- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-09-25
- Bylos Nr.
- 2K-576/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Piesliakas (pirm.), Albinas Sirvydis, Valerijus Čiučiulka (pran.)
- Nuteistasis
- A. S.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Piesliako, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2007 m. sausio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 8 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams dviems mėnesiams, į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 29 d. nuosprendį.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 22 d. nutartis, kuria A. S. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. balandžio 10 d., apie 03.52 val., būdamas neblaivus, Vilniuje vairavo R. P. priklausantį automobilį „Opel Calibra“ (valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini)), Dariaus ir Girėno – Brolių gatvių sankryžoje stabdomas uniformuoto policijos pareigūno vairuojamo automobilio nesustabdė ir važiuodamas Dariaus ir Girėno gatvės antrąja juosta Oro uosto link nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir prie Dariaus ir Girėno gatvėje esančio pastato Nr. 50 atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiuojantį su mėlynos – raudonos spalvų švyturėliais tarnybinį automobilį „Škoda Oktavia“ (valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuojamą A. K., dėl ko šiam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis prašo pakeisti skundžiamus teismų sprendimus, paskiriant jam mažesnę laisvės atėmimo bausmę nei BK 281 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė arba skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Šį prašymą nuteistasis motyvuoja tuo, kad teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, tinkamai nesivadovavo baudžiamajame įstatyme nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, neatsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nesiekė, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga. Kasatoriaus nuomone, teismas daugiausia dėmesio skyrė prevenciniam bausmės pobūdžiui, nebandė numatyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo pasekmių jam, kaip anksčiau neatlikusiam laisvės atėmimo bausmės asmeniui, tuo pažeisdamas bausmės individualizavimo principą. Anot nuteistojo, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad jis aktyviais veiksmais padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, kad nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad jis gyvena kartu su tėvais, kuriems reikia jo paramos.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas BK 54 straipsnio, reglamentuojančio bendruosius bausmės skyrimo pradmenis, nuostatų nepažeidė. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad priešingai, nei skunde teigia kasatorius, skirdamas bausmę teismas įvertino jo padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Todėl kasatoriaus teiginys, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (bausmės skyrimą reglamentuojančias normas) yra nepagrįstas. Nuteistojo A. S. kasacinio skundo argumentai, skirti pagrįsti teiginiui, jog teismas nesiekė, kad jam paskirta bausmė būtų teisinga, paliekami nenagrinėti, nes tai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Tuo pagrindu, kad paskirtoji bausmė, apelianto nuomone, yra aiškiai per griežta, nuosprendis gali būti apskųstas tik apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Bylos duomenys patvirtina, kad pagal nuteistojo skundą ši byla apeliacine tvarka jau išnagrinėta, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog A. S. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta. Kasacinė instancija bausmės teisingumo netikrina, nes BPK 376 straipsnio 1 dalis nustato, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius (nutartis) tik teisės taikymo aspektu.
Iš to kas išdėstyta, išplaukia, kad keisti skundžiamus teismų sprendimus dėl nuteistojo A. S. kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. S. kasacinį skundą atmesti.