Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas

2007-12-29 · Byla Nr. N-442-2012-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2007-12-29
Bylos Nr.
N-442-2012-07
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Dainius Raižys (pran.)
Pažeidėjas
V. L.
Administracinė byla Nr. N-2012/2007Procesinio sprendimo kategorija 34. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gruodžio 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutarimo V. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyr. specialistas 2007 m. vasario 14 d. surašė V. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, neįsteigęs įmonės ir neturėdamas licencijos verstis krovinių pervežimu, 2007 m. sausio 1 d., nuo degalinės „Alauša“, esančios Kalvarijų g., Vilniuje, už 116 Lt atlygį, savo automobiliu MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio masė didesnė nei 3,5 tonos, užsikėlęs ant platformos gabeno S. B. priklausantį automobilį AUDI 100, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei už tai, jog šia veikla verčiasi nuo 2002 m. birželio 1 d., o 2006 metais iš šios veiklos gavo 4454 Lt pajamų, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 173 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. gegužės 17 d. nutarimu V. L. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 173 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė 1000 Lt baudą, konfiskuojant 116 Lt gautų pajamų. Administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis, neturėdamas licencijos verstis krovinių pervežimu, 2004-2006 metų laikotarpiu teikė krovinių gabenimo paslaugas ir 2007 m. sausio 1 d. atlygintinai – už 116 Lt, savo automobiliu MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio masė 4250 kg, užsikėlęs ant platformos, nuo degalinės „Alaušas“, esančios Kalvarijų g., Vilniuje, iki UAB „Sauda“ aikštelės, esančios Giraitės g. 3, Vilniuje, gabeno S. B. priklausantį automobilį AUDI 100, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, vykdydamas savo veiklą, privalėjo laikytis galiojančių teisės aktų reikalavimų ir neturėjo teisės pagal išduotą verslo liudijimą verstis licencijuojama veikla (krovinių vežimu). Be to, skundžiamame nutarime nurodė, kad įrodymų, jog V. L. iš neteisėtos veiklos gabenant automobilius 2006 metais gavo 44546 Lt pajamų, institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, nepateikė, dėl ko teismas daro išvadą, kad kaltinimas šioje dalyje nepasitvirtino, nes V. L. savo automobilį naudojo ne tik veiklai, kuriai reikalinga licencija, bet ir vykdydamas kitą veiklą, kuriai išduotas verslo liudijimas.

II.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti (b.l. 47-49). V. L. apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. 1992 m. kovo 26 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 96/26/EB (toliau – Reglamentas) ir jo II priedas nustato vežimo rūšis, kurioms nereikalingi nei Bendrijos, nei kiti vežimo leidimai. Reglamento II Priedo 2 punkte nurodyta, kad leidimas nereikalingas sugadintų ir avarijas patyrusių transporto priemonių vežimui, tačiau tik šio Reglamento II priedo 3 punkto nuostatos yra įtrauktos į Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksą. Apelianto nuomone, nors Reglamentas taikomas tarptautiniam krovinių pervežimui, vairuotojo teisinė padėtis savo valstybės teritorijoje negali būti blogesnė nei jo padėtis išvažiavus į užsienį, kur tokio leidimo nėra reikalaujama.

2. Kelių eismo taisyklių 250 punkte numatyta, kad transporto priemonių ar transporto junginių, kurių matmenys, masė su kroviniu ar be jo viršija Susisiekimo ministerijos nustatytus dydžius, vairuotojai privalo su savimi turėti Susisiekimo ministerijos ir savivaldybių nustatyta tvarka išduotą leidimą. Tokio leidimo nereikia velkant sugedusias transporto priemones į remonto ar stovėjimo vietą. Jo nuomone, dėl sąvokų netikslumų (“velkant”, o ne “vežant”) buvo nepagrįstai nuspręsta, kad jis neturi teisės vežti sugadintą transporto priemonę.

3. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, pažymi, kad Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos patvirtino, jog, vežant sugedusias transporto priemones, licencijų ir leidimų nėra reikalaujama.

Atsiliepimas

Institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo V. L. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad 2002 m. lapkričio 19 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1797 „Dėl verslo liudijimų išdavimų gyventojams taisyklių“ 2.9 punkte įvirtinta nuostata, kad verslo liudijimas nesuteikia teisės verstis licencijuojama veika, o 24 p. nurodyta, kad visa aktuali informacija pateikiama asmenims, pirmą kartą išduodant verslo liudijimą pasirašytinai. Be to, 1992 m. kovo 26 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 881/92, kuriuo remiasi apeliantas, nereglamentuoja nacionalinės kelių transporto licencijavimo srities.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 173 straipsnio 1 dalis numato, kad vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų su pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir gautų pajamų iš šios veiklos konfiskavimu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas paminėto administracinio teisės pažeidimo objektyviuosius požymius, yra nurodęs, kad „kvalifikuojant veiką pagal minėtą normą, būtina nustatyti, ar veika atitinka šiuos požymius: ar ji patenka į licencijuojamų ūkinės, komercinės, finansinės, profesinės veiklos sričių kategoriją (teisės aktais nustatyta, kad ja užsiimti privaloma turėti įgaliotos institucijos išduotą licenciją), ar ją vykdantis subjektas neturėjo nustatyta tvarka išduotos licencijos, ar veika pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų. Šis veiką kvalifikuojantis požymis ATPK 173 straipsnio dispozicijoje apibrėžtas sąvoka „vertimasis veikla“, kuri apibūdina veiklos versliškumą, t. y. sistemingumą, pastovumą ir pelno siekimą ar gavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. balandžio 23 d. konsultacija Nr.62; Administracinių teismų praktika Nr. 1, p. 337, žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr.N1-1890/2007).

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarimo, administracinės nuobaudos V. L. pagal ATPK 173 straipsnio 1 dalį buvo paskirtos už tai, kad jis, neturėdamas licencijos verstis krovinių pervežimu, 2004-2006 metų laikotarpiu teikė krovinių gabenimo paslaugas ir 2007 m. sausio 1 d. atlygintinai - už 116 Lt savo automobiliu vežė S. B. priklausantį automobilį.

Tačiau administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad V. L. 2004-2006 metų laikotarpiu teikė krovinių gabenimo paslaugas. Kaltinimas šioje dalyje yra grindžiamas vien tik traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais. Kitų įrodymų, patvirtinančių V. L. veiklos sistemingumą ir komerciškumą nėra surinkta. Nenustatyta kada, mininėtu laikotarpiu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gabeno transporto priemones, kokį už tai gavo atlygį, kokiu būdu (velkant ar vežant) jas gabeno.

Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina tik apie vieną krovinio vežimo faktą, t.y. 2007 m. sausio 1 d., o byloje neįrodyta, kad apeliantas būtų vežęs krovinius 2004-2006 metais.

Turint duomenų tik apie vieną krovinio vežimo faktą, negali būti daroma išvada apie veiksmų versliškumą, o nenustačius veiksmų versliškumo, veika negali būti kvalifikuojama pagal ATPK 173 straipsnio 1 dalį.

Administracinio teisės pažeidimo byloje privalo būti surinkti pakankami įrodymai, neginčijamai pagrindžiantys administracinio teisės pažeidimo įvykį ir asmens kaltę jo padarymu. Kadangi, kolegijos manymu, administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai nepagrindžia V. L. kaltės padarius nusižengimą, numatytą ATPK 173 straipsnio 1 dalyje, todėl apylinkės teismo nutarimas naikintinas, byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, ATPK 250 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. L. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėDainius Raižys