Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Kretinga) prokurorės D. R. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, anksčiau neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. N. 2019 m. lapkričio 10 d. apie 22.00 val. savo namų kieme, adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyvūnų globos laikymo ir naudojimo įstatymo 4 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas, smaugvirve uždusino jam priklausančius du šunis ir šunys nugaišo.

Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnio 1 dalyje.

Šios veikos padarymo aplinkybės nekelia teismui jokių abejonių, kadangi pats J. N., apklaustas įtariamuoju, visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2019 m. lapkričio 10 d. apie 22.00 val. savo namų kieme, adresu (duomenys neskelbtini), pasiėmęs virvę, pasmaugė du savo šunis ir pakasė juos savo darže. Įvykį matė žmona, su kuria skiriasi. J. N. prisipažino, kad taip pasielgė iš nevilties. Gailisi (b. l. 55-56).

Be J. N. prisipažinimo, jo parodymus patvirtina byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teismo ištirti įrodymai:

2019 m. lapkričio 11 d. pareigūnų tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, kad 2019 m. lapkričio 11 d. apie 18.09 val. policijai pranešta, jog adresu (duomenys neskelbtini), išvakarėse buvo nugalabyti ir užkasti du šunys. Nuvykus nurodytu adresu J. N. paaiškino, kad išvakarėse susibarė su sutuoktine V. N.. Sutuoktinė atsisakė prižiūrėti jųdviejų šunis, jam išvykus į užsienį, todėl jis du savo šunis pakorė ir užkasė dirbamos žemės sklype prie namų. J. N. pokalbio su pareigūnais metu pats atkasė ir parodė pareigūnams šunų gaišenas (b. l. 1, 7);

liudytojos V. N. parodymai, kad 2019 m. lapkričio 10 d. apie 22.45 val. išėjusi iš namų į kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), pamatė kieme du maišus ir abu negyvus savo šunis. Klausė savo sutuoktinio, su kuriuo ji skiriasi, už ką, o šis sakė, kad taip palengvino šunų dalią. Po pusvalandžio vėl išėjusi į kiemą matė, kaip sutuoktinis darže šunis užkasė. Šunys priklausė jai ir jos sutuoktiniui. Ieškinio nereiškia (b. l. 30-31);

2019 m. lapkričio 11 d. asmens blaivumo testo rezultatas, kuriame užfiksuota, kad 2019 m. lapkričio 11 d. 18.59 val. J. N. užfiksuotas 0,00 promilių rezultatas (b. l. 5);

2019 m. lapkričio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad adresu (duomenys neskelbtini), dirbamos žemės sklype šalia šiltnamio, šalia duobės gulėjo dviejų mišrūno veislės šunų gaišenos (b. l. 12 – 18).

Gyvūno liekanos paimtos 2019 m. lapkričio 12 d. utilizavimui, kurį atliko uždaroji akcinė bendrovė UAB „Nuaras“ (b. l. 22 - 24).

Motyvuojamoji dalis

BK 310 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas.

Kaltinamasis J. N. padaręs tyčinį nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 67 - 71).

Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltinamojo J. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pripažino padaręs veiką, kuria jis kaltinamas, padėjo ją išaiškinti ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo J. N. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę yra atsižvelgiama į tai, kad J. N. padarė nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, ankščiau neteistas, administracine tvarka baustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 38, 41 – 42), psichiatrinio gydymo įskaitoje neįrašytas (b. l. 55 – 56), priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (b. l. 55 – 56).

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, kaltinamajam skirtina prokurorės pasiūlyta bausmė – 51 MGL (2550,00 Eur) bauda.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis J. N. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (b. l. 64 - 66).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nėra pareikštas.

Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu,

nusprendžia:

J. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 51 MGL (2550,00 Eur) baudą, įpareigojant ją sumokėti per vienerius metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. N. galutinę bausmę – 34 MGL (1700,00 Eur) baudą, įpareigojant ją sumokėti per vienerius metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

J. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti J. N., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.