Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-931-190/2011

Teisėjas Alenas Piesliakas Teisminio proceso Nr. 1-17-1-00127-2011-4

2011 m. lapkričio 4 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. N. ir V. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo :

V. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir nuteistas 3 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. paskirta bausmė subendrinta su 2010-06-28 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

V. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir nuteistas 3 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. N. nuteistas už tai, kad, panaudojęs peilį, pagrobė svetimą turtą kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, o V. M. nuteistas už tai, kad, panaudojęs peilį, padėjo pagrobti svetimą turtą kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, o būtent:

2011-01-19 apie 16 val, prie prekybos centro „Akropolis“, Vilniuje, Ozo g. 25, V. M. padavė sulenkiamą peilį V. N. bei pasiūlė pagrobti mobilaus ryšio telefonus iš netoliese buvusių mažamečių. V. M. stovint šalia bei stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikaltimo, V. N. iš nugaros priėjo prie mažamečio A. B., kaire ranka apkabino jį už pečių, taip atimdamas jam galimybę priešintis, o dešinėje rankoje turėtą atlenkiamą peilį pridėjo prie mažamečio A. B. dešinio šono, bei liepė atiduoti mobilaus ryšio telefoną, o išsigandęs A. B. atidavė V. N. 500 litų vertės mobilaus ryšio telefoną SAMSUNG su jame buvusia SIM kortele, priklausančius R. B.. Iš karto po to, V. M. stebint aplinką, kad kas nesutrukdytų padaryti nusikaltimo, V. N. pasivijo bei stvėrė už striukės mažametį A. J. Ž., bei jį laikė, taip atimdamas pastarajam galimybę priešintis, o kitoje rankoje laikė sulenkiamą peilį, kurį pridėjo nukentėjusiajam prie pilvo, ir pareikalavo atiduoti

mobilaus ryšio telefoną, o A. J. Ž., atidavus 300 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną NOKIA, su jame buvusia 20 Lt vertės SIM kortele, priklausančius Gražinai B. P., abu kaltinamieji pabėgo. Nukentėjusiajai R. B. padaryta 500 Lt turtinė žala, o nukentėjusiajai G. B. P. - 320 Lt turtinė žala.

Teismo posėdyje nuteistieji V. N. ir V. M. bei jų gynėjai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų V. N. ir V. M. apeliaciniai skundai atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyręs bei tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, teisingai kvalifikavo V. N. padarytą nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., o V. M. - pagal Lietuvos Respublikos 24 str. 6 d. ir 180 str. 2 d. ir paskyrė jiems tinkamas bausmes.

V. M. apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu dėl padėjimo pagrobti svetimą turtą kitaip atimant galimybę priešintis ir panaudojant peilį, nes jis nekurstė V. N. pagrobti mobilaus ryšio telefonus iš mažamečių vaikų ir neperdavė jam peilio.

Apylinkės teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog V. M. padėjo V. N. pagrobti svetimą turtą kitaip atimant galimybę priešintis ir panaudojant peilį.

V. M. teiginiai, kad jis nepadėjo V. N. pagrobti mobilaus ryšio telefonų iš mažamečių vaikų yra paneigiami byloje surinktais įrodymais. Nors iš nukentėjusiųjų A. B. ir A. J. Ž. telefonų reikalavo ir peiliu grasino V. N., tačiau V. M. stovėjo šalia, o tai reiškia, jog stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikaltimo. Aplinkybė, jog plėšime dalyvavo ne vienas, o du asmenys, patvirtinama tiek aukščiau minėtų nukentėjusiųjų, tiek ir liudytojo G. Ž. parodymais, kurie parodė, kad prie jų priėjo abu nuteistieji, iš kurių vienas – V. N. užsipuolė A. B., o vėliau A. J. Ž., o kitas (V. M.) stovėjo ir žiūrėjo, kas vyksta, po ko abu nubėgo į stotelė ir įsėdo į autobusą Nr. 7. Be to, teismo posėdyje apklaustas liudytojas policijos pareigūnas P. K. pažymėjo, jog kartu su kolega L. D. sustabdę bei įlipę į autobusą Nr. 7 pastebėjo kaltinamuosius, kurie buvo pasislėpę už galinių sėdynių nugaros atramų ir nukentėjusysis A. B. iš karto juos atpažino.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį vadovavosi V. N. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. A. N. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai paaiškino padaryto plėšimo aplinkybes (t. 1, b.l. 56-57), be to, savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b.l. 58-61) bei papildomos įtariamojo apklausos metu (t. 1, b.l. 64). Neįtikinama V. N. teisiamojo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, jog ikiteisminiame tyrime jis davė kitokius parodymus negu teisme, nes jam buvo daromas spaudimas (t 2, b.l. 131-138). Pažymėtina, jog toks teiginys pripažintinas deklaratyviu, nes V. N. nenurodo, kas konkrečiai jam darė spaudimą, be to, iš įtariamojo apklausų bei parodymų patikrinimo vietoje protokolų matyti, jog kartu dalyvavo ir V. N. gynėjas P. Prijalgauskas, tačiau nei pats nuteistasis, nei jo gynėjas dėl galimai neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ištyrimo į teisėsaugos institucijas nesikreipė.

Plėšimo nusikaltimo esmė yra ta, kad kaltininkas panaudodamas fizinį smurtą arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis užvaldo svetimą turtą. Nors padėjėjas neatlieka veiksmų, aprašytų Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnyje, t.y. tiesiogiai turto nepagrobia, tačiau jis atlieka veiką, kuri aprašyta BK 24 str. 6 d. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. padėjėjas yra asmuo, padėjęs padaryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Taigi, padėjėjo padaryta veika palengvina vykdytojams realizuoti plėšimą – pagrobti turtą.

Apeliacinė instancija daro išvadą, jog V. M. kaltės nepripažinimas vertintinas kaip nuteistojo gynybinė pozicija bei siekimas sušvelninti savo teisinę padėtį.

Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismo nuosprendyje aptarti faktiniai duomenys nustatytomis aplinkybėmis neabejotinai patvirtina, jog V. M. dalyvavo jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme, suprato bendrai daromos veikos padarinius ir jų siekė, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 180 str. 2 d.

Apeliacinės instancijos nuomone, skundžiamo nuosprendžio rezoliucinė dalis, kurioje nurodyta, jog V. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. tikslintina, nurodant, kad V. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., BK 180 str. 2 d. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, jog pirmosios instancijos teismas pripažino, jog nusikaltimą padarė vienas vykdytojas (V. N.) ir padėjėjas (V. M.). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą aplinkybę, kolegijos vertinimu, tai, jog nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog V. M. pripažintas kaltu tik pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. šiuo atveju yra tik techninė klaida, kuri taisytina nekeičiant nuosprendžio.

Nuteistajam V. M. bausmė už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 180 str. 2 d., paskirta tinkamai, nepažeidžiant bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Teismas atsižvelgė į tai, kad nėra V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsižvelgė į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, jo asmenybę.

Apeliaciniu skundu V. N. neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, tačiau prašo sušvelninti paskirtą bausmę.

Įvertinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. N. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str., nuostatų nepažeidė.

Bylos duomenimis, apeliantas anksčiau teistas du kartus už plėšimą ir atvirąją vagystę. Šiuo nuosprendžiu jis pripažintas kaltu ir nuteistas už sunkų nusikaltimą nuosavybei, kurį padarė esant nepanaikintam ir neišnykusiam teistumui bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Kolegijos vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad V. N. iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nekeičia, o jo padaryto nusikaltimo pobūdis parodo, kad jis yra pavojingas visuomenei. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė jam vienintelę Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.

Iš nuosprendžio bausmės skyrimo motyvų matyti, jog nustatydamas V. N. paskirtos bausmės dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę, jo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nusikaltimo padarymo aplinkybes, motyvus ir tikslus, kaltės formą, taip pat į tai, jog nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė prieš mažamečius vaikus, ir paskyrė šiek tiek didesnę negu taikomo straipsnio sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę.

Išnagrinėjusi bylos medžiagą ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 9 d. nuosprendžiu paskyrė V. N. teisingą bausmę, kuri savo rūšimi ir dydžiu atitinka jo asmenybės ir veikos pavojingumą bei negali būti pripažinta aiškiai per griežta. Nuteistojo skunde nurodyti argumentai, jog jis nusikaltimą padarė neplanuotai, neapgalvotai, turi šeimą, sūnų, kuriam reikalingas tėvas, jo atžvilgiu daugiau nėra pradėta baudžiamųjų procesų, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių neduoda pakankamo pagrindo švelninti bausmę.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V. N. ir V. M. apeliacinius skundus atmesti.

Patikslinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nuosprendį dalyje, kurioje V. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir V. M. laikyti nuteistu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., BK 180 str. 2 d.