Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. U. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta panaikinti teismo nutartimi paskirtą baudą, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-880-777/2014 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Argabis“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos teisme 2014 m. balandžio 15 d. gautas BUAB „Argabis“ administratoriaus A. M. prašymas UAB „Argabis“ akcininkui K. U. už 2014 m. vasario 11 d. teismo nutarties nevykdymą (įmonės turto neperdavimą ir balanso nesudarymą) taikyti priemones, numatytas Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte ir 10 straipsnio 14 dalyje. Prašyme administratorius teigė, kad įsiteisėjus 2014 m. vasario 11 d. teismo nutarčiai, 2014 m. vasario 28 d jis nuvyko į įmonės registracijos vietą - Rietavo sav., Daugėdų k., Miško g. 8-1. Šiuo adresu yra gyvenamasis namas, kuriame gyvena UAB „Argabis“ akcininkas K. U.. Įmonės akcininko administratoriui sutikti nepavyko. Įsiteisėjusią 2014 m. vasario 11 d. nutartį ir administratoriaus 2014 m. vasario 24 d. įsakymus Nr. 1 ir Nr. 2 administratorius pasirašytinai įteikė tuose namuose buvusiam A. U., akcininko K. U. sūnui, buvusiam direktoriui. 2014 m. kovo 6 d. administratoriui nuvykus į Rietavo savivaldybės Bubėnų kaimą, kur UAB „Argabis“ vykdė savo gamybinę veiklą, buvęs įmonės direktorius A. U. įmonės administratoriui perdavė įmonės dokumentus. Jokio įmonės turto ir įmonės balanso nei buvęs direktorius, nei ten kartu buvęs akcininkas K. U. administratoriui neperdavė. Analizuodamas perimtus įmonės buhalterinius apskaitos dokumentus, administratorius nustatė, kad akcininkas K. U. ir jam atstovaujantis asmuo 2014 m. vasario 11 d. nutarties 6 punktą įvykdė nevisiškai. Buvusi įmonės buhalterė D. J. 2014 m. kovo 14 d. administratoriui pateikė įmonės kompiuterines balansų už 2007–2014 metus formas. Iš 2010 metų balanso formos nustatyta, kad nebedirbant direktoriui „per vienerius metus gautinos sumos“ sumažėjo 15 300 Lt. Nustatyta, kad debitoriaus „Europadas“ 2010 m. sausio 4 d. sugrąžinta 15 000 Lt skola neva atiduota A. U. kaip paskola, kurią jis buvo suteikęs įmonei 2009 m. balandį. Kasos knygos lape už 2010 m. sausį tiek už kasininką, tiek už buhalterį pasirašė įmonės akcininkas K. U.. Kasos išlaidų orderio 15 300 Lt sumai tarp įmonės dokumentų nėra. 2010 metų balanso eilutėje „Kitas trumpalaikis turtas“ turto likutis – 701 Lt. Eilutėje „Pinigai ir pinigų ekvivalentai“ pinigų likutis – 1380 Lt. Įmonės banko sąskaitose tokios sumos nėra nuo 2009 m. kovo. Analizuodamas ilgalaikio turto apskaitos dokumentus, administratorius nustatė, kad įmonė buvo įsigijusi įrengimų ir įvairios įrangos, kurios eksploatavimo laikas baigiasi 2012 m. ar net 2013 m. Tačiau visa ši įranga, įmonės vardu pirkti įvairūs kiti brangūs elektriniai įrankiai ir instrumentai (nuo 100 Lt iki 400 Lt), kurie nepatenka į ilgalaikio turto apskaitą, bet dėl trumpo (apie 1,5 m.) įmonės veiklos laikotarpio negalėjo susidėvėti, neperduoti administratoriui. Neperduotos administratoriui ir 15 300 Lt ir 1380 Lt pinigų sumos. Įmonės akcininkas 2009 m. spalio 8 d. sprendimu atleidęs paskutinį darbuotoją – įmonės direktorių, naujo į jo vietą nepaskyrė. Bankroto bylos, kaip to reikalauja teisės aktai, įmonei akcininkas nekėlė, nesistengė sumažinti įmonės kreditinės naštos, kuri buvo tik didinama iki bankroto bylos iškėlimo, nes kreditoriai skaičiavo netesybas. Administratorius 2014 m. kovo 21 d. raštu pakartotinai paragino įmonės akcininką K. U. visiškai įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartį, tačiau K. U. ir toliau šios nutarties nevykdo, pareiškė, kad jis neva nėra akcininkas.

Klaipėdos apygardos teisme 2014 m. gegužės 29 d. gautas K. U. prašymas dėl baudos panaikinimo. Prašyme K. U. teigė, kad su teismo paskirta bauda nesutinka. Teigė, kad jis įkūrė UAB „Argabis“, kaip akcininkas, įmonės valdymui iš karto paskyrė administracijos vadovą A. U.. Įmonės valdyme K. U. nedalyvavęs, todėl 2007 m. birželio 25 d. įmonės akcijas padovanojęs esamam direktoriui A. U.. Įmonėje pasikeitė akcininkų sudėtis ir tai atsispindi bendrovės akcininkų registracijos žurnale, perduotame bankroto administratoriui A. M.. Apie tai, kad K. U. nėra bendrovės akcininkas, neturi jokių įmonės dokumentų ar turto, kelis kartus žodžiu, vėliau ir raštu informavo bankroto administratorių, teigė, kad visais klausimai reikia kreiptis į A. U.. Taip pat teigė, kad neturi galimybės perduoti administratoriui bendrovės turto ar dokumentų vien dėl tos priežasties, jog jų neturėjo ir neturi. Visus turimus dokumentus bankroto administratoriui perdavė ne K. U., o A. U., nes jis šiuos dokumentus turėjo. A. U. veikė kaip akcininkas ir tai atsispindi pateiktame 2009 m. balandžio 1 d. dokumente dėl sutarties nutraukimo. Iš 2014 m. balandžio 24 d. turto perdavimo akto nustatyta, kad bankroto administratorius atsisakė priimti akte išvardintą turtą iš A. U., nurodydamas nuvežti šiuos daiktus jam asmeniškai į Klaipėdą. A. U. neneigia, kad jis atsakingas už šių dokumentų perdavimą, tačiau siekiama nubausti K. U.. Nurodė, kad UAB „Argabis“ yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl akcininkas nėra atsakingas už turto ir dokumentų perdavimą ir negali būti tapatinamas su neribotos atsakomybės juridinio asmens savininku. Esant tokiai situacijai, atsakomybė dėl dokumentų ir turto perdavimo gali būti taikoma tik A. U., o ne K. U., todėl prašė panaikinti paskirtą baudą.

Klaipėdos apygardos teisme 2014 m. birželio 13 d. gauti papildomi BUAB „Argabis“ bankroto administratoriaus paaiškinimai ir papildomas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo. Kartu su šiais dokumentais administratorius pateikė UAB „Argabis“ akcininko K. U. 2009 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo kopiją dėl UAB „Argabis“ direktoriaus atleidimo ir nurodė, kad šis dokumentas įrodo, jog įmonės akcininkas yra K. U.. Šiuo sprendimu, anot administratoriaus, akcininkas K. U., atleisdamas įmonės direktorių, pripažino, kad jau 2009 m. rugpjūtį įmonė buvo nemoki, tačiau nesiėmė jokių priemonių, kad įmonei būtų keliama bankroto byla. Nurodė ir tai, kad bankroto administratorius 2014 m. birželio 10 d. nuvykęs į Bubėnų kaimą Rietavo savivaldybėje, perėmė dalį buvusio įmonės turto ir paliko toliau jį saugoti pagal buvimo vietą, kol bus priimtas sprendimas šį turtą realizuoti. Pakartotinai prašė teismo išduoti vykdomąjį raštą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 11 d. nutarties visiško įvykdymo priverstine tvarka, t. y. dėl piniginių lėšų (15 260 Lt), 1339,26 Lt ir kito likusio įmonės turto iš įmonės akcininko K. U. perėmimo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismas neatskleidė klausimo esmės, netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą ir netinkamai įvertino surinktus byloje įrodymus.UAB „Argabis“ akcijas 2007 m. birželio 25 d. apeliantas padovanojo A. U., todėl jokių įmonės dokumentų ir turto neturi, taigi jų ir perduoti bankroto administratoriui negalėjo. Akcininkų pasikeitimas yra užfiksuotas bendrovės akcininkų registracijos žurnale, perduotame bankroto administratoriui. Be to, bankroto administratorius ne kartą buvo informuotas apie tai, kad dėl bendrovės turto ir dokumentų perdavimo kreiptųsi į A. U., kuris tapęs bendrovės akcininku, ir perėmė visus bendrovės dokumentus.Visus turimus dokumentus bankroto administratoriui perdavė ne apeliantas, o A. U.. A. U. veikė kaip akcininkas ir tai atsispindi 2009 m. balandžio 1 d. dokumente dėl sutarties nutraukimo. A. U. neneigia, jog jis yra asmeniškai atsakingas už bendrovės dokumentų perdavimą.UAB „Argabis“ yra ribotos atsakomybės juridinis asmuo, todėl jos akcininkas nėra atsakingas už turto ir dokumentų perdavimą ir negali būti tapatinamas su neribotos atsakomybės juridinio asmens savininku.Priimta nutartis išduoti vykdomąjį raštą nieko nekeičia, nes tokia nutartis negalės būti įvykdyta dėl to, kad apeliantas jokių bendrovės dokumentų ir turto neturi.Dėl 15 260 Lt paėmimo iš kasos yra surašytas kasos išlaidų orderis. Ši suma buvo išmokėta, remiantis paskolos sutartimi. Taigi, šiai sumai išmokėti buvo teisinis pagrindas. 1339,26 Lt suma 2009 m. vasario 18 d. buvo pervesta iš UAB „Europadas“ į UAB „Argabis“ sąskaitą, o Lietuvos Respublikos valstybinė mokesčių inspekcija nusirašė šias lėšas sau, kaip kreditorius. Lėšų nurašymas nebuvo įformintas, nes bendrovėje nebedirbo buhalterė.Administratorius turi daiktų įsigijimo dokumentus, iš kurių matyti, kad daiktai jau seniai yra nusidėvėję ir nepriklauso ilgalaikio turto kategorijai, kuriai reikalingi nurašymo aktai.

Apelianto teiginiai, kad jis UAB „Argabis“ akcijas padovanojo A. U., neatitinka tikrovės, nes: apeliantas iki šiol Juridinių asmenų registre įregistruotas kaip vienintelis įmonės akcininkas; K. U. 2009 m. rugpjūčio 10 d. vienintelio akcininko sprendimu atleido iš direktoriaus pareigų A. U., šis sprendimas buvo pateiktas Juridinių asmenų registrui; valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje informacijoje užfiksuota, kad 2007, 2008, 2009 metais įmonės vienintelis akcininkas buvo K. U.; K. U., iš įmonės kasos pasiimdamas 15 260 Lt, nurodė, jog jis yra akcininkas; atleidęs iš direktoriaus pareigų A. U., kito vadovo K. U. nepaskyrė, todėl jis turėjo iš buvusio vadovo perimti visą bendrovės turtą ir dokumentus. K. U., teigdamas, kad ne jis administratoriui perdavė dokumentus, o buvęs įmonės direktorius, pripažįsta, kad po direktoriaus atleidimo jis nesirūpino įmonės turto ir dokumentų išsaugojimu.2009 m. balandžio 1 d. dokumentas dėl sutarties nutraukimo yra fiktyvus, niekinis.Administratoriui, 2014 m. balandžio 24 d. nuvykusiam į bendrovės buveinę, niekas turto perdavimo akto nepateikė, administratorius tik nufotografavo įrankius, tačiau jokių šį turtą identifikuojančių dokumentų nebuvo pateikta. A. U. perdavė tik dalį bendrovės dokumentų.Apeliantas, teigdamas, kad akcininkas nėra atsakingas už turto ir dokumentų perdavimą, nenurodo, kas yra už tai atsakingas, tuo labiau, kad direktorius dar 2009 m. rugpjūčio 10 d. buvo atleistas iš pareigų. Akcininkas K. U., teigdamas, kad neturi įmonės turto ir dokumentų ir antstolis nieko iš jo negalės išreikalauti, pats patvirtina, kad jis piktybiškai ignoruoja Lietuvos Respublikos teisės aktus, kurie numato pareigas ir prievoles įmonės akcininkams.Byloje nėra duomenų, įrodančių, jog iš kasos paimta pinigų suma (15 260 Lt) buvo perduota A. U., nes nėra jo parašų ant įmonės dokumentų, kad jis gavo šią sumą, nėra ir kasos išlaidų orderio Nr. 4.1. Be to, jei pasitvirtintų tai, kad minėta pinigų suma buvo patenkintas sūnaus kreditorinis reikalavimas, yra pagrindas daryti išvadą, jog tokiu veiksmu buvo pažeisti kitų UAB „Argabis“ kreditorių turtiniai interesai.Nepagrįstai apeliantas teigia, kad UAB „Europadas“ 2009 m. vasario 18 d. pavedimu į UAB „Argabis“ sąskaitą pervedė 1339,26 Lt, nes iš UAB „Argabis“ banko sąskaitos išrašų matyti, kad minėta bendrovė UAB „Argabis“ pervedė 2400 Lt, o Valstybinė mokesčių inspekcija tą pačią dieną iš įmonės sąskaitos nusirašė 2397,47 Lt. Be to, buhalterė UAB „Argabis“ dirbo nuo 2007 m. vasario 12 d. iki 2009 m. rugpjūčio 10 d.Nors pas administratorių yra įrankių įsigijimo dokumentai, tačiau nėra jokių nusidėvėjusių įrankių nurašymo aktų. Nėra įrankių ar medžiagų, kurie buvo pirkti UAB „Argabis“ vardu, kaip trumpalaikis turtas, perdavimo jų įmonės eksploatacijos reikmėms dokumentų.

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartis paliktina nepakeista.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti K. U. prašymą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatą, bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus, o jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 10 tūkstančių litų baudą.

ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto normos pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančios įmonės vadovus, ignoruojančios teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam bankroto administratoriui įmonės finansinius bei kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras.

Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 1 dalį kiekviena uždaroji akcinė bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą, kurį renka ir atšaukia bendrovės valdyba, o jei valdyba nesudaroma, - stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, - visuotinis akcininkų susirinkimas (ABĮ 20 str. 1 d., 3, 4 p., 37 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. vasario 11 d. nutartimi, be kitko, įpareigojo UAB „Argabis“ valdymo organus per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, o administratorių įpareigojo perimti visus dokumentus ir perduodamą turtą (žr. teismo nutarties rezoliucinės dalies 6 punktą) (37-38 b. l., 1 t.).

Nagrinėjamas ginčas iš esmės yra kilęs dėl to, kas yra atsakingas už BUAB „Argabis“ dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui, t. y. už Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 11 d. nutarties rezoliucinės dalies 6 punkte numatyto įpareigojimo įvykdymą.

K. U., kuriam pirmosios instancijos teismas paskyrė baudą už 2014 m. vasario 11 d. nutarties rezoliucinės dalies 6 punkte nurodytų įpareigojimų nevykdymą, teigia, jog ne jis, o A. U. yra atsakingas už BUAB „Argabis“ dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui.

Su tokiu apelianto teiginiu nėra pagrindo sutikti.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti priešingą išvadą, t. y. kad už BUAB „Argabis“ dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui yra atsakingas būtent apeliantas, ką pagrįstai ir konstatavo pirmosios instancijos teismas tiek 2014 m. gegužės 13 d. nutartyje, tiek skundžiamoje 2014 m. birželio 26 d. nutartyje.

Kaip matyti iš Juridinių asmenų registro duomenų, UAB „Argabis“ vieninteliu akcininku nuo 2007 m. vasario 5 d. yra nurodytas K. U. (20-21 b. l., 1 t.). Šiame registre taip pat užfiksuota, kad vienintelio akcininko 2009 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu A. U. buvo atleistas iš UAB „Argabis“ direktoriaus pareigų, šis asmuo bendrovės vadovu buvo įregistruotas laikotarpiu nuo 2007 m. vasario 5 d. iki 2010 m. lapkričio 24 d. Byloje yra pateikta ir paties sprendimo kopija, iš kurios matyti, kad sprendimą atleisti A. U. iš UAB „Argabis“ direktoriaus pareigų priėmė ir pasirašė K. U., kuris save įvardijo bendrovės steigėju ir akcininku (173 b. l., 1 t.). Be to, UAB „Argabis“ vardu valstybinei mokesčių inspekcijai teiktoje informacijoje apie įmonę kontroliuojančius asmenis už 2007, 2008, 2009 metus, įmonės vieninteliu akcininku taip pat buvo nurodomas būtent K. U. (146-148 b. l., 1 t.).

Apeliantas teigia, kad 2007 m. birželio 25 d. sutartimi UAB „Argabis“ akcijas jis padovanojo A. U. ir pateikė jam šios sutarties kopiją (140 b. l., 1 t.). Tačiau Juridinių asmenų registre toks akcininko pasikeitimas neįregistruotas. Be to, vėlesne data, t. y. 2009 m. rugpjūčio 10 d., tas pats K. U. sprendime dėl UAB „Argabis“ direktoriaus atleidimo save įvardija kaip akcininką. Taigi, kyla neaiškumų, kodėl A. U., dovanojimo sutarties pagrindu tapęs vieninteliu bendrovės akcininku, vėlesniu buvusio akcininko (K. U.) sprendimu buvo atleistas iš vadovo pareigų. Todėl kyla pagrįstų abejonių, ar minėta dovanojimo sutartis iš tiesų buvo sudaryta 2007 m. birželio 25 d. ir ar ja faktiškai buvo perleistos bendrovės akcijos A. U.. Taip pat abejonių kelia ir K. U. pateiktas 2009 m. balandžio 1 d. dokumentas dėl sutarties nutraukimo, kurią A. U. pasirašė kaip UAB „Argabis“ akcininkas. Iš šio dokumento turinio matyti, kad yra nutraukiama Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuria bendrovė iš K. U. ir R. U., kaip nuomotojų, nuomojosi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį pastatą – sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Bubėnų k., Rietavo sav. (159 b. l., 1 t.). Tačiau iš bankroto administratoriaus pateikto Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2014 m. kovo 6 d. išrašo matyti, kad minėtas pastatas nuo 2008 m. gruodžio 2 d. nuosavybės teise priklauso M. U., o ne K. U. ir R. U., kaip nurodyta dokumente dėl sutarties nutraukimo (166 b. l., 1 t.). Todėl ir dokumentas dėl sutarties nutraukimo negali būti laikomas tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu, jog bendrovės akcininku šiuo metu yra A. U., tuo labiau, kaip minėta, 2009 m. rugpjūčio 10 d. sprendime dėl UAB „Argabis“ direktoriaus atleidimo K. U. save įvardijo, taigi ir laikė, akcininku.

Taigi, neįrodžius, jog UAB „Argabis“ akcininkas yra A. U. ir kad šis asmuo yra kokiais nors kitokiais teisiniais ryšiais susijęs su šia bendrove, yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismu, jog K. U. argumentas, jog visais turto ir dokumentų perdavimo klausimais bankroto administratorius turi kreiptis į A. U., yra nepagrįstas. Įvertinus tai, kad 2009 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu dėl UAB „Argabis“ direktoriaus atleidimo, be kitko, buvo nuspręsta neskirti kito direktoriaus, K. U., kaip bendrovės akcininkas, iš tiesų turėjo imtis priemonių bendrovės turtui ir dokumentams išsaugoti, nes nuspręsdamas neskirti kito vadovo, jis iš esmės prisiėmė vykdyti visas įmonės vadovo pareigas.

Nors apeliantas teigia, jog jis jokių bendrovės dokumentų ir turto neturi, nes jie yra A. U. žinioje, tai negali paneigti jo, kaip bendrovės akcininko, pareigos perduoti visą bendrovės turtą ir dokumentus bankroto administratoriui, kaip tai numatyta Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 11 d. nutarties rezoliucinės dalies 6 punkte. Tai, kad dalį bendrovės dokumentų bankroto administratoriui perdavė A. U., tik įrodo, kad apeliantas netinkamai vykdė savo pareigą išsaugoti bendrovės turtą – t. y. atleidus A. U. iš bendrovės vadovo pareigų, perimti iš jo visą bendrovės turtą ir dokumentus. Pažymėtina, kad A. U. yra K. U. sūnus, todėl perimti iš jo, kaip buvusio vadovo, bendrovės dokumentus bei turtą ir perduoti bankroto administratoriui K. U. turėjo realią galimybę. To nedarydamas K. U. iš esmės ignoruoja savo, kaip akcininko, nesant paskirto vadovo, įsipareigojimus bendrovei ir siekia išvengti atsakomybės, numatytos ĮBĮ.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju UAB „Argabis“ akcininkas K. U. nėra tapatinamas su neribotos atsakomybės juridinio asmens savininku. Paaiškėjus, jog po buvusio vadovo atleidimo kito vadovo akcininkas nepaskyrė, visas vadovo pareigas perėmė pats akcininkas, kuriam ir tenka pareiga vykdyti Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. vasario 11 d. nutarties rezoliucinės dalies 6 punkte numatytą įpareigojimą.

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gegužės 13 d. nutartyje konstatavo, kad 2014 m. vasario 11 d. nutartis yra įvykdyta iš dalies (bankroto administratoriui buvo perduoti įmonės dokumentai, įmonės kompiuterinės balansų už 2007-2014 metus formos), tačiau neperduotas įmonės materialusis turtas (konkretizuotas bankroto administratoriaus 2014 m. balandžio 15 d. pareiškime) ir pagal įmonės balansus kasoje esančios 15 260 Lt ir 1380 Lt lėšos. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad K. U. nepateikė teismui duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad 2014 m. vasario 11 d. nutartis įvykdyta taip, kaip nurodyta šios nutarties rezoliucinės dalies 6 punkte, kad tokių duomenų K. U. nepateikė ir su prašymu dėl baudos panaikinimo.

Kaip minėta šioje nutartyje, bankroto administratorius 2014 m. balandžio 14 d. prašyme (teisme gautas 2014 m. balandžio 15 d.) (99-100 b. l., 1 t.) nurodė, kad analizuojant įmonės dokumentus nustatyta, jog debitoriui UAB „Europadas“ 2010 m. sausio 4 d. sugrąžinta 15 300 Lt skola neva „atiduota“ A. U. kaip grąžinta paskola, kurią buvo suteikęs įmonei 2009 m. balandžio mėn. Nurodė, kad kasos knygos lape už 2010 m. sausio mėn. tiek už kasininką, tiek už buhalterį pasirašė įmonės akcininkas K. U. (žr. 107 b. l., 1 t.). Kasos išlaidų orderio 15 300 Lt sumai tarp įmonės dokumentų nėra.

Apeliantas teigia, kad dėl minėtos sumos paėmimo iš kasos yra surašytas kasos išlaidų orderis ir kad šiai sumai išmokėti buvo teisinis pagrindas, tačiau šie teiginiai yra tik deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

Minėtame prašyme bankroto administratorius taip pat nurodė, kad bendrovės balanso eilutėje „Kitas trumpalaikis turtas“, turto likutis -701 Lt, eilutėje „Pinigai ir pinigų ekvivalentai“ – pinigų likutis 1380 Lt, tačiau įmonės banko sąskaitose tokios sumos jau nebebuvo nuo 2009 m. kovo mėnesio.

Apeliantas teigia, kad 1339,26 Lt suma 2009 m. vasario 18 d. buvo pervesta iš UAB „Europadas“ į UAB „Argabis“ sąskaitą, o LR VMI nusirašė šias lėšas sau, kaip kreditorius, o lėšų nurašymas nebuvo įformintas, nes bendrovėje nebedirbo buhalterė. Tačiau šie teiginiai neatitinka prie bankroto administratoriaus atsiliepimo į atskirąjį skundą pateiktų duomenų: 2009 m. vasario 1 d. – 2009 m. vasario 28 d. banko sąskaitos išrašo ir darbo sutarties, sudarytos su D. J. dėl jos įdarbinimo UAB „Argabis“ buhaltere (22, 23 b. l., 2 t.). Iš minėto banko sąskaitos išrašo matyti, kad UAB „Europadas“ į įmonės sąskaitą 2009 m. vasario 18 d. pervedė 2400 Lt, o Valstybinė mokesčių inspekcija tą pačią dieną iš įmonės sąskaitos nusirašė 2397,47 Lt., o ne 1139,26 Lt, kaip nurodo apeliantas. Be to, tą dieną bendrovėje turėjo dirbti buhalterė, nes iš darbo sutarties matyti, kad D. J. bendrovėje dirbo iki 2009 m. rugpjūčio 10 d.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad bendrovės daiktų įsigijimo dokumentai patys savaime neįrodo daiktų nusidėvėjimo.

Taigi, aplinkybė, kad 2014 m. vasario 11 d. nutartis įvykdyta taip, kaip nurodyta šios nutarties rezoliucinės dalies 6 punkte, nėra įrodyta ir apeliacinės instancijos teisme. Todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog buvo pagrindas skirti baudą K. U. už teismo įpareigojimo nevykdymą, o skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino K. U. prašymo dėl baudos panaikinimo. Dėl šių priežasčių Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.