Panevėžio apygardos teismo nutartis

2022-02-15 · Civilinė byla Nr. e2S-114-278/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-15
Bylos Nr.
e2S-114-278/2022
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-03391-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Valiulienė
Ieškovas
G. K.
Civilinė byla Nr. e2S-114-278/2022Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03391-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.10; 3.3.2.5
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 15 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų G. K. ir viešosios įstaigos (toliau ir VšĮ) (duomenys neskelbtini) atskiruosius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7308-1136/2021 pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei VšĮ (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas G. K. prašė teismą priteisti iš atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini) 4 570,00 Eur skolos atlyginimo, 533,17 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su VšĮ (duomenys neskelbtini) 2018 m. liepos 5 d. sudarė sportinės veiklos sutartį, kurią bendru susitarimu nutraukė 2018 m. lapkričio 1 d.. Teigė, kad bendru sutarimu atsakovė įsipareigojo 6 570,00 Eur sumokėti šalių suderintu grafiku, tačiau įsipareigojimo pilnai neįvykdė.

2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. spalio 8 d. ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės 4 570,00 Eur skolą, 533,17 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 636,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai.

Šalies argumentai

3. Atsakovė VšĮ (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 5 d. kreipėsi į teismą, prašydama išdėstyti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7308-1136/2021 vykdymą dvylikos mėnesių laikotarpiui, priteistą sumą mokant dalimis po 512,98 Eur/mėn., pradedant nuo 2022 m. sausio mėnesio.

4. Nurodė, kad negali priteistos sumos sumokėti iš karto. Tvirtino, kad siekia sąžiningai vykdyti finansinius įsipareigojimus, tačiau to nepajėgia dėl sudėtingos finansinės padėties, kurią apsunkino dėl COVID-19 ligos paskelbtas karantinas šalyje bei taikomi draudimai sporto renginių organizavimui. Be to, klubas yra viešas juridinis asmuo, todėl gaunamos lėšos yra ribotos ir iš anksto planuojamos, paskirstomos.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į prašymą ieškovas G. K. prašymo siūlė netenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad atsakovė turėjo numatyti lėšų galimam skolos grąžinimui, nes apie įsiskolinimą žinojo ilgą laiką. Be to, susidariusi skola pagal šalių susitarimą turėjo būti grąžinta 2019 m. balandžio 15 d., t. y. dar iki COVID-19 pandemijos, kuria atsakovė grindžia sunkią finansinę padėtį. Nurodė , kad sportinių renginių organizavimo veikla atnaujinta prieš pusę metų, todėl atsakovė turėjo pakankamai laiko finansinei padėčiai pagerinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. gruodžio 3 d. nutartimi atsakovės prašymo netenkino.

7. Teismas sprendė, kad atsakovės nurodytos aplinkybės apie VšĮ (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį kelia grėsmę, kad skolinis įsipareigojimas gali būti neįvykdytas arba jo vykdymas ateityje pasunkės. Konstatavo, kad sprendimo vykdymo išdėstymas negalimas, kai egzistuoja tikimybė, jog skolininko finansinė būklė ateityje nepagerės. Nurodė, kad iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad atsakovės turtui yra taikomas areštas, yra susidarę dideli finansiniai įsiskolinimai. Teismas darė išvadą, kad siekiant išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į skolos dydį, prievolės įvykdymo uždelsimo terminus ir atsakovės neveikimą ilgą laiką, sprendimo vykdymo išdėstymas nepagrįstai pažeistų ieškovo interesus ir šalių lygiateisiškumo principą.

8. Įvertinęs sprendžiamo klausimo pobūdį, tai, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo jau išnagrinėtoje byloje, kuris nebuvo keltas nagrinėjant ieškinį dėl skolos priteisimo, teismas darė išvadą nesant pagrindo priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų argumentai

9. Atskiruoju skundu atsakovė VšĮ (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. nutartį ir išdėstyti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7308-1136/2021 vykdymą 12 mėnesių, kas mėnesį mokant po 512,98 Eur, pradedant mokėti nuo 2022 m. sausio mėnesio.

10. Nurodo, kad teismas neteisingai įvertino pateiktus įrodymus apie esamą finansinę būklę. Teigia, jog neturi galimybės nedelsiant įvykdyti teismo sprendimą, nes negali sumokėti priteistos sumos dėl sudėtingos finansinės padėties, kurią apsunkino dėl COVID-19 ligos paskelbtas karantinas šalyje bei taikomi draudimai sporto renginių organizavimui. Pažymi, kad yra viešas juridinis asmuo ir gaunamų lėšų šaltiniai (tokie kaip Panevėžio miesto savivaldybė ir kt.) yra patikimi ir nekeliantys abejonių dėl tolimesnio klubo veiklos finansavimo, o esama sunki finansinė padėtis pagerės gaunant pajamas iš organizuojamų krepšinio renginių.

11. Pažymi, kad neįvykdžius įsiteisėjusio teismo sprendimo ir ieškovui kreipiantis į antstolį dėl priverstinio sprendimo vykdymo, patirs papildomas finansines išlaidas, kurios sukels dar didesnes neigiamas finansines pasekmes ir pažeis civilinio proceso ekonomiškumo principą. Teigia, kad teismas pažeidė šalių interesų pusiausvyrą, neproporcingai iškeldamas privatų ieškovo interesą virš atsakovo (viešo) intereso.

12. Nurodo, jog sunki VšĮ (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis objektyviai apriboja galimybes įvykdyti teismo sprendimą esamu momentu, tačiau egzistuoja reali tikimybė, kad teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui. Be to, ieškovo interesų apsaugą, sprendimo vykdymo išdėstymo atveju, užtikrina teismo priteistos procesinės palūkanos.

Atsiliepimas

13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas G. K. nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad, išdėsčius sprendimo vykdymą, atsiskaitymo grafikas būtų naudingas išskirtinai tik atsakovei, pažeistų šalių pusiausvyrą, sprendimo įvykdymo privalomumą, nustatytą Civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje bei nepagrįstai pažeistų jo interesus. Tvirtina, kad atsakovė turi pakankamai laisvo, neapsunkinto turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, o išieškojus skolą iš turto, atsakovei liktų pakankama pinigų suma.

Šalies argumentai

14. Atskiruoju skundu ieškovas G. K. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15. Pažymi, kad prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo VšĮ (duomenys neskelbtini) pateikė tik 2021 m. lapkričio 5 d., o sprendimas jo naudai buvo priimtas 2021 m. spalio 8 d., todėl akivaizdu, kad jis bylinėjimosi išlaidas patyrė jau po bylos išnagrinėjimo dėl atsakovės nepagrįstai teikiamų prašymų. Teigia, kad neturi teisinių žinių, kad galėtų savarankiškai teikti atsiliepimus, todėl patiria papildomų bylinėjimosi išlaidų.

16. Nurodo, kad, atsisakydamas priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismas akivaizdžiai paneigė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutą, nes teisme nagrinėjant su byla susijusius klausimus neabejotinai kyla išlaidų, kurias pagal Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 98 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, turėtų atlyginti šalis, kurios nenaudai yra priimtas sprendimas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).

18. Nagrinėjamu atveju, apeliantai ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, o ieškovo – dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumą ir pagrįstumą.

19. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Be to, CPK 7 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Dėl paminėto konstatuotina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, priimtas procesinis sprendimas gali būti vykdomas priverstinai.

20. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo paties iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo vykdymas gali būti keičiamas tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant teismo sprendimo vykdymo pakeitimo klausimą, būtina atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar tvarkos pakeitimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, be to, būtina siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Pažymėtina, kad, vadovaujantis CPK 178 straipsnio nuostatomis, šalys, reikšdamos teismui reikalavimus, turi pateikti ir įrodymus, patvirtinančius procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.

21. Apeliantė (atsakovė) teigia, kad jos finansinė padėtis neleidžia sumokėti visos 6 155,76 Eur teismo sprendimu priteistos sumos, tačiau, spręsdamas prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai atmetė prašymą. Kaip minėta, teismo sprendimo vykdymo išdėstymas (CPK 284 straipsnio 1 dalis) reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, todėl galimas tik išimtiniais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl laikinai sunkios skolininko turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių. Skolininko turtinė padėtis turėtų būti išimtinai bloga, o vien įprastai blogos materialinės padėties konstatavimas nesudaro pagrindo taikyti šio procesinio instituto normas.

22. Realią juridinio asmens turtinę padėtį įrodo pagal teisės norminių aktų reikalavimus sudarytas ir patvirtintas įmonės balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, duomenys iš viešųjų registrų apie registruotinam turtui taikytus suvaržymus, išrašai iš kredito įstaigose esančių įmonės sąskaitų, kreditorių ir debitorių sąrašai ir kiti aktualūs dokumentai. Tiek asmeniui nemotyvavus prašymo, tiek nepateikus pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo sunkią finansinę padėtį, prašymas dėl sprendimo išdėstymo negali būti tenkinamas.

23. Prašydamas išdėstyti sprendimo vykdymą VšĮ (duomenys neskelbtini) prašymą grindė sunkia finansine padėtimi ir nurodė, kad klubas yra pajėgus skolą grąžinti per 12 mėnesių. Teigė, kad dėl šalyje paskelbto karantino, taikomų draudimų, yra praradusi suplanuotas gauti pajamas ir su prašymu pateikė rašytinius įrodymus – finansinės būklės ataskaitą, veiklos rezultatų ataskaitą, sąskaitų išrašus iš finansinių įstaigų, Turto arešto aktų registro išrašą. Nurodė, kad finansų įstaigose esančiose sąskaitose lėšų neturi, finansiniai įsipareigojimai ir mokėtinos sumos siekia 1 316 445,00 Eur, iš kurių 823 727,00 Eur sudaro trumpalaikiai ir 492 718,00 Eur ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai. Tvirtino, kad per ataskaitinį laikotarpį klubo veikla buvo nuostolinga (patirta 531 196,00 Eur nuostolių). Minėti duomenys įrodo, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) taikomas turto areštas, yra susidarę dideli finansiniai įsiskolinimai, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) nurodytos aplinkybės apie finansinę padėtį kelia grėsmę, kad skolinis įsipareigojimas ieškovui gali būti neįvykdytas arba jo vykdymas ateityje pasunkės.

24. Pažymėtina, kad teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Tačiau vien turtinė skolininko padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo privalomo išdėstymo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1533-302/2015). Nagrinėjamu atveju apeliantė nei su prašymu dėl teismo procesinio sprendimo įvykdymo išdėstymo, nei su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos finansinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvas. Priešingai, iš apeliantės paaiškinimų galima spręsti, jog tikimybė, kad artimoje perspektyvoje jos finansinė padėtis pagerės, yra nedidelė, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė neįrodė sąlygos, būtinos išvadai, jog yra pagrindas išdėstyti sprendimo įvykdymą prašomam 12 mėnesių terminui (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-166-178/2016).

25. Įvertintina ir ta aplinkybė, kad ieškovui, kaip ir apeliantei, yra reikalingos lėšos kasdieniniam poreikių tenkinimui, todėl priteistų skolų sumokėjimas per ilgą laikotarpį ir sąlyginai nedidelėmis sumomis turės neigiamos įtakos ieškovui G. K.. Tuo pačiu kritiškai vertintinas apeliantės argumentas, kad teismo sprendimu priteistos procesinės palūkanos reiškia, jog ieškovo interesai šiuo atveju nenukentėtų, kai akivaizdu, jog atsakovės neatsiskaitymas kuo ilgesnį laiką prieštarauja teisėtiems ieškovo lūkesčiams. Įvertintina ir ta aplinkybę, kad šalių susitarimu atsakovė buvo įsipareigojusi pilnai su ieškovu atsiskaityti dar iki 2019 m. balandžio 15 d..

26. Prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą atsakovė iš esmės grindė dėl COVID-19 pandemijos susidariusia sunkia finansine padėtimi. Pažymėtina, kad finansinės padėties aplinkybės atsakovei buvo žinomos ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tačiau prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą pateiktas tik po teismo sprendimo priėmimo. Be to, įvertintina, kad 2018 m. lapkričio 1 d. šalių sudarytas susitarimas dėl skolos grąžinimo turėjo būti įvykdytas iki 2019 m. balandžio 15 d., t. y., dar ženkliai iki karantino įvedimo Lietuvoje (2020 m. kovo 16 d.), todėl priėmus sprendimą neiškilo jokių išskirtinių naujų aplinkybių, susijusių su atsakovės finansine padėtimi, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu.

27. Vertinant apeliantės prašymą, reikšminga ir ta aplinkybė, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog priėmus sprendimą apeliantė ieškovui G. K. būtų sumokėjusi bent dalį priteistos sumos. Tai leidžia daryti išvadą, kad byloje nėra faktinių duomenų, iš kurių būtų galima vertinti, kad apeliantė deda maksimalias pastangas pagal galimybes, gera valia vykdyti jos atžvilgiu priimtą sprendimą, o ne siekia lengvatinio termino teismo sprendimo vykdymo atidėjimui.

28. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad apeliantė yra veikiantis juridinis asmuo, kuriam nėra inicijuotas nemokumo procesas, darytina išvada, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) nepagrindė tokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti sprendimo įvykdymą. Nesant ieškovo sutikimo išdėstyti priteistų sumų vykdymą, laikytina, kad vykdymo išdėstymas pažeistų jo, kaip kreditoriaus, teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę. Be to, šalims nedraudžiama tartis dėl priteistų sumų mokėjimo dalimis ir vykdymo procese.

29. Esant paminėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, susijusias su sprendimo vykdymo išdėstymu ir pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės prašymą.

30. A. G. K. nurodo, kad teismas, išnagrinėjęs atsakovės prašymą, nepagrįstai jo naudai atsisakė priteisti iš VšĮ (duomenys neskelbtini) 290 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias teismas įvardijo kaip nesusijusias su išnagrinėta byla, sprendžiant teismo procesinio sprendimo vykdymo klausimą.

31. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovei VšĮ (duomenys neskelbtini) teismui padavus prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi buvo išaiškinta teisė iki teismo posėdžio pateikti atsiliepimą dėl pareikšto prašymo. Nustatyta, kad ieškovas G. K. pateikė atsiliepimą į atsakovės prašymą bei prašė teismą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovei prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo pateikus išnagrinėjus civilinę bylą pagal G. K. ieškinį iš esmės ir bylos nagrinėjimo metu neteikus prašymo atidėti sprendimo vykdymą ar jį išdėstyti, ieškovas pagrįstai prašė teismo priteisti patirtas išlaidas, nes atsakovės prašymas buvo sprendžiamas atskirame teismo posėdyje, jau priėmus sprendimą dėl ginčo esmės, o ieškovui dėl to patyrus išlaidas.

32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 pavirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydžių (toliau ir Rekomendacijos).

33. Be to, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas privalo įvertinti jų realumą, būtinumą ir pagrįstumą, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažintina bylinėjimosi išlaidomis ir jos turi būti atlyginamos. Faktiškai sumokėtos sumos advokato pagalbai apmokėti teismo gali būti pripažįstamos nepagrįstomis, užaukštintomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

34. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas prašė teismą priteisti iš atsakovės 290 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo parengimą. Iš teismui pateiktos 2021 m. lapkričio 29 d. klientui suteiktų paslaugų pažymos, 2021 m. lapkričio 25 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. ML2021/11/25 matyti, kad prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro išlaidos advokato padėjėjo teisinėms paslaugos už atsiliepimo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo parengimą. Iš pateikto 2021 m. lapkričio 26 d. mokėjimo dokumento matyti, kad šios išlaidos yra apmokėtos.

35. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus ieškovui suteiktų teisinių paslaugų kiekį ir apimtį bei Rekomendacijose nustatytus dydžius, tai, kad atsiliepimą į prašymą teikė advokato padėjėjas, kuriam buvo žinomos bylos aplinkybės, nes jis ruošė ieškinį bei dalyvavo nagrinėjant bylą, vėliau spręstas klausimas nebuvo sudėtingas ar reikalaujantis specialių žinių, todėl, įvertinus Rekomendacijų 2.1, 2.2, 2.10 punktų bei 5 punkto nuostatas, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 150 Eur.

36. Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių, įvertinus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ieškovo G. K. atskirasis skundas tenkintinas, klausimas išspręstinas iš esmės ir iš atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini) ieškovo naudai priteistina 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. nutartį iš dalies pakeisti ir ieškovo G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

K. P. apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Valiulienė