais M. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Taip pat, M. S. vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau prom. neblaivumas, o būtent:

jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimą, numatantį, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iš karto po eismo įvykio privalo nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, kol bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba bus atsisakyta tai atlikti, po to, kai 2024 m. kovo 23 d. apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė bei apgadino automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. padarė eismo įvykį, iki aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus, po ko 2024 m. kovo 23 d. apie 17.21 val. policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,78 prom. etilo alkoholio koncentracija, tokiu būdu vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Šiais veiksmais M. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis M. S. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų 2024 m. kovo 23 d. nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai, patvirtino kaltinime nurodytų aplinkybių teisingumą. Parodė, kad atsikėlęs ryte dažė balkoną, sumontavo mašinoje kolonėlę. Pabaigė dažyti balkoną, patikrino kolonėlę ir grįžo. Važiavo automobiliu iki konteinerių išmesti kolonėlės pakuotes. Galėjo nubrozdinti kitą automobilį, galėjo nepajausti. Pasiėmė iš mašinos butelį ir grįžo namo. Jam paskambino automobilio savininkė, pasakė apie įvykį ir kad jo kieme laukia atvykusi policija. Pamatė, kad stovi policijos mašina, ir nusileido laiptais į kiemą.

Atsakydamas į klausimus parodė, kad kai grįžo, pradėjo gerti alkoholį. Ryte taip pat du stikliukus išgėrė, kaip kokteiliukus, pavalgė, bet nebuvo girtas. Įvykis įvyko 2024 m. kovo 23 d. apie 15.30 val. Jis vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Tai buvo jo automobilis, tik nebuvo jo „persirašęs“. Automobilis buvo paruoštas pardavimui, bet be techninės apžiūros. Dabar automobilis jau parduotas. Automobilį pardavė rugsėjo mėn. Apžiūrėjo kitus du automobilius, matė apgadinimus. Sutinka, kad apgadino tuos kitus automobilius, galėjo taip būti. Žinojo, kad negalima vairuoti automobilio, bet vis tiek vairavo. Be šio įvykio nedažnai vairuoja. Į darbą vyksta su paspirtuku. Sutinka su nustatytu girtumu, nes po eismo įvykio gėrė namuose. Turi kitą automobilį, su juo važinėja žmona.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs 2024 m. kovo 23 d. nusikalstamas veikas, paaiškino jų padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė padarius jam inkriminuojamas 2024 m. kovo 23 d. nusikalstamas veikas įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

2024 m. spalio 9 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis M. S. parodė, kad kaltas prisipažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi. Kurią tiksliai dieną buvo įvykis, nepamena, bet tai galėjo būti pranešime apie įtarimą nurodytą dieną, t. y. 2024 m. kovo 23 d. Jis buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su juo minėtame bute gyvena jo sužadėtinė, kuri ryte išėjo į darbą. Jis namuose dažė balkoną ir vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. vienas išgėrė vieną 0,5 l talpos degtinės butelį. Kam ir kodėl tą dieną jis išėjo iš namų, sėdo prie automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir išvažiavo iš kiemo, nežino. Jokio logiško paaiškinimo neturi. Gal važiavo iki šiukšlių konteinerių, tiksliai pasakyti negali, nes dėl išgerto alkoholio kiekio nepamena. Po kelių minučių grįžęs į kiemą, minėtą mašiną perstatė kitur ir išėjo namo. Grįžęs namo, jis toliau gėrė degtinę. Po to sulaukė buvusios „BMW“ savininkės skambučio. Ji jam pranešė, kad jo ieško policija, nes kieme padarė eismo įvykį ir apgadino kažkokias mašinas. Išėjo į lauką, jo ten jau laukė policijos pareigūnų ekipažas. Buvo patikrintas jo blaivumas ir jis įpūtė virš 2 prom., po ko pareigūnai išvažiavo. 2023 m. kovo mėn. pradžioje iš jo buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas ir jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kada tiksliai įvyko teismas dėl laidavimo, jis nepamena (b. l. 114–116).

2024 m. gruodžio 5 d. ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis M. S. parodė, kad kaltas prisipažįsta iš dalies. 2024 m. kovo mėn. pabaigoje, tikslios datos nepasakys, bet tai galėjo būti pranešime apie įtarimą nurodytą dieną, t. y. kovo 23 d., jis buvo namuose. Ryte, apie 10.00 val., buvo išėjęs į kiemą, nes reikėjo įmontuoti į „BMW“ žemų dažnių garsiakalbį. Automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš vakaro pastatė aikštelėje, esančioje šiek tiek žemiau. Kaip ir sakė, ryte visiškai blaivus išėjo į kiemą, įmontavo į automobilio bagažinę garsiakalbį ir pastatė automobilį prie pat įėjimo į savo laiptinę, t. y. (duomenys neskelbtini). Nuėjo namo, kur dažė buto balkoną. Jam buvo liūdna, todėl jis atsidarė butelį degtinės ir kažkiek jos išgėrė. Kiek tiksliai išgėrė, nepasakys, bet girtas nesijautė. Paėmė „BMW“ raktelius, išėjo į lauką, sėdo į automobilį, užkūrė variklį, dar kažkiek automobilyje pasėdėjo ir nuvažiavo iki šiukšlių konteinerių. Grįžo atgal į savo kiemą gal po 5 min., pastatė savo automobilį kitur ir nuėjo namo. Namie toliau gėrė degtinę ir sulaukė savo geros pažįstamos, buvusios „BMW“ savininkės, skambučio. Ji jam pasakė, kad kieme jo laukia policija ir jis turi nueiti pasiaiškinti dėl eismo įvykio. Išėjo į kiemą ir pamatė, kad prie laiptinės stovi tarnybinis policijos pareigūnų automobilis, kuriame sėdi du pareigūnai. Jie jo klausė, ar galėjo sukelti eismo įvykį ir kodėl nuo jo sklinda alkoholio kvapas. Nesiginčijo, kad grįžęs namo išgėrė degtinės. Pamena, kad jam davė „pūsti“ ir po to pareigūnai išvažiavo. Kad būtų užkabinęs kokį automobilį ar padaręs eismo įvykį, jis tikrai nepajuto, be to, nė vienas iš „neva“ užkabintų automobilių savininkų po įvykio nebuvo atėjęs pas jį pasikalbėti ir išsiaiškinti. Prisimena, kad įvykio dieną prie namų stovėjo (duomenys neskelbtini) spalvos automobilis „Mazda“, jis priklauso jo kaimynei. Grįždamas iš kelių minučių pasivažinėjimo matė, kad prie minėtos „Mazdos“ stovi kaimynės vyro (duomenys neskelbtini) spalvos „Honda Prius“, todėl negalėjo prisiparkuoti į tą pačią vietą, dėl to savo automobilį pastatė pavažiavęs šiek tiek toliau. Jeigu būtų pajutęs, kad „užkabino“ kitą automobilį, jis tikrai nueitų pas kaimynus ir susitartų. Dėl (duomenys neskelbtini) spalvos „Citroen“ automobilio, stovėjusio kieme toliau, gali pasakyti, kad jį apžiūrėjo jau kitą dieną po policijos iškvietimo, matė, kad nubraukti dažai, lyg būtų „įvykęs“ minimalus kontaktas, tačiau nėra tikras, kad tai galėjo padaryti jis, nes nei smūgio, nei kažkokio kito susidūrimo ar įvažiavimo į „Citroen“ automobilį, jis neužfiksavo. Tą patį rytą jis apžiūrėjo ir savo „BMW“ automobilį. Jokių (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), ar kitų svetimų spalvų dažų ant savo (duomenys neskelbtini) spalvos automobilio kėbulo, bamperio, lempų ar kitų išorinių detalių jis nepastebėjo. Automobilio „BMW“ vairuotojo pusės sparnas buvo įlenktas, bet tas įlenkimas buvo prie pat variklio dangčio, t. y. viršuje, ir tai buvo senas apgadinimas. Žino, kad sėsdamas prie vairo ir neturėdamas tam teisės, jis pasielgė blogai, nes buvo ir oficialiai įspėtas, ir pasirašytinai informuotas, kad nuo 2023 m. teismas jam atėmė teisę vairuoti 2 m., o jis neturėdamas nei galiojančio vairuotojo pažymėjimo, nei realios teisės vairuoti, sėdo prie vairo ir pasivažinėjo. Dėl to, kas įvyko, jis labai gailisi (b. l. 120–122).

2025 m. sausio 9 d. ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis M. S. parodė, kad kaltas prisipažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi. Prie savo anksčiau duotų parodymų nori papildyti, kad 2024 m. kovo mėn. pabaigoje, tikslios datos nepasakys, bet tai galėjo būti pranešime apie įtarimą nurodytą dieną, t. y. kovo 23 d., buvo namie, adresu (duomenys neskelbtini). Ryte buvo išėjęs į kiemą, tvarkė automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį realiai nusipirko 2024 m. sausio 27 d., tačiau vėliau suformino visus dokumentus ir perregistravo automobilį savo vardu. Sumontavo į minėtą automobilį garso kolonėlę su garsiakalbiu ir grįžo namo. Nuo automobilio įsigijimo dienos jis jį tvarkė, nes reikėjo praeiti techninę apžiūrą, kartas nuo karto perstatydavo automobilį kieme. Prisimena, kad įvykio dieną automobilį „BMW“ pastatė prie pat įėjimo į laiptinę, t. y. (duomenys neskelbtini). Apie 12.00 val. namuose jis išgėrė du stikliukus degtinės ir su duona suvalgė vieną karbonadą, prieš tai gėrė kavą, tačiau nepusryčiavo. Praėjo daugiau nei valanda po to, kai išgėrė kelis stikliukus, todėl jis sugalvojo nuvažiuoti iki šiukšlių konteinerių, nors jis jau neturėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimo, nes jis jau buvo iš jo atimtas. Paėmė „BMW“ raktelius, išėjo į lauką, sėdo į automobilį, užkūrė variklį, įjungė muziką, dar kažkiek pasėdėjo automobilyje, gal parūkė, neprisimena jau dabar, ir nuvažiavo iki netoliese įrengtų šiukšlių konteinerių. Neneigia, kad važiuodamas iki šiukšlių konteinerių, jis galėjo „užkabinti“ stovėjusį (duomenys neskelbtini) spalvos automobilį „Citroen“. Jeigu gerai pamena, jis išmetė įpakavimus nuo garso kolonėlės ir kitų detalių, sėdo į „BMW“ ir parvažiavo atgal į savo kiemą, prisiparkavo. Automobilio salone jis turėjo 0,7 l talpos degtinės „Lithuania Original“ butelį. Jis jį įdėjo į „Maximos“ maišelį, išlipo iš automobilio ir nuėjo namo. Namuose jis dažė balkoną ir gėrė su savimi atneštą degtinės butelį. Jokios užkandos neturėjo, nieko nevalgė, tik gėrė limonadą. Išgėrė beveik visą 0,7 l degtinės butelį, kai sulaukė tuometinės oficialiai dokumentuose nurodytos „BMW“ automobilio savininkės skambučio. Ji jam telefonu pasakė, kad kieme jo laukia policijos pareigūnai, nes jis padarė eismo įvykį. Dar prieš išeidamas iš namų „maktelėjo“ vieną stikliuką degtinės. Priėjo prie pareigūnų, jie ten gana ilgai aiškinosi. Matė, kad kieme vaikšto jo kaimynė, kuri tuo metu vairavo (duomenys neskelbtini) spalvos „Mazda“, ir pagyvenęs vyriškis, kuris buvo „Citroen“ savininkas ar naudotojas. Policijos pareigūnai patikrino jo girtumą ir išvažiavo. Dėl to, kas įvyko, jis labai gailisi. Sėsdamas prie vairo be vairuotojo pažymėjimo, pasielgė neatsakingai ir kvailai. Matyt, tuo metu pagalvojo, kad važinėjant kiemais nieko neatsitiks. Dėl to, kas įvyko, tiek dėl vairavimo be teisių, tiek dėl eismo įvykio, jis nuoširdžiai gailisi (b. l. 126–128).

2024 m. lapkričio 11 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. K. parodė, kad 2024 m. kovo mėn. pabaigoje pagal iš anksto sudarytą ir patvirtintą darbo grafiką dirbo kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėju M. B. Iš Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad „namo kieme prieš 2 min. „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino iš įvykio vietos link (duomenys neskelbtini), pranešė liudininkė“. Atvykus į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), daugiabučių namų kieme, pamatė stovintį (duomenys neskelbtini) spalvos „BMW“ markės automobilį, valst. Nr. neįsidėmėjo, bet jis atitiko pranešime nurodytą, kurio kairysis, t. y. vairuotojo pusės, priekinis sparnas buvo įlenktas. Patikrinus duomenų bazėje, nustatė pranešime nurodytų apgadintų automobilių savininkų kontaktus, nuėjo į jų gyvenamąsias vietas ir paprašė jų išeiti į kiemą bei įvertinti automobilių apgadinimus. Grįžo į tarnybinį automobilį ir duomenų bazėje ieškojo minėto „BMW“ savininko kontaktų. Pamena, kad tai buvo moteris, su kuria susisiekė telefonu ir kuri paaiškino, kad automobilį perdavė savo draugui, kuriam tuoj pat paskambins ir paprašys išeiti į kiemą ir pasiaiškinti. Sėdėdamas tarnybiniame automobilyje pamatė, kad iš vienos laiptinės išėjo (duomenys neskelbtini) vyriškis, (duomenys neskelbtini). Kai pasiteiravo, ar jis vairavo kieme stovintį (duomenys neskelbtini) spalvos „BMW“, vyriškis negalėjo atsakyti, painiojosi parodymuose, nerišliai atsakinėjo į klausimus, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, vyriškio judesiai buvo nekoordinuoti. Vyriškis nesugebėjo nieko paaiškinti, o neblaivumo požymiai buvo akivaizdūs, todėl nusprendė patikrinti jo girtumą. Pamena, kad vyriškis labai ilgai nesutiko pasitikrinti blaivumo, nors jam buvo paaiškintos visos atsisakymo pasitikrinti pasekmės. Kas tiksliai tikrino vyriškio neblaivumą, jis nepamena, įvykio vietoje vyriškiui buvo nustatytas virš dviejų promilių girtumas (b. l. 40–42).

2024 m. balandžio 8 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja O. G. parodė, kad 2024 m. kovo 23 d. apie 15.30 val., ji išėjo iš savo buto, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su šunimi ir pastebėjo namo kieme stovintį (duomenys neskelbtini) spalvos automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojo vietoje sėdėjo jai iš matymo pažįstamas kaimynas, kuris kalbėjo telefonu, stipriai reiškė savo emocijas, t. y. mosikavo rankomis, alkoholinių gėrimų jos akivaizdoje negėrė. Kad vyras buvo išgėręs, ji nesuprato. To nesureikšminusi, nuėjo su šunimi toliau ir iš karto išgirdo automobilio akceleratoriaus paspaudimo garsą pajudant iš vietos, po ko iš karto išgirdo susidūrimo garsą su kitu automobiliu. Atsisuko į sklidusio garso pusę ir pastebėjo, kad vyras minėtame automobilyje išvažinėjo iš namo kiemo, taip pat pastebėjo, kad jam įvažiavus į (duomenys neskelbtini), jis vos nesusidūrė su važiuojančiu pirmoje juostoje (duomenys neskelbtini) spalvos automobiliu „Toyota Prius“, automobilio valst. Nr. neįžiūrėjo. Iš karto suprato, kad „BMW“ vairuotojas yra neblaivus. Namo kieme sutiko kaimynę, kuri yra apie (duomenys neskelbtini) amžiaus, kurios vardo ir pavardės nežino, kontaktinių duomenų neturi, kuri jai paaiškino, kad matė, kaip vyras, vairuodamas „BMW“ automobilį, atsitrenkė į kieme stovėjusį (duomenys neskelbtini) spalvos automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažiavo, apie įvykį ši pranešė telefonu policijai. Tada priėjo prie jai priklausančio automobilio „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo priparkuotas šalia „BMW“ automobilio, ir pastebėjo, kad ant jos automobilio kairės pusės priekinio bamperio matyti (duomenys neskelbtini) spalvos nubrozdinimai, taip pat atšokęs bamperis. Įtaria, kad išvažiuodamas „BMW“ automobilis užkabino jos automobilį ir paliko žymes. Šiuo metu tiksliai nurodyti patirtos turtinės žalos negali, nes nesikreipė į autoservisą dėl patirtos žalos apskaičiavimo. Automobilis draustas civilinės atsakomybės draudimu įmonėje „Compensa“. Apie jos apgadintą automobilį telefonu informavo policiją. Ją informavo, kad policijos reikės palaukti, todėl ji grįžo į namus. Būdama namie, apie 15.40 val. pažiūrėjusi pro buto langą, pastebėjo, kad minėtas „BMW“ automobilis grįžo į namo kiemą, apie tai ji iš karto informavo policiją telefonu. Žiūrėdama pro langą pastebėjo, kad vyras nesugebėjo prisiparkuoti į laisvą vietą namo kieme, todėl nuvažiavo į kiemo galą apsisukti ir grįžęs prisiparkavo namo kieme, kitoje vietoje. Iš vairuotojo vietos išlipo tas pats vyras, kuris svirduliavo, atsitrenkdavo į kitus priparkuotus automobilius. Vyras laikė butelį, koks butelis buvo, ji nematė, susuktą į baltos spalvos plastikinį maišelį, kurioje rankoje laikė, ji neatsimena. Vyras nuėjo į jų namo Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinę, kurioje butai prasideda nuo Nr. (duomenys neskelbtini). Daugiau vyro nematė, vyras jos akivaizdoje nieko negėrė. Vėliau atvyko policijos pareigūnai. Ji prie policijos pareigūnų priėjo, tikslinant įvykio aplinkybes, iš (duomenys neskelbtini) laiptinės išėjo vyras, kuris vairavo „BMW“ automobilį. Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Vyras kalbėjo nesusijusius su įvykiu dalykus. Vėliau vyras jos prašė, kad ji parodytų automobilio apgadinimus, kad nupirks jai ir kitam nukentėjusiajam po mašiną. Jai prisipažino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus ir kad negerai pasielgė. Jai policijos pareigūnas parodė asmens nuotrauką iš policijos registro, ir ji atpažino, kad čia tas pats vyras, kuris vairavo būdamas neblaivus „BMW“ automobilį ir apgadino jos automobilį bei „Citroen“ automobilį. Namo (duomenys neskelbtini) laiptinės, taip pat namo (duomenys neskelbtini) laiptinė yra filmuojamos vaizdo kameromis (b. l. 30–32).

2024 m. balandžio 10 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. S. parodė, kad 2024 m. kovo 23 d. apie 15.27 val., buvo kartu su sužadėtiniu D. Č., (duomenys neskelbtini), įvažiavime iš (duomenys neskelbtini), prie porinių namų nuo Nr. (duomenys neskelbtini) iki Nr. (duomenys neskelbtini), arčiau (duomenys neskelbtini), prie šiukšlių konteinerių, kai išgirdo labai garsiai veikiančio atvažiuojančio automobilio variklio garsą. Pasisukusi tik žvilgtelėjo į šį automobilį, akimirkai nusisuko nuo jo, neatkreipusi dėmesio į jo markę, tačiau po kitos akimirkos išgirdo labai garsų trenksmą, tuo pat metu atsisuko į garso šaltinio pusę ir pamatė prieš tai važiavusį automobilį, kurio markė buvo „BMW“, kuris susidūręs su pastatytu automobiliu „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), arčiau (duomenys neskelbtini), nesustojęs nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini). Šis automobilis buvo „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojo ji nematė ir kaip kaimyno asmeniškai nepažįsta. Po įvykio iš savo mobilaus ryšio telefono iš karto paskambino Bendrojo pagalbos centro telefonu ir pasakė apie įvykio aplinkybes. Įvykio metu kitų važiuojančių automobilių nebuvo, pravažiavo tik šis jos matytas „BMW“ automobilis. Po šio įvykio išvyko į namus nesulaukusi pareigūnų. Įvykį galėjo matyti dar keli žmonės, tuo pat metu buvę šalia, tačiau jų nepažįsta ir jų duomenų nežino (b. l. 35–36).

2024 m. gruodžio 9 d. tyrėjos D. A. susirašinėjime el. paštu su E. Č. dėl automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), E. Č. nurodė, kad tiksliai pasakyti, kada buvo perduotas automobilis, negali, tačiau buvo sutarta, jei neklysta, tai buvo gruodžio mėn. Tada M. S. pasiėmė automobilį, ir buvo sutarta, kad jis sutvarkys jį, praeis techninę apžiūrą, o po to paruoš automobilį pardavimui. Jau tuo metu buvo susitarę, kad jis automobilį nupirks iš jos, o vėliau pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį. Jai iš darbo vietos pranešė, kad policija ieško automobilio, o netrukus gavo pareigūnų skambutį su informacija, jog automobilis buvo apgadintas. Šiais metais neturės galimybės grįžti į Lietuvą, tačiau planuoja tai padaryti sausio pabaigoje arba vasario pradžioje (b. l. 63).

2024 m. gruodžio 9 d. tyrėjos D. A. susirašinėjime el. paštu su A. S. (A. S.) dėl automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. nurodė, kad apie automobilį jam yra žinoma. Jis yra jį vairavęs. Kovo 23 d. šio automobilio nevairavo. Jį skolino kelis kartus vasarą. Apie situaciją sužinojo iš brolio šiandien, kai paskambino perspėti, kad jam skambins iš policijos dėl kažkokio įvykio kieme, nes jis leptelėjo, jog jis vairavo (b. l. 64).

Iš 2024 m. spalio 1 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti skambučių į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašai. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 95–97).

Iš 2024 m. gruodžio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti 4 vaizdo įrašų fragmentai iš įvykio vietos. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 104–105).

Iš 2023 m. birželio 9 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus rašto dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo nustatyta, kad M. S. buvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialiąja teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, 2 metus, vykdymo tvarka ir sąlygomis, nevykdymo teisinėmis pasekmėmis (b. l. 27–28).

2024 m. kovo 23 d. Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja O. G., gimusi (data nurodyta), kuri paaiškino, kad 2024 m. kovo 23 d. apie 15.30 val. išėjusi į lauką su šunimi pamatė, kaip iš stovėjimo vietos pajudėjo (duomenys neskelbtini) spalvos automobilis, o po minutės išgirdo trenksmą, tuomet apėjusi aplink (duomenys neskelbtini), esantį namą, sutiko kaimynę, kuri apie eismo įvykį jau buvo pranešusi policijai telefonu. Taip pat kaimynė paaiškino, kad matė, kaip (duomenys neskelbtini) spalvos „BMW“ automobilis atsitrenkė į stovėti paliktą automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino iš eismo įvykio vietos į (duomenys neskelbtini). Tuomet pranešėja, sugrįžusi prie savo automobilio, pastebėjo, kad jai priklausančio automobilio „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis bamperis yra atšokęs ir apgadintas. Kaip O. G. paaiškino, ji savo automobilį apžiūrėjo, nes šis buvo paliktas stovėti prie minėto (duomenys neskelbtini) spalvos „BMW“ automobilio. Apie eismo įvykį pastaroji pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Įėjusi namo, O. G. pro langą apie 15.40 val. pastebėjo grįžtantį tą patį „BMW“ automobilį, kurio vairuotojas išlipęs iš automobilio jai pasirodė neblaivus, nes sunkiai pastovėjo ant kojų ir rankoje nešėsi butelį. Prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pastebėjo O. G. apibūdintą automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apgadintas. Prie jų tarnybinio automobilio priėjo vyriškis M. S., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad automobilio valdytojas yra jis, nes automobilio savininkė E. Č., gimusi (data nurodyta), yra išvykusi į (duomenys neskelbtini) komandiruotei. Nuo M. S. sklido itin stiprus alkoholio kvapas, taip pat ir jis pats paaiškino, jog vartojo alkoholį, todėl buvo patikrintas jo blaivumas bei nustatytas 2,78 prom. neblaivumas. Pastarajam paaiškinti, kaip galėjo kilti eismo įvykis ar kas galėjo vairuoti, sunkiai sekėsi, itin stipriai painiojosi savo parodymuose. M. S. susisiekus telefonu su E. Č. programėle „Messenger“, ši paaiškino, kad automobilį minėtam vyrui paliko sutaisyti, nes jau ilgą laiką šis stovėjo. Parodžius pastarajai automobilio apgadinimus, ši nurodė, jog jų anksčiau nebuvo. Taip pat į įvykio vietą atėjo automobilio „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas V. J., gimęs (data nurodyta), kuris paaiškino, kad automobilis priklauso jo sūnui, tačiau automobiliu naudojasi jis pats. Jis įvykio nematė ir nieko negirdėjo. Teritorija yra stebima vaizdo stebėjimo kameromis, kurios priklauso (duomenys neskelbtini), tačiau el. pašto nustatyti nepavyko, todėl nebuvo galimybės įteikti reikalavimą dėl vaizdo stebėjimo kamerų įrašų (b. l. 4–7).

2024 m. lapkričio 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos atsakyme dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad alkoholio rezorbcijos (alkoholio patekimas iš viršinamojo trakto į kraują) greitis priklauso nuo virškinimo trakto tonuso ir motorikos greičio, tolerancijos alkoholiui, kūno ir aplinkos temperatūros, vartoto maisto ir alkoholinio gėrimo kiekio ir rūšies, organizmo vandens balanso, medžiagų apykaitos greičio, todėl alkoholio rezorbcijos greičio konkrečiam asmeniui nustatyti nėra galimybių. Specialiosios medicininės literatūros duomenimis, alkoholio rezorbcija gali trukti nuo kelių minučių (pvz., išgėrus stipraus alkoholinio gėrimo esant tuščiam skrandžiui) iki daugiau nei dviejų valandų (pvz., greitai išgėrus alkoholio esant pilnam skrandžiui) (Madea, Burkhard; Dettmeyer, Reinhard. 2007. Basiswissen Rechtsmedizin, Teisės medicinos pagrindai, Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2010.) Alkoholio įsisiurbimo į kraują ir paplitimo audiniuose periodas vadinamas rezorbcijos faze. Ji trunka nuo 1–1,5 val., o kai skrandis pilnas – iki 2–3 val. Jei alkoholis geriamas esant tuščiam skrandžiui, daugiausia jo kraujyje būna po 30–40 min., jei dar ir su rezorbciją skatinančiais skysčiais (šampanu, gazuotu vandeniu) – jau po 15 min. Įpratusiems svaigintis alkoholiniais gėrimais, šie rezorbuojasi greičiau nei neįpratusiems (A. G., E. K., A. C., Teismo medicina, 2000). Dėl nurodytų priežasčių negalima paneigti galimybės alkoholio koncentracijai kraujyje padidėti 1,28 prom. per 1 val. 10 min (b. l. 80).

Iš alkotesterio rodmenų duomenų nustatyta, kad 2024 m. kovo 23 d. 17.21 val. M. S. buvo nustatytas 2,78 prom. neblaivumas (b. l. 75–76).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK 0124000170190) duomenų nustatytos įvykio aplinkybės: nuo parduotuvės „Maxima“, (duomenys neskelbtini). link (duomenys neskelbtini). nuvažiavo „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, pavojingai manevravo, vairuotojas galimai neblaivus (b. l. 81–82).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK 0124000170192) duomenų nustatytos įvykio aplinkybės: namo kieme prieš 2 min. „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino iš įvykio vietos link (duomenys neskelbtini), pranešė liudininkė. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja O. G., gimusi (data nurodyta), kuri paaiškino, kad 2024 m. kovo 23 d. apie 15.30 val. išėjusi į lauką su šunimi pamatė, kaip iš stovėjimo vietos pajudėjo (duomenys neskelbtini) spalvos automobilis, o po minutės išgirdo trenksmą. Tuomet apėjusi aplink (duomenys neskelbtini), esantį namą, sutiko kaimynę, kuri apie eismo įvykį jau pranešė policijai telefonu. Taip pat kaimynė paaiškino, kad matė, kaip (duomenys neskelbtini) spalvos „BMW“ automobilis atsitrenkė į stovėti paliktą automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino iš eismo įvykio vietos į (duomenys neskelbtini). Tuomet pranešėja sugrįžusi prie savo automobilio pastebėjo, kad jai priklausančio automobilio „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis bamperis yra atšokęs ir apgadintas. Kaip O. G. paaiškino, savo automobilį apžiūrėjo, nes šis buvo paliktas stovėti prie minėto (duomenys neskelbtini) spalvos „BMW“ markės automobilio. Apie eismo įvykį pastaroji pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Įėjusi į namus, O. G. pro langą apie 15.40 val. pastebėjo grįžtantį tą patį „BMW“ automobilį, kurio vairuotojas, išlipęs iš automobilio, jai pasirodė neblaivus, nes sunkiai pastovėjo ant kojų ir rankoje nešėsi butelį. Prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pastebėjo O. G. apibūdintą automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apgadintas. Prie jų tarnybinio automobilio priėjo vyriškis M. S., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad automobilio valdytojas yra jis, nes automobilio savininkė E. Č., gimusi (data nurodyta), yra išvykusi į (duomenys neskelbtini) komandiruotei. Nuo M. S. sklido itin stiprus alkoholio kvapas, taip pat ir pats paaiškino, kad vartojo alkoholį, todėl buvo patikrintas jo blaivumas bei nustatytas 2,78 prom. neblaivumas. Pastarajam paaiškinti, kaip galėjo atsitikti eismo įvykis ar kas galėjo vairuoti, sunkiai sekėsi, itin stipriai painiojosi savo parodymuose. Susisiekus M. S. telefonu su E. Č. programėle „Messenger“, ši paaiškino, jog automobilį minėtam vyrui paliko sutaisyti, nes jau ilgą laiką šis stovėjo. Parodžius pastarajai automobilio apgadinimus, ši nurodė, kad jų anksčiau nebuvo. Taip pat į įvykio vietą atėjo automobilio „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas V. J., gimęs (data nurodyta), kuris paaiškino, kad automobilis priklauso jo sūnui, tačiau automobiliu naudojasi pats. Jis įvykio nematė ir nieko negirdėjo. Teritorija yra stebima vaizdo stebėjimo kameromis, kurios priklauso (duomenys neskelbtini), tačiau el. pašto nustatyti nepavyko, todėl nebuvo galimybės įteikti reikalavimą dėl vaizdo stebėjimo kamerų įrašų (b. l. 83–85).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK 0124000170204) duomenų nustatytos įvykio aplinkybės: (duomenys neskelbtini) spalvos automobilis apgadino pranešėjo „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino iš įvykio vietos (b. l. 86).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK 0124000170223) duomenų nustatytos įvykio aplinkybės: prieš 2 min. neblaivus kaimynas su „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė stovintį pranešėjos automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vairuotojas pasišalino į namą. Yra kameros (b. l. 87–88).

Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. lapkričio 24 d. valdytoja–savininkė yra T. D. (b. l. 168–169).

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo nustatyta, kad 2024 m. spalio mėn. 2005 m. gamybos automobilio „BMW 116i“ vidutinė kaina su PVM Lietuvoje buvo 2 750 Eur (b. l. 59).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo M. S. kaltė 2024 m. kovo 23 d. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis M. S. tiek apklaustas teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai, patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes, paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir tai žinodamas, vairavo transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys – liudytojų A. K., O. G., K. S., E. Č., A. S. parodymai, 2024 m. spalio 1 d. ir 2024 m. gruodžio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolai, 2023 m. birželio 9 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus raštas dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo, 2024 m. kovo 23 d. Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio tarnybinis pranešimas, 2024 m. lapkričio 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos atsakymas dėl informacijos pateikimo, alkotesterio rodmenų duomenys, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, kita bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad M. S., žinodamas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2023 m. gegužės 24 d., buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis BK 40 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, taip pat Lietuvos probacijos tarnybos 2023 m. birželio 9 d. būdamas pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimus, numatančius, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iš karto po eismo įvykio privalo nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, kol bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba bus atsisakyta tai atlikti, po to, kai 2024 m. kovo 23 d. apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė bei apgadino automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. padarė eismo įvykį, iki aplinkybių nustatymo, vartojo alkoholinius gėrimus, po ko 2024 m. kovo 23 d. apie 17.21 val. policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,78 prom. etilo alkoholio koncentracija, tokiu būdu vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Teismas apibendrina, kad kaltinamojo M. S. veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamų veikų, numatytų BK 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius, jis pripažintinas kaltu padarius nurodytas nusikalstamas veikas.

Dėl skirtinų bausmių

Pirmiausia pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2023 m. gegužės 24 d., vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, M. S., kaip 2023 m. kovo 12 d. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos J. Ž. atsakomybei be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, o baudžiamoji byla M. S. atžvilgiu buvo nutraukta.

BK 40 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje M. S. pripažintinas kaltu 2024 m. kovo 23 d. padaręs BK 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu nustatytu laidavimo metu, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustojo galioti, todėl, sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą, jam yra skirtinos bausmės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Teismas, skirdamas bausmes M. S., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 243 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skiriant bausmę M. S., atsižvelgtina į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas baudžiamasis nusižengimas teisingumui ir du baigti nesunkūs nusikaltimai transporto eismo saugumui, šias veikas kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina ir į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino dėl visų nusikalstamų veikų padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmes, taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius M. S. – neteistas (b. l. 132–133), per paskutinius trejus metus administracine tvarka nebaustas (b. l. 134), dirbantis (b. l. 135), nevedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra.

Teismas, atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti kaltinamajam už jo įvykdytas nusikalstamas veikas paskyrus BK 243 straipsnio, 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas ir prokurorės siūlomas bausmes – baudas, jų dydžius nustatant artimus šios bausmės rūšies, skirtinos už baudžiamojo nusižengimo ir nesunkaus nusikaltimo įvykdymą, minimumui (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktai).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, M. S. už 2024 m. kovo 23 d. nusikalstamas veikas skirtinos bausmės, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bendrintinos apėmimo būdu ir skirtina bausmė, prilygstanti griežčiausiai paskirtai bausmei.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už 2023 m. kovo 12 d. nusikalstamą veiką skirtina bausmė ir už 2024 m. kovo 23 d. nusikalstamas veikas apėmimo būdu subendrintina bausmė bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, jos dydį nustatant atsižvengiant į prieš tai išdėstytas bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes.

Ši byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis M. S. visiškai prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir jam skirtina subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į prieš tai paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Nagrinėjamu atveju kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką M. S. 2024 m. kovo 23 d. padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tačiau pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju draudimas naudotis specialia teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu. Įvertinus tai, kad M. S. buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, jis apgadino kelias kitas transporto priemones, pagal liudytojų parodymus, pavojingai manevravo, tačiau prisipažino padaręs šioje byloje jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, jam nustatytinas trejų metų draudimo naudotis specialia teise terminas, skaičiuotinas nuo 2024 m. spalio 9 d. (b. l. 129–130).

Kaltinamajam taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, kuri yra numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, transporto priemonė, kurią vairavo M. S., atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. S., šiuo metu nuosavybės teise priklauso T. D. Taigi, kaltinamojo vairuotas automobilis priklauso trečiajam asmeniui, todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė 2005 m. gamybos automobilio „BMW 116i“ kaina su PVM Lietuvoje 2024 m. spalio mėn. buvo 2 750 Eur. Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas būtų išimtinai neproporcingas. Atsižvelgiant į prieš tai nurodytas aplinkybes ir siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo M. S. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 2 750 Eur.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 129–130), paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamas veikas tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – 1 vnt. CD laikmena, prisegta prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti M. S. (M. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje (2023 m. kovo 12 d. nusikalstama veika), ir paskirti jam 51 MGL, t. y. 2 550 (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties) Eur, dydžio baudą.

pripažinti M. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje (2024 m. kovo 23 d. nusikalstama veika), ir paskirti jam 20 MGL, t. y. 1 000 (vieno tūkstančio) Eur, dydžio baudą.

Pripažinti M. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje (2024 m. kovo 23 d. nusikalstama veika), ir paskirti jam 60 MGL, t. y. 3 000 (trijų tūkstančių) Eur, dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, M. S. paskirtas bausmes (už 2024 m. kovo 23 d. nusikalstamas veikas) subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam subendrintą 60 MGL, t. y. 3 000 (trijų tūkstančių) Eur, dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, M. S. paskirtas bausmes (už 2023 m. kovo 12 d. nusikalstamą veiką ir už 2024 m. kovo 23 d. nusikalstamas veikas, už kurias paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu) subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti jam subendrintą 111 MGL, t. y. 5 550 (penkių tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties) Eur, dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. S. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 74 MGL, t. y. 3 700 (trijų tūkstančių septynių šimtų) Eur, dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti M. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 9 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti M. S. baudžiamojo poveikio priemonę ir išieškoti iš jo konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą – 2 750 (du tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt) Eur į valstybės biudžetą.

M. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamas veikas tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – 1 vnt. CD laikmeną, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) Teismo nuosprendžiu paskirta bauda (3 700 Eur) per teismo nustatytą laikotarpį – per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už (būtina nurodyto bylos numerį)“, įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis;

2) Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (2 750 Eur) ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, unikalus mokėjimo kodas „(bylos numeris)“, įmokos kodas 6610): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus įmoką į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, teismo baudžiamasis įsakymas bus perduotas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, turi teisę kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje;

3) Asmuo, kuris vengia vykdyti jam teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.