- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-18
- Bylos Nr.
- 1A-211-354-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-81-1-00624-2010-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Matuzevičienė (pirm.), Virginija Žindulienė, Raimundas Jurgaitis
- Nuteistasis
- E., E. P., ir S
- Advokatai
- Jurgita Šlapaitienė
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir S. J., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
E. P. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su S. J., 2010 m. rugsėjo 18 d., laikotarpiu nuo 23 val. iki 24 val., Radviliškio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime įsibrovė į saugyklą – metalinį konteinerį, priklausantį UAB (duomenys neskelbtini), ir iš ten pagrobė svetimą, A. R. individualiai įmonei priklausantį, turtą – 5 pripildytus buitinių dujų balionus, kurių vieno kaina 245 Lt, 1225 Lt vertės, padarydami A. R. individualiai įmonei 1225 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. P. prašo sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nes pastaroji, nuteistojo manymu, yra per griežta.
Skunde apeliantas teigia, kad teismas, skirdamas bausmę, nepakankamai atsižvelgė į tai, kad jis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, atsiprašė nukentėjusiojo ir civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis E. P. ir jo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino E. P. kaltu padarius kvalifikuotą vagystę ir teisingai kvalifikavo apelianto padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 178 str. 2 d. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimo aplinkybių, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su apylinkės teismo paskirta, jo manymu, per griežta bausme. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).
Skirdamas bausmę nuteistajam E. P. pirmosios instancijos teismas BK 54 str. nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą), į apelianto asmenį apibūdinančius duomenis (nusikalto būdamas teistas, neišnykus teistumui; kitų neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra), taip pat į nustatytą vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o taip pat į nustatytas dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, ir paskyrė BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios terminą nustatė žymiai mažesnį už sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį (vidurkis – 3 metai 1 mėnuo 15 dienų).
Kaip vieną iš argumentų, prašydamas sušvelninti paskirtą bausmę, apeliantas nurodo, kad civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (1 t. 27-30 b. l) ir liudytojų B. S., G. P., E. S. parodymų (1 t. 53-55, 61-63, 64-66 b. l.) yra aišku, kad vieną iš penkių pagrobtų dujų balionų su dujomis E. P. jau ketino parduoti B. S., tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o kiti keturi pagrobti balionai buvo surasti apžiūrint įvykio vietą. Visi penki pagrobti su gamtinėmis dujomis užpildyti balionai buvo grąžinti nukentėjusiajam A. R., todėl jis civilinio ieškinio byloje nereiškė (1 t. 41-42 b. l.). Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo išvadai, kad apeliantas E. P. ar jo bendrininkas savanoriškai būtų atlyginę nusikaltimu padarytą žalą, todėl ši apelianto nurodyta aplinkybė negali būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Taigi, iš esmės, apeliantas savo skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgęs pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę.
Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, apeliantas padarė neišnykus teistumui pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį, kuriuo E. P. taip pat buvo nuteistas už svetimo turto vagystę pagal BK 178 str. 1 d. (1 t. 169 b. l.), ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kuri vėliau buvo pakeista į 90 parų areštą (1 t. 170 b. l.), nes apeliantas vengė atlikti švelnesnę bausmę. Be to, byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad po to, kai apeliantui buvo pareikšti įtarimai šioje baudžiamojoje byloje ir jis 2010-09-22 apklausiamas įtariamuoju deklaravo nuoširdų prisipažinimą ir apgailestavimą dėl įvykdytos vagystės (1 t. 145-149; 164 b. l.), nepraėjus nei mėnesiui – 2010-10-06 – jis bendrininkų grupėje įvykdė kitą kvalifikuotą vagystę, už ką buvo nuteistas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nuosprendžiu.
Iš to, kas aptarta, matyti, kad anksčiau teismo E. P. taikytos švelnesnės baudžiamojo poveikio priemonės (laisvės apribojimo, arešto bausmės) ir net baudžiamasis procesas šioje baudžiamojoje byloje jokios pozityvios įtakos apelianto elgesiui nepadarė, neišnykus teistumui jis toliau aktyviai pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus.
Kolegija, atsižvelgusi į visas aptartas ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistajam E. P. švelnesnės bausmės skyrimas formuotų neadekvatų savo elgesiui atsakomybės suvokimą, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį ir bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d, pasiekti nepavyktų. Kolegijos nuomone, apylinkės teismo E. P. paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, tinkamai individualizuota ir jos švelninti, kaip prašo apeliantas, nėra pagrindo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, kad keisti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,
nutaria:
nuteistojo E. P. apeliacinį skundą atmesti.