Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4.3. S. P. iki 2019 m. gegužės 15 d. buvo žemės sklypo kadastro Nr. ((Duomenys neskelbtini), esančio ((Duomenys neskelbtini)., savininku ir buvo / yra vienintelis Lietuvos ir Olandijos UAB „((Duomenys neskelbtini)“ vadovas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai ūkio subjekto veika yra padaromi pažeidimai, už kuriuos numatyta administracinė atsakomybė, administracinėn atsakomybėn traukiami fiziniai asmenys, atsakingi už atitinkamo ūkio subjekto organizacinių-tvarkymo ar administracinių-ūkinių pareigų vykdymą. ANK 110 straipsnio 1 dalyje neįvardytas specialusis administracinio nusižengimo subjektas, tačiau iš teismų praktikos taikant ANK 110 straipsnio 1 ir 2 dalį bei ATPK 45 straipsnio 1 dalį matyti, kad tokio pobūdžio bylose, kai už valstybinės žemės užėmimą įmonės veiksmais yra administracinėn atsakomybėn traukiamas esamas ar buvęs juridinio asmens vadovas, teismams nekilo abejonių, kad administracinėn atsakomybėn yra patrauktas tinkamas subjektas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Dėl to paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarimo (ne) pagrįstumo

7. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jo pakeisti ar panaikinti. Tokia išvada bus motyvuojama toliau nurodytais argumentais.

9. Analizuojant šio apeliacinio skundo argumento pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtina pažymėti šias faktines aplinkybes:

9.3.3. Šioje byloje būtina atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, kurio metu gali būti nustatyta S. P. ir kaip UAB „((Duomenys neskelbtini)“, atlikusios užėmimo veiksmus, vadovo, ir kaip fizinio asmens – greta esančio sklypo savininko, perėmusio šių veiksmų rezultatus ir po žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo jais besinaudojančio bei leidžiančio naudotis kai kuriems kitiems asmenims, atsakomybė už šio pažeidimo padarymą. Priėjus prie išvados, kad ANK 110 straipsnyje numatytus veiksmus S. P. atliko (ir) juridinio asmens vardu, tai turi būti įvardyta administracinio nusižengimo protokole ir nutarime ir pagrįsta papildomai surinktais duomenimis apie jo kaip juridinio asmens vadovo įgalinimų apimtį, turi būti atsakyta į klausimus, ar nebuvo įmonėje kito atsakingo už tai asmens, kada buvo priimtas sprendimas statyti aptariamus statinius (įrengimus) ir kt.

9.3.4. Tinkamai nustačius byloje administracinio nusižengimo subjektą, būtina nustatyti ir subjektyviąją nusižengimo sudėties pusę. ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo atveju gali būti tik tyčinė asmens kaltė padaryti būtent tokį nusižengimą. Tai taip pat turi būti tinkamai aprašyta administracinio nusižengimo protokole, formuluojant kaltinimą asmeniui, ir pakankamai įrodyta byloje surinktais duomenimis.

9.4. Administracinio nusižengimo bylą grąžinus institucijai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, 2021 m. gegužės 10 d. buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-828-2021, kuriuo S. P. nubaustas pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį už tai, kad NŽT Klaipėdos rajono skyrius, 2020 m. birželio 17 d. 9.00 val. atlikęs valstybinės žemės ploto (((Duomenys neskelbtini) gatvės) ties įvaža į privatų žemės sklypą (kadastrinis Nr. ((Duomenys neskelbtini)) ((Duomenys neskelbtini)., naudojimo patikrinimą vietovėje, surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 12ŽN-239-(14.12.78.). Patikrinimo vietoje metu nustatė, kad ties įvaža į žemės sklypą ((Duomenys neskelbtini) g. 4 valstybinėje žemėje (((Duomenys neskelbtini) gatvėje) yra įrengtas automatinis pakeliamas užtvaras, du lauko apšvietimo stulpai, metalo ir medžio konstrukcijos tvora. Institucijos teigimu, šia padaryta veika yra savavališkai užimtas (užtvertas tvora ir užtvaru) valstybinės žemės sklypo plotas – 0,0650 ha (((Duomenys neskelbtini) gatvės dalis). Administracinio nusižengimo tyrimo metu, įvertinusi žemės sklypo bendraturčio S. P. 2020 m. liepos 29 d. ir 2020 m. rugsėjo 9 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus, Institucija nustatė, kad ANK 110 straipsnyje nustatytus veiksmus atliko UAB „((Duomenys neskelbtini)“ (vadovas S. P.). Institucija konstatavo, kad tokiais savo veiksmais S. P. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų nuostatas, ir paskyrė jam 450 Eur baudą.

10. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė skundą dėl Institucijos 2021 m. gegužės 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-828-2021 ir teigė, kad Institucija nenurodė jokių motyvų, kodėl nusprendė, jog būtent UAB „((Duomenys neskelbtini)“ vadovas S. P. atliko skundžiamame nutarime nurodytus neteisėtus veiksmus. Pirmosios instancijos teismas šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundo argumentus vertino kaip pagrįstus ir konstatavo, kad byloje nėra neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „((Duomenys neskelbtini)“ vadovas S. P. administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis atliko veiksmus, kurie atitiktų ANK 110 straipsnio 1 dalies požymius.

11. ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas vandens telkinių naudojimas (bet kuris iš šių alternatyvių veiksmų) užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.

12. Pagal teismų praktiką, kvalifikuojant veiką pagal ANK 110 straipsnio l dalį, siekiant nustatyti subjektyviosios pusės požymius privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-1007/2009, N438-1330/2010). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.

13. Apeliaciniame skunde Institucija akcentuoja, jog byloje esantys įrodymai – S. P. 2020 m. liepos 29 d. prašymas, 2020 m. rugsėjo 9 d. rašytiniai jo paaiškinimai ir administracinio nusižengimo byloje Nr. II-39-729/2021 teismo posėdžio metu pateikti S. P. paaiškinimai, patvirtinta, kad administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje, padarė būtent UAB „((Duomenys neskelbtini)“ vadovas S. P., todėl, Institucijos teigimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundas atmestinas.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės skunde minimi įrodymai, kuriais ji grindžia UAB „((Duomenys neskelbtini)“ vadovo S. P. kaltę dėl administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, padarymo, jau buvo įvertinti nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. II-39-729/2021. Iš 2021 m. vasario 21 d. nutarties minėtoje administracinio nusižengimo byloje turinio matyti, kad teismas įvertino ir S. P. 2020 m. liepos 29 d. prašymą, kuriame jis prašė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, kadangi geranoriškai šalina nusižengimą, ir 2020 m. rugsėjo 9 d. rašytinius S. P. paaiškinimus, ir teismo posėdžio metu duotus S. P. parodymus. Kaip jau minėta šios nutarties 9.3.3 papunktyje, Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 21 d. nutartyje konstatavo, kad šioje byloje būtina atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, kurio metu gali būti nustatyta S. P. ir kaip UAB „((Duomenys neskelbtini)“, atlikusios užėmimo veiksmus, vadovo, ir kaip fizinio asmens – greta esančio sklypo savininko, perėmusio šių veiksmų rezultatus ir po žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo jais besinaudojančio bei leidžiančio naudotis kai kuriems kitiems asmenims, atsakomybė už šio pažeidimo padarymą. Tai yra, Klaipėdos apylinkės teismas grąžino bylą institucijai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – aiškintis aktualias ginčui aplinkybes, kadangi byloje surinktų įrodymų nepakanka nustatyti / atriboti subjekto, padariusio administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje. Papildomai pažymėtina ir tai, kad Klaipėdos apylinkės teismas, grąžindamas bylą Institucijai, nurodė, jog nagrinėjamu atveju būtina nustatyti subjektyvinę nusižengimo sudėties pusę, ir pažymėjo, jog ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo atveju gali būti tik tyčinė asmens kaltė padaryti būtent tokį nusižengimą. Teismas nurodė, kad tai taip pat turi būti tinkamai aprašyta administracinio nusižengimo protokole, formuluojant kaltinimą asmeniui, ir pakankamai įrodyta byloje surinktais duomenimis.

15. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad Institucija, grąžinus jai bylą atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, iš esmės jokio tyrimo neatliko, naujų aplinkybių nenustatinėjo ir netyrė. Kaip teisingai pastebėjo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, Institucija 2021 m. gegužės 10 d. nutarime iš esmės perrašė tokio paties turinio pažeidimo esmę, kaip ir 2020 m. spalio 5 d. priimtame nutarime. Šią nutarimo skiltį Institucija tik papildė teiginiu, kad tai, jog administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje, padarė UAB „((Duomenys neskelbtini)“ vadovas S. P., patvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens 2020 m. liepos 29 d. ir 2020 m. rugsėjo 9 d. rašytiniai paaiškinimai.

16. Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai atkreipia Institucijos dėmesį į tai, kad šie 2020 m. liepos 29 d. ir 2020 m. rugsėjo 9 d. S. P. rašytiniai paaiškinimai buvo jau įvertinti nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. II-39-729/2021, t. y. Klaipėdos apylinkės teismas konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų, tarp jų ir 2020 m. liepos 29 d. ir 2020 m. rugsėjo 9 d. paaiškinimų, nepakanka nustatyti / atriboti S. P. ir kaip UAB „((Duomenys neskelbtini)“ vadovo, ir kaip fizinio asmens atsakomybės už šio pažeidimo padarymą.

17. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 21 d. nutartyje nurodė, kad priėjus prie išvados, jog ANK 110 straipsnyje numatytus veiksmus S. P. atliko (ir) juridinio asmens vardu, tai turi būti įvardyta administracinio nusižengimo protokole ir nutarime ir pagrįsta papildomai surinktais duomenimis apie jo kaip juridinio asmens vadovo įgalinimų apimtį, atsakant į klausimus, ar nebuvo įmonėje kito atsakingo už tai asmens, kada buvo priimtas sprendimas statyti aptariamus statinius (įrengimus) ir kt. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog Institucija aiškinosi S. P., kaip juridinio asmens vadovo, įgalinimų apimtį, taip pat nėra duomenų, kad Institucija tyrė / siekė ištirti aplinkybes, ar nebuvo įmonėje kito atsakingo už tai asmens, nėra įrodymų ir patvirtinančių, kad Institucija aiškinosi aplinkybes, susijusius su sprendimo statyti statinius (įrengimus) priėmimu, ir pan.

18. Taigi nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad Institucija neįvykdė Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-39-729/2021, nustatyto įpareigojimo atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

19. Išanalizavęs nagrinėjamojoje byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog šiuo atveju nėra surinkta pakankamai objektyvių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, jog UAB „((Duomenys neskelbtini)“ vadovas S. P. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje, todėl šiuo atveju administracinio nusižengimo bylos teisena teisėtai ir pagrįstai nutraukta.

20. Nurodytų ir aptartų aplinkybių visumą suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.