- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-23
- Bylos Nr.
- I1-1212-815/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03642-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. (D. V.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas D. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), neturtinės žalos atlyginimą – 4 000 Eur už kalinimą Vilniaus PN netinkamomis sąlygomis, pažeidžiant jo teises (1 t., b. l. 1–3).
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gegužės 2 d. Vilniaus PN jis buvo baudžiamas diskriminuojant ir kankinant, laikymo sąlygos neatitiko sanitarinių higienos normų reikalavimų, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.
2.1. Pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Paaiškina, jog bendrabučio tipo patalpose tualeto patalpa buvo neatitverta, pisuarai buvo be sienelių, nebuvo įrengta oro šalinimo sistema. Be to, klozetai buvo įmontuoti grindyse.
2.2. Dušo patalpose nebuvo pertvarų, pareiškėjui teko praustis kitų asmenų akivaizdoje.
Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą, todėl jam priteistina neturtinė žala.
II
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepimuose į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundą atmesti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (t. 1, b. l. 7–14, 2 t., b. l. 29–33).
1. Dėl Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtų sanitarinių mazgų
I-o gyvenamojo korpuso (bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos) kiekviename aukšte įrengta po 2 sanitarinius mazgus kiekvienam nuteistųjų būriui. Kiekviename aukšte įrengta po du sanitarinius mazgus, kiekviename iš sanitarinių mazgų įrengta po penkias tualeto vietas, keturis pisuarus, keturias kriaukles ir tris prausyklas. Pertvarų tarp pisuarų įrengimas teisės aktuose nenumatytas. Tualeto vietos atskirtos viena nuo kitos įprastinėmis kabinomis, įrengiamomis viešuosiuose tualetuose. Nuteistiesiems užtikrinamas privatumas jais naudojantis. Sanitariniuose mazguose gali būti įrengiami tiek sėdimi, tiek tupimi klozetai.
2. Dėl Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtų dušų
Ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenustatė reikalavimo įrengti pertvaras dušo patalpose. Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtos dvi tvarkingos dušo patalpos skirtos I-o gyvenamojo korpuso nuteistiesiems. 2017 m. pradžioje dušo patalpose dalis prausimosi vietų buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis. Nuteistieji naudodamiesi dušo patalpomis turėjo galimybę pasirinkti kuriomis prausimosi vietomis naudotis – su pertvaromis ar be jų. 2018 m. antroje pusėje visos Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse esančiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis. Kartu atsakovės atstovas pateikė dušo patalpų nuotraukas. Pareiškėjo reikalavimas, Vilniaus PN vertinimu, grįstas vien abstrakčiais teiginiais, nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo ar galimų pažeidimų. Pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra numatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas. Patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengtos inžinierinės ventiliavimo sistemos. Vilniaus PN nuomone, visos pareiškėjo skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
1. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui D. V. atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl netinkamų gyvenimo sąlygų Vilniaus PN.
Atkreiptinas dėmesys, jog tikslindamas atsiliepimą (2 t., b. l. 29–33) atsakovės atstovas nurodė, jog negali pateikti tikslių duomenų, kokiais laikotarpiais ir kuriose gyvenamosiose patalpose pareiškėjas gyveno Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse (t. y. bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose). Pareiškėjo teigimu, jis Vilniaus PN buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gegužės 2 d. Tačiau pabrėžtina, jog atsakovės atstovo atsiliepime (teisme gautas 2018 m. lapkričio 18 d. (2 t., b. l. 7–14)) be kita ko, nurodyta:
– 2017 m. spalio 18 d. pareiškėjas atvyko į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K);
– 2017 m. spalio 19 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus, iš kurių atvyko į Lukiškių TI-K 2017 m. spalio 26 d;
– 2017 m. spalio 27 d. išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių (toliau – ir Šiaulių TI), iš kurio atvyko į Lukiškių TI-K 2017 m. lapkričio 7 d.;
– 2017 m. lapkričio 9 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus, iš kurių atvyko į Lukiškių TI-K 2017 m. gruodžio 14 d.; tą pačią dieną, t. y. 2017 m. gruodžio 14 d., išvyko į Šiaulių TI;
– 2017 m. gruodžio 20 d. atvyko į Lukiškių TI-K iš Šiaulių TI;
– 2017 m. gruodžio 21 d. išvyko į Vilniaus PN;
– 2018 m. sausio 22 d. atvyko iš Vilniaus PN į Lukiškių TI-K, tą pačią dieną išvyko į Šiaulių TI;
– 2018 m. gruodžio 30 d. atvyko iš Šiaulių TI į Lukiškių TI-K;
– 2018 m. vasario 1 d. išvyko į Vilniaus PN;
– 2018 m. vasario 12 d. atvyko iš Vilniaus PN į Lukiškių TI-K;
– 2018 m. vasario 14 d. išvyko į Šiaulių TI;
– 2018 m. kovo 7 d. atvyko iš Šiaulių TI į Lukiškių TI-K;
– 2018 m. kovo 8 d. išvyko į Vilniaus PN;
– 2018 m. balandžio 3 d. atvyko iš Vilniaus PN į Lukiškių TI-K ir tą pačią dieną išvyko į Šiaulių TI;
– 2018 m. balandžio 10 d. atvyko iš Šiaulių TI į Lukiškių TI-K;
– 2018 m. balandžio 12 d. išvyko į Vilniaus PN;
– 2018 m. liepos 16 d. pareiškėjas atvyko iš Vilniaus PN į Lukiškių TI-K;
– 2018 m. liepos 18 d. išvyko į Šiaulių TI;
– 2018 m. liepos 24 d. atvyko iš Šiaulių TI į Lukiškių TI-K;
– 2018 m. liepos 26 d. išvyko į Vilniaus PN;
Nurodyti duomenys patvirtina, jog ne visą pareiškėjo nurodytą laikotarpį (t. y. nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gegužės 2 d.) jis buvo laikomas Vilniaus PN. Pažymėtina, jog pareiškėjas skundžia kalinimo sąlygas Vilniaus PN, todėl teismas nagrinės laikotarpius, kai pareiškėjas faktiškai buvo minėtoje įstaigoje. Įvertinus pateiktus duomenis matyti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu Vilniaus PN buvo laikomas laikotarpiais: nuo 2017 spalio 19 d. iki 2017 m. spalio 25 d.; nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. gruodžio 13 d.; nuo 2017 m. gruodžio 21 d. iki 2018 m. sausio 21 d.; nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. vasario 11 d.; nuo 2018 m. kovo 8 d. iki 2018 m. balandžio 2 d. ir nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2018 m. gegužės 2 d. Iš viso pareiškėjas Vilniaus PN buvo laikomas 131 parą.
2. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
3. Pareiškėjo teigimu, sanitarinio mazgo patalpose buvo tik tupimi tualetai. Be to, naudojantis sanitariniais įrenginiais nebuvo užtikrinamas pareiškėjo privatumas.
Atsakovės atstovas neginčija aplinkybės, kad klozetai yra įleisti į grindis, nurodydamas, kad toks įrengimas atitinka visus teisės aktų reikalavimus. 2017 m. birželio 7 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-245 buvo patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – ir Aprūpinimo normos). Šių normų 7.6 punkte nurodyta, jog klozetas gali būti ir tupiamas.
Teismo vertinimu, Vilniaus PN nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių tualetų įrengimą, nes teisės aktai nenustato reikalavimo, kad turi būti įrengtos vien sėdimos tualeto vietos (unitazai). Be to, pareiškėjas skunde nenurodė, kaip konkrečiai jam pasireiškė žala dėl sėdimų unitazų neįrengimo. Teismas nagrinėjamu atveju taip pat nenustatė ir privatumo pažeidimo, nes tualetų vietos viena nuo kitos yra atskirtos sienelėmis ir turi duris (2 t., b. l. 38), o tai užtikrina galimybę privačiai pasinaudoti tualetu.
4. Pareiškėjo teigimu, įstaigoje nebuvo įrengta oro šalinimo sistema.
Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 17 punkte nurodyta, jog laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo ir kondicionavimo sistema. Pareiškėjas neginčija, jog minėtose patalpose buvo įrengti vėdinimui pritaikyti langai, tą patvirtina ir atsakovės atstovo į bylą pateiktos fotonuotraukos (2 t., b. l. 38, 40) (pažymėtina, jog iš jų matyti, jog langai yra atidaryti ir pritaikyti vėdinimui), todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
5. Pareiškėjas skunde nurodė, jog naudojantis dušais nebuvo užtikrintas jo privatumas.
Vilniaus PN pateiktame atsiliepime nurodė, kad asmens privatumui užtikrinti dušo patalpose įrengtos pertvaros. Šias aplinkybes iš esmės pagrindžia atsakovės atstovo pateiktos dušo patalpų nuotraukos (2 t., b. l. 36–37).
Teismas pažymi, kad nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja dušo patalpos įrengimo tardymo izoliatoriuose reikalavimų, taip pat nenumato šioms įstaigoms prievolės dušuose įrengti pertvaras. Iš bylos duomenų matyti, kad dušo kabinos Vilniaus PN buvo atskirtos pertvaromis, tačiau nebuvo užuolaidų (ar durų).
LVAT praktikoje dėl dušo patalpos įrengimo yra konstatuota, jog nors pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo. Tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami, kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016, 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016). LVAT savo praktikoje taip pat yra pripažinęs, kad dušo patalpose įrengtos 1,6 m aukščio pertvaros neužtikrina privatumo naudojantis dušu (žr., pvz., 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-888-858/2018). Esant šioms aplinkybėms ir vadovaujantis LVAT praktika, teismas sprendžia, kad ta aplinkybė, jog Vilniaus PN dušo patalpos nėra visiškai atitvertos, jose nėra užuolaidų, iš esmės leidžia daryti išvadą, kad Vilniaus PN nėra užtikrinamas privatumas naudojantis dušu.
Tačiau netgi vertinant, kad pareiškėjui privatumas duše nebuvo pakankamai užtikrintas, nagrinėjamoje administracinėje byloje nenustatyta kitų pareiškėjo teises pažeidžiančių netinkamų kalinimo sąlygų, kad pakankamo privatumo neužtikrinimas galėtų būti vertinamas kaip viena iš kumuliacinių sąlygų konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Byloje nėra duomenų, kad kuriuo nors kalinimo laikotarpiu pareiškėjas dėl neužtikrinto privatumo naudojantis dušu būtų teikęs skundus Vilniaus PN administracijai.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas dėl to, jog ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gegužės 2 d. (su pertraukomis) nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu, kadangi dušo kabinose nebuvo įrengtos užuolaidos, jis galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, tačiau byloje nėra duomenų apie kitas galimai netinkamas kalinimo sąlygas, pareiškėjas skundų Vilniaus PN administracijai dėl dušų įrengimo neteikė, taip pat nėra duomenų apie kilusias neigiamas pasekmes pareiškėjo sveikatai, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui visą jo prašomą sumą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, pažeidimo mastą bei intensyvumą (į dušo patalpas pareiškėjas buvo vedamas vieną kartą per savaitę), taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 60 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.
6. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo D. V. skundas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteistina 60 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. V. (D. V.) skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui D. V. (D. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 60 Eur (šešiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti už netinkamą jo laikymą Vilniaus pataisos namuose nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gegužės 2 d. (su pertraukomis).
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.