Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aušrai Denisovienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) Vilniuje teistas:

1) 2015 m. balandžio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visą bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose;

2) 2017 m. gegužės 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams. Nuosprendis įsiteisėjo 2017-06-20; teistumai neišnykę ir nepanaikinti,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. 2016 m. liepos 11 d., apie 22.40 val., viešoje vietoje - prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, tyčia, matant kitiems asmenims, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be pagrįstos priežasties, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,05 prom. girtumas), pripurškė D. L. į akis ašarinių dujų, dėl ko D. L. patyrė cheminį akių nudegimą, sudavė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, daugiausiai į galvos sritį, tuo padarydamas poodines kraujosrūvas kairiajame apatiniame voke bei viršugalvio kairėje pusėje, taip nežymiai sutrikdydamas sveikatą. Tokiais savo veiksmais E. K. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

2016 m. rugsėjo 7 d. apžiūrėjus D. L. ambulatorinio gydymo statistinę kortelę, VTMT vyresnysis teismo ekspertas J. M. P. pateikė išvadą: D. L., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta cheminis akių nudegimas, pirmo laipsnio ir poodinės kraujosruvos kairiajame apatiniame voke bei viršugalvio kairėje pusėje, nudegimas galėjo būti padarytas paveikus dirginančia dujine medžiaga, galimai ašarinėmis dujomis, o kraujosruvos padarytos paveikus kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas visumoje atitinka nežymaus sveikatos masto sutrikdymą (b. l. 17-18).

Iš alkotesterio kvito matyti, kad E. K. 2016 m. liepos 12 d. 03.15 val. nustatytas lengvas 1,05 promilių neblaivumas (b.l. 41).

AB „Lietuvos paštas“ kvitas patvirtina, kad Valstybinei ligoniui kasai 2017 m. sausio 10 d. buvo pervesta 13 eurų žalai atlyginti už D. L. gydymą (b.l. 57).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Iš nurodytų teisėtai surinktų ir teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visumos nustatytos šios aplinkybės - E. K. 2016 m. liepos 11 d., apie 22.40 val., viešoje vietoje - prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, tyčia, matant kitiems asmenims, be pagrįstos priežasties, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,05 prom. girtumas), pripurškė D. L. į akis ašarinių dujų, dėl ko D. L. patyrė cheminį akių nudegimą, sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą tikslų skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, daugiausiai į galvos sritį, tuo padarydamas poodines kraujosrūvas kairiajame apatiniame voke bei viršugalvio kairėje pusėje, taip nežymiai sutrikdydamas sveikatą. Šios aplinkybės nustatytos pirmiausia paties kaltinamojo parodymais, duotais tiek teisiamojo posėdžio, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir kitais įrodymais – nukentėjusiojo D. L. bei liudytojos J. B. parodymais, alkotesterio kvitu, dujų balionėlio ir D. L. ambulatorinio gydymo statistinės kortelės apžiūros protokolais.

Kaltinamasis teisiamajame posėdyje pripažino, kad be jokios priežasties, galimai dėl to, kad buvo neblaivus, iš pradžių žodžiais prisikabino prie nukentėjusiojo, po to pripurškė jam į akis dujų bei sudavė jam nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas. Nukentėjusysis D. L. bei liudytoja J. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jiems stovint ir kalbantis laiptinėje, su draugais atėjo neblaivus E. K., kuris iš karto be jokios priežasties įpurškė D. į veidą dujų, trenkė į veidą, o šiam suklupus ir rankomis užsidengus veidą, E. K. dar kartą papurškė jam dujomis į akis bei mušė į įvairias kūno vietas, visa tai stebint kartu su E. K. atėjusiems draugams bei matant liudytojai J. B.. Dėl tokių E. K. neteisėtų veiksmų buvo sutrikdytas įprastas gyvenimo ritmas, kilo sumaištis, teko kviesti policiją.

Teismas šiuo atveju nesivadovauja liudytojo A. S. parodymais tuo aspektu, kad jiems su kaltinamuoju atėjus į laiptinę, nukentėjusysis pradėjo ant jų rėkti, kad jie jam visi jau atsibodo bei pirmas užsimojo trenkti E. K., kadangi juos paneigia liudytojos J. B. bei paties nukentėjusiojo parodymai. Liudytoja J. B. nurodė, kad kaltinamajam su trimis draugais tik pasirodžius kieme, t.y. įstūmus į kiemą automobilį, nukentėjusysis tyliai pasakė „blemba“. Tai išgirdęs neblaivus kaltinamasis iš karto papurškė D. L. dujomis į veidą bei trenkė į veidą, nuo ko nukentėjusysis suklupo ir užsidengė veidą rankomis. Nukentėjusiajam bandant atsikelti, kaltinamasis dar kartą papurškė jam dujomis į veidą bei mušė į įvairias kūno vietas, dėl ko ji buvo priversta skambinti į policiją. Pats nukentėjusysis nurodė, kad jis kaltinamajam pasakė tik pastabą dėl keliamo triukšmo ir jam iš karto buvo papurkšta dujomis į akis bei suduodami smūgiai. Įvertinęs liudytojos J. B. bei nukentėjusiojo parodymus, taip pat tą aplinkybę, jog liudytojas A. S. yra kaltinamojo draugas bei tai, kad kaltinamasis buvo su trimis draugais, o nukentėjusysis stovėjo tik su J. B., teismas daro išvadą, jog visgi nagrinėjamo konflikto iniciatorius buvo E. K., kuris, būdamas neblaivus, neadekvačiai sureagavo į nukentėjusiojo pastabą dėl keliamo triukšmo ir iš esmės be jokios priežasties užsipuolė nukentėjusįjį, kitų asmenų akivaizdoje suduodamas jam nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas ir purkšdamas dujomis jam į akis, nors nukentėjusysis jokios realios grėsmės jam apskritai nekėlė.

E. K. buvo pareikštas kaltinimas, be kita ko, dėl to, kad jis pažeidė viešąją tvarką ne tik įžūliais, bet ir vandališkais veiksmais. Kaip viešosios tvarkos objektyvusis požymis, vandališki veiksmai suprantami kaip svetimo turto daužymas, ardymas, padegimas, apipylimas dažais ir kitoks niokojimas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. K. sudavus nenustatytą skaičių smūgių D. L. į veidą ir kitas kūno vietas, buvo sulaužyti nukentėjusiojo akiniai. Teismo vertinimu, vien akinių sulaužymo faktas negali būti laikomas vandališkais veiksmais, kadangi kaltinamojo tyčia nebuvo nukreipta konkrečiai į svetimo turto niokojimą ar gadinimą, nukentėjusiojo akiniai lūžo kaltinamajam naudojant fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, t.y. smūgiuojant jam į veidą, todėl vandališki veiksmai šalinami iš E. K. pareikšto kaltinimo.

Be to, pastebėtina, kad kaltinamajame akte nurodyta, kad nusikalstama veika padaryta 2017 m. liepos 12 d., kas vertintina kaip rašymo apsirikimas, kadangi iš visos bylos medžiagos matyti, kad aktualus įvykis vyko 2017 m. liepos 11 d.

Taigi teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji požymiai (tiesioginė tyčia – kadangi kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingumą, jų galimas sukelti pasekmes, ir to siekė) E. K. veikoje, pripažįsta jį kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo E. K., vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, teismas pirmiausiai pažymi, kad padaryta nusikalstama veika – smurtinis, tyčinis (tiesioginė tyčia), nesunkus nusikaltimas viešajai tvarkai, taip pat padarytą žala nukentėjusiojo sveikatai bei turtui.

Teisiamojo posėdžio metu E. K. prisipažino kaltu dėl jam suformuluoto kaltinamo, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė, taip pat prisipažino ir ikiteisminio tyrimo metu bei nurodė, kad gailisi. Todėl spręstina, kad nustatyta E. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kita vertus, nustatyta ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas du kartus, teistumai neišnykę ir nepanaikinti (b.l. 61-62), daug kartų baustas administracine tvarka už įvairių rūšių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 63-68), duomenų apie psichiatrinį gydymą, gydymą nuo priklausomybės ligų nėra, šiuo metu dirba.

Pažymėtinas, kad E. K. – nepilnametis, taigi individualizuojant jo atsakomybę, turi būti vadovaujamasi ir Baudžiamojo kodekso XI skyriaus nuostatomis.

Už nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, numatyta galimybė bausti viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, tai, kad jis nepilnametis, jo atsakomybės lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių buvimą, atsižvelgdamas į konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (nukentėjusysis viešoje vietoje buvo sumuštas neblaivaus kaltinamojo be jokių tam priežasčių), nukentėjusiajam nustatytą nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat tą aplinkybę, jog šią nusikalstamą veiką E. K. padarė praėjus labai trumpam laiko tarpui po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu paskirtos vienerių metų laisvės apribojimo bausmės atlikimo, kas leidžia spręsti, kad šios rūšies bausmė nepasiekė jai keliamų tikslų, be to, į aplinkybę, kad jis ne kartą baustas administracine tvarka, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam turi būti skirta sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis pripažino savo kaltę ir byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

E. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu (įsiteisėjo 2017 m. birželio 20 d.) pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam, pritaikius BK 64¹ straipsnį, buvo paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, buvo atidėtas vieneriems metams.

Šioje baudžiamojoje byloje aktualią veiką E. K. padarė 2016 m. liepos 11 d., t. y. iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nuosprendžio priėmimo, todėl jam šiais nuosprendžiais skirtos bausmės bendrintinos pagal BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, t.y. prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės iš dalies pridėti bausmę, paskirtą šiuo teismo nuosprendžiu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BPK 140 straipsniu E. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. liepos 11 d., 23.01 val. iki 2017 m. liepos 12 d., 17.23 val. (1 para) (b.l. 39, 42). Šis laikinojo sulaikymo laikas, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo parą prilyginus vienai laisvės atėmimo dienai.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis E. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi, taip pat į jo paaiškinimus, duotus teisiamojo posėdžio metu, kad jis neigiamai vertina savo elgesį, šiuo metu dirba bei siekia įgyti išsilavinimą, be to, į jo jauną amžių, teismas mano, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laivės atėmimo bausmės atlikimo. Todėl, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidedamas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, E. K. skiriant auklėjamojo poveikio priemones, numatytas 83 straipsnyje ir 87 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose: įspėjimą, įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., įpareigojimą tęsti mokslą arba dirbti, arba būti registruotam darbo biržoje.

E. K. išaiškintina, kad jeigu nevykdomos auklėjamojo poveikio priemonės, teismas gali pakeisti šias priemones kitomis.

E. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 58) - paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su tuščiu dujų balionėliu, saugomas Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje pagal 2017-03-23 kvitą B, serija BBB Nr. OVS002387 – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis D. L. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš E. K., o jam neturint pinigų iš jo motinos 1500 eurų turtinės ir neturtinės žalos. Turtinę žalą sudaro naujų specifinių akinių gamyba, kuri nukentėjusiajam kainavo apie 390 eurų. Nukentėjusysis pateikė teismui išrašus iš banko sąskaitos, iš kurių matyti, jog optikos pirkiniams jis išleido 386,50 eurų. Nukentėjusysis taip pat nurodo, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, t.y. jam sutrenktos galvos, veido, dujomis pažeistų akių, mėlynių veide, jis patyrė daug nepatogumų, apie mėnesį ar pusantro mėnesio laiko juto galvos skausmus, pablogėjo regėjimas, kurio pasekmes jaučia iki šiol. Dėl danties jam teko kreiptis į Žalgirio kliniką, reikėjo imti atostogas, nes mėlynės veide laikėsi apie savaitę laiko. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad dėl sulaužytų akinių jis taip pat patyrė nepatogumų, nes dirba mokslinį darbą ir akiniai yra pagrindinė jo darbo priemonė. Jis norėtų, kad kaltinamasis pasikeistų, nes iki šiol nebuvo sulaukęs nei jo atgailos, nei atsiprašymo. Taip pat nurodo, jog dėl patirto smurto iki šiol jaučia nesaugumą.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.).

Nukentėjusysis pateikė teismui sąskaitos išrašus, iš kurių matyti, kad akinių gamyba jam iš viso kainavo 386,50 eurų, todėl ši nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos suma priteistina iš kaltinamojo, kadangi akivaizdu, jog ši žala kilo būtent dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurios buvo sulaužyti nukentėjusiojo akiniai.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina vadovautis, be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Būtina atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus neturtinės žalos nustatymo kriterijais, o būtent: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, jei padaryta turtinė žala – turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai.

Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad dėl aktualios nusikalstamos veikos, susijusios su kaltinamojo atliktais smurtiniais veiksmais viešoje vietoje, nukentėjusysis patyrė atitinkamas neigiamas pasekmes - fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus, pažeminimą bei stresą. Kaip nurodė, ir teismas neturi pagrindo tuo abejoti, dėl savaitę laiko veide buvusių mėlynių nukentėjusysis negalėjo dirbti, buvo priverstas imti atostogos, daugiau kaip mėnesį laiko juto galvos skausmus, dėl papurkštų dujų į akis regėjimo sutrikimus jaučia iki šiol, teigia, jog jam iki šiol periodiškai tenka lankytis pas medikus. Dėl sulaužytų akinių jis kurį laiką apskritai negalėjo dirbti, dėl to patyrė nuostolių, nes akiniai yra pagrindinė jo darbo priemonė. Be to, nukentėjusysis iki šiol jaučiasi nesaugus ir iki teisiamojo posėdžio kaltinamojo atsiprašymo taip ir nesulaukė. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, be to, atsižvelgdamas ir į nepilnamečio kaltinamojo (ir jo atstovės pagal įstatymą) turtinę padėtį, sprendžia, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir jam priteistina 600 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 25,72 eurų sumai, kadangi tokio dydžio žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondas patyrė dėl nukentėjusiojo D. L. gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje (b. l. 24-26). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dalį šios žalos, t.y. 13 eurų kaltinamojo motina J. K. Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlygino 2017 m. sausio 10 d. (b.l. 57).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nurodyta žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, dalis žalos jau yra atlyginta, sprendžia, kad civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina neatlyginta turtinės žalos dalis, t.y. 12,72 eurų.

Kaltinamasis E. K. nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, šiuo metu jis taip pat yra nepilnametis. CK 6.276 straipsnio 1 dalis nustato, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais, o šio straipsnio 2 dalis nustato, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. P. C. kodekso 6.276 straipsnio 3 dalį, šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Atsižvelgiant į šias nuostatas, šiuo nuosprendžiu nustatyta turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiajam D. L. ir civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteisiama iš kaltinamojo E. K., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti – subsidiariai iš jų atstovės pagal įstatymą J. K..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. K. paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie griežtesnės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir skirti E. K. galutinę subendrintą 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1a punktu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti E. K. vieną laikino sulaikymo parą nuo 2017 m. liepos 11 d., 23.01 val. iki 2017 m. liepos 12 d., 17.23 val., prilyginant ją vienai laisvės atėmimo dienai, taip pat į atliktos bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu įskaitytą laiką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, E. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams bei skirti jam auklėjamojo pobūdžio priemones – įspėjimą (BK 83 str.) ir elgesio apribojimą: 1) įpareigojimą dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. (BK 87 str. 2 d. 1 p.); 2) įpareigojimą dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo tęsti mokslą arba dirbti arba būti registruotam darbo biržoje (BK 87 str. 2 d. 2 p.).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo D. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš E. K., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti – subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą – J. K. (iki kol E. K. sulauks pilnametystės) D. L. naudai 386,50 eurus (tris šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 50 centų) turtinės žalos ir 600 (šešis šimtus) eurų neturtinės žalos, iš viso 986,50 eurus (devynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 50 centų).

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš E. K., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti – subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą – J. K. (iki kol E. K. sulauks pilnametystės) Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 12,72 eurų (dvylika eurų ir 72 centus) turtinės žalos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su tuščiu dujų balionėliu, saugomą Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje pagal 2017-03-23 kvitą B, serija BBB Nr. OVS002387 – sunaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.